Sausio 15-osios vidurdienį prie paminklo žuvusiems 1923-iųjų sausio karinės operacijos dalyviams tradiciškai buvo paminėtos šio įvykio metinės. Deja, kaip jau ir įprasta, aukščiausių šalies vadovų ceremonijoje nebuvo – dalyvavo tik du uostamiestyje išrinkti Seimo nariai.
Sveikinimo žodį renginio metu taręs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pažymėjo ir aplinkybę, kad tai yra pirmasis minėjimas, kai šalia žuvusiųjų jau yra atgulę ir karinės operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai, pernai rugsėjį pargabenti iš JAV.
Istorinę įvykio svarbą savo kalboje apžvelgusi Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė taip pat pažymėjo, kad ir pernai, kai sukako 100 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, ši sukaktis pačioje šalyje buvo minima gana epizodiškai.
„Tai labai svarbi šventė, kuri reiškia Klaipėdos grįžimą, ten kur ir jai priklausė būti – į Lietuvą. Be jokios abejonės, atvažiuosiu ir tokiomis progomis”, – 2019-ųjų vasarą po laimėtų šalies prezidento rinkimų „Atvirai Klaipėdai“ sakė Gitanas Nausėda, paklaustas, ar Sausio 15-osios proga lankysis Klaipėdoje.
Tačiau šįkart, net ir prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai, šalies vadovas atvykti į savo gimtąją Klaipėdą nepasivargino.
„Šią dieną nėra skelbiamų darbotvarkės įrašų“, – bylojo jo darbotvarkė.
Iš centrinės šalies valdžios atstovų renginyje buvo tik Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai konservatorius Audrius Petrošius ir valstietė Ligita Girskienė.
Šios sukakties minėjimą Klaipėdoje pratęsė 14 val. rengiama atminimo lentų J. Polovinskui-Budriui ir žymiam Prūsijos ir Klaipėdos krašto politikui, kunigui, teologijos dr. Viliui Gaigalaičiui atidengimo ceremonija ant pastato Herkaus Manto g. 37. Jų atsiradimu rūpinosi VšĮ „Ars Tektonika“, gavusi 11 tūkst. Eur paramos iš savivaldybės.
Beje, ne vienas dalyvavęs šiame renginyje, taip pat ir pats meras, pastebėjo, kad lentos atidengtos ant gana aptriušusio fasado. Šį pastatą dabar valdo Turto bankas, jau paskelbęs, kad ketina jį parduoti. Kai Turto bankas oficialiu raštu palaimino idėją čia įrengti tokias atminimo lentas, jis kartu informavo, jog neketina atnaujinti fasado.
Pastarasis pastatas tokioms lentoms įrengti buvo pasirinktas dėl to, kad J. Polovinskas-Budrys čia gyveno 1926-1927 metais, kai jau buvo draudimo akcinės bendrovės „Lietuva” agentas. Gali būti, kad 1929-1931 m. net tame pačiame kambaryje šiame name gyveno ir V. Gaigalaitis.
18 val. Teatro aikštėje prasidės jaunimo eisena – žygis su deglais Turgaus, Tiltų, Liepų gatvėmis iki Skulptūrų parko.
ISTORIJA
1923-iųjų sausį Lietuva, pasitelkusi prolietuviškus Mažosios Lietuvos veikėjus, surengė slaptą karinę operaciją, kurios kulminacija buvo pasiekta sausio 15-ąją, kai buvo užimtas Klaipėdos miestas. Toks sprendimas buvo priimtas matant, jos kraštą valdžiusios sąjungininkės ketina jį paskelbti laisvu, kaip kad buvo padaryta Dancigo atžvilgiu.
Karinės operacijos rezultatas buvo legalizuotas tik tų metų vasario 16-ąją, kai kraštas buvo oficialiai perduotas Lietuvai. Galutinis teisinis taškas buvo padėtas tik 1924-ųjų gegužę, pasirašius Klaipėdos krašto koncenciją.
Didis zmogus tas Gentvilas. Miska sugebejo net prixvatizuoti
Tiems nuolatiniams Lietuvos Prezidento priekabiautojams…
Juk Prezidentas buvo ir yra labai užimtas Užsienio politikos dalykais:
Tą pačią dieną juk kilo į pasaulietinį forumą – į Davosą Šveicarijoje. Tai juk ir Ekonominis ir Gynybinis sąskrydis
Europos (ir Lietuvos) ir svarbiausia – UKRAINOS išsaugojimo ! reikalais !
Taip, kad atstokit nuo labai daug užimto ir dirbančio Lietuvos Prezidento persekiojimų…
Nesidaryk sau gėdos. Pasidomėk kada jis į Davosą išsskrido, o ir jo darbotvarkė tądien tuščia buvo, o kad savo pažadų netęsi, akivaizdu.
Praeitais metais i Klaipėdos susigražinimą iš kolonizatorių paminėjimą prezidentas Nausėda buvo atvažiavęs tai visa sistemine valdančiųjų žiniasklaida pradedant delfi apkalbinėjo, tyčiojosi kaip jis skubėjo i Klaipėda. O šiais metais Nausėda neatvažiavo tai tyčiotis nebuvo iš ko. O kiti valdžios didieji net sveikinus neatsiuntė, ką jau kalbėti apie atvažiavimą. Geda jiems. Čia vadinasi tikroji Lietuvos valdžia. Proto neūžaugos o ne valstybės vadovai. Butu kokia nors lenkiška gatvės sueigėlė tai pradedant Šimonyte, Čmilyte baigiant liberalkoservatoriu klikai subėgtu labintis su lenkais, sveikinti……
Šventėje buvo daugiau žmonių, keista kad yra atrenkama kuriuos „ale VIP centriuko” veidus rodyti, o kuriuos ne. Pasirodo, kad kaip komunizmo laikais egzistuoja cenzūra, gaila ir liūdna. Lietuvos regionų partijos dalyvavusieji iš šventės IŠTRINTI.
Ką dar susapnuosit? Gal apsirenkite ryškiau, atsineškite gėlių padėti ant kapo ir kitąmet būsite pastebėti bei nufotografuoti.
Ne, nu dar negirdėjau tokio vaikiško skundo – manęs nenufotografavo ajajajai… :)) Manęs irgi nenufotografavo, tai dabar turiu, net privalau visur rašyti, skųstis ir verkti 🙂
” kovotojas ” už Klaipėdą laiko neturėjo ? Ypatingai nemaloni politinė liberali persona.
Nekušinkit jūs taip vadinamo prezidento, tegul ilsisi nuo poilsio. Jis savo (ne)veikla įrodė, kad Lietuvai Prezidento institucija perteklinė, tikrai nereikalinga. Metus prieš rinkimus kokias desperatiškas intrigėles surezga, ir tiek. Bet, vienok, aukštas gražus, žmonėms patink, nu ir tebūnie. O Klaipėda be jo tikrai išgyvens. Tik va esami, tiesa, ne visi, ir būsimi kriuksiai, taip į Seimą besiveržiantys, praleido progą pasieksponuoti. Lietuva dar niekaip nesupranta Klaipėdos reikšmės. Gaila…
Supratimas ateina greitai kai tai praranda .
Be prezidento yra ir seimo pirmininkė , pagaliau ir yra ir premjerė .