Palangos savivaldybė paskelbė meninio akcento, skirto 200-osioms grafų Tiškevičių Palangos valdų įsigijimo metinėms įamžinti, projekto idėjos pirkimo konkursą. Geriausių idėjų autoriams žadamos premijos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Meninio akcento raiška turėtų būti šiuolaikiška, moderni, galbūt dinamiška ir vizualiai atspindinti pagrindinę meninio akcento idėją, – rašoma konkurso dokumentuose. – Meninio akcento gamybai privalu numatyti ilgaamžes kokybiškas medžiagas (akmuo, grūdintas stiklas, nerūdijantis plienas, bronza ir pan.), geriausiai atspindinčias meninės idėjos sprendinius”.

Konkurso dalyviams  suteikta laisvė savo nuožiūra siūlyti meninio akcento pastatymo galimas vietas. Tačiau jie turi įvertinti meninio akcento pastatymo zonoje nurodytas sklypų ribas, esamas kietas dangas, inžinerines komunikacijas, jų apsaugines zonas, želdinius, kitus mažosios architektūros elementus. 

Konkurso kriterijai: „Meninis–estetinis: sprendinių meninė kokybė, idėjos ir sprendimo originalumas, išraiškos priemonių, reikšmių ir prasmių tikslingumas; kontekstualumas: sprendinių, architektūros ansambliškumas ir dermė su aplinka, medžiagų patvarumas; sprendimo originalumas: išraiškos priemonių, reikšmių ir prasmių tikslingumas”.

Pasiūlymų savivaldybė laukia iki balandžio 11 dienos. Geriausių idėjų autoriai bus premijuojami: 1 vieta – 3 000, antra – 2 000, trečia – 1 000 eurų.

ISTORIJA

Iki 1775 metų Palanga buvo karališkąja valda. 1782 m. jos savininku tapo Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Tuo metu dvaro Palangoje nebuvo. 1824 m. Palangos jūros pakrantę ir aplinkines žemes nusipirko grafas Juozapas Mykolas Tiškevičius. Jis pirko Palangą iš generolo Ksavero Niesiolovskio už 177 171 sidabro rublį.

Nuo 1839 iki 1856 m. Palangą valdė Juozapas Tiškevičius, po pastarojo mirties – jo sūnus Juozapas Tiškevičius, o XX a. pr. – jo jauniausias sūnus Feliksas Tiškevičius.

Dvaro sodyba pradėta formuoti 1848 metais, parkas įkurtas 1897–1899 m., rūmai pastatyti 1897 m. Galutinai sodyba susiformavo tarpukaryje, atsikračius I pasaulinio karo pasekmių.

Pirmieji Tiškevičiaus bulvaro senųjų vilų savininkai buvo grafų Tiškevičių šeimos atstovai. Jie čia pradėjo statyti XIX a. viduryje, kai į kurortą ėmė važiuoti vis daugiau poilsiautojų, ypač Tiškevičių giminaičiai ir bičiuliai. Juozapas Tiškevičius, kaip palikimą užrašęs Palangą savo jauniausiam sūnui, pasirūpino, kad ir kiti šeimos nariai turėtų kur vasaroti. Iš buvusių Tiškevičiams priklausančių žemių buvo išskirta dalis sklypų, esančių prie jūros, šalia kelio, tilto link. Sklypai išdalinti Juozapo žmonai Sofijai ir vaikams. Šis Juozapo Tiškevičiaus sprendimas nulėmė tolesnį Palangos likimą. Visi šeimos nariai pasistatė po vasarnamį ir kasmet suvažiuodavo atostogauti. Be vasarnamių, kuriuose gyveno patys, jie turėjo papildomų namų, kuriuose apsistodavo pakviesti svečiai – tolimesni giminės ir draugai, tad per kelerius metus Palanga tapo aristokratiškų lenkiškų šeimų susitikimo vieta. Vasaroti suvažiuodavo svečiai ne tik iš prūsų žemių, bet ir iš Lenkijos, Podolės.

Šitokia visuomenės grietinėlės gausybė traukte traukė kitus poilsiautojus. XIX a. paskutiniame dešimtmetyje į Palangą atvykstančių vasarotojų skaičius kasmet padvigubėdavo. Atsirasdavo daugiau norinčių investuoti – statyti vasarnamius ir juos nuomoti, o spaudoje šmėžavo skelbimai, kuriuose buvo kviečiama vasarą ilsėtis Palangoje.