Uosto našumas gali būti gerinamas visai kitokiais būdais, nei dabar yra teigiama.
Palmiros Mart nuotr.
Dabar uostas beveik nuolat būna tuščias, nes laivai stengiasi kuo greičiau išplaukti. Bet yra tokiu krovinių, kurie gali būti kraunami tik esant geram orui, nelyjant. Jei investuotų į uostą tokių produktų gabenimui kaip grūdai, pvz., padarant stogą, tuomet žymiai pagerėtų uosto našumas. Bet čia ne Uosto direkcijos reikalas. Čia yra įmonių reikalas. Tik norint, kad jie tai darytų, reikia skatinti juos. Jei terminalas investuotų į ką nors, tai Uosto direkcija galėtų juos atleisti nuo kokių tai mokesčių.
Mes esam maža šalis, jei investicijos bus neteisingos, tai mus gali labai nusmukdyti. Kiek žmonių dirbs uoste, kai technologijos gerėja. Visi kranai automatizuoti, motorizuoti. Vienam laivui reikalingas vienas agentas. Uostas surenka daugiau, bet žmonių dirba mažiau. Uostui geriau vienas didelis laivas, nei daug mažų. O visiems likusiems, susijusiems su uostu, yra atvirkščiai.
Logistai 1990 m. už laivą gaudavo 2,5 tūkstančius litų, o dabar gauna tik 300 eurų. O reikia susimokėti mokesčius uostui. Palyginus su kitais uostais – konkurentais, dabar Klaipėdos uosto mokesčiai yra gerokai didesni. Pagrindiniai mūsų konkurentai yra Rygos, Venspilio, Liepojos uostai. O netiesioginiai visi kiti: Sankt – Peterburgo, Lenkijos uostai.
Lenkai pakankamai turi ambicijų baltarusiškus produktus krauti pas save. Jie nori atgaivinti ne tik pramoginę, bet ir pramoninę laivybą Vysloje.
Peterburgo uostas taip pat turi ambicijų paimti krovinius iš Rygos. Atitinkamai Rygos uostas turės ambicijų krovinius paimti iš Klaipėdos. O tada iš ko turės ambicijų paimti krovinius Klaipėdos uostas?
0 Comments