P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Juodos dulkės Vitės nebenuklos? (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2017-10-24


Birželį juodomis dulkėmis besiskundę Vitės rajono gyventojai “Atvirai Klaipėdai” atsiuntė laišką, kuriame nuogąstauja, jog Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) artimiausiu metu neva kraus didžiulius kiekius geležies rūdos.

Tačiau kompanijos vadovas Audrius Pauža tvirtina, kad geležies rūda nėra tas pat, kas geležies koncentratas, kurio vienkartinė partija buvo gabenama per KLASCO terminalą vasarą. Jo krauti artimiausiu metu esą neketinama.

Aplinkosaugininkai, kaip ir KLASCO vadovas, tvirtina, kad jokių taršos viršijimų nėra užfiksuota.

Anot KLASCO vadovo Audriaus Paužos, geležies rūda įmonės teritorijoje kraunama daugelį metų, šiam procesui “nereikalingos specialios oro apsaugos priemonės, niekada taršos problemų nekilo ir nėra pagrindo gyventojų nuogąstavimams dėl dulkių”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Gyventojų baimės

“Atkeliavo naujas krovinys (ir dar daug jų bus), Klaipėdos uoste atviros krovos darbai vyksta 120 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų. Vasaros pabaigoje, sumažėjus juodoms dulkėms, džiaugsmas truko neilgai. Uosto darbuotojų neoficialiais duomenimis, didžiulis kiekis geležies rūdos krovinių bus kraunamas nuo dabar iki Naujųjų metų. Šios metalų rūdos dalelės, kartą patekusios į plaučius, neišsivalo. Vitės rajono gyventojams padažnėjo astmos priepuoliai. Šios kietosios dalelės, sklindančios ore, yra insulto, silikozės ir vėžinių ligų skatintojos”, – tokiomis baimėmis dalinasi klaipėdietė Alina Andronova “Atvirai Klaipėdai” atsiųstame laiške.

Jo autorius arba autoriai siūlo susipažinti ir su Nacionalinio vėžio instituto 2012 m. ataskaita, kaip joje atrodo Klaipėda (ataskaitą galima rasti čia: http://www.nvi.lt/wp-content/uploads/2016/04/Vezys_lietuvoje_2012.pdf).

“Šia tema ruošiame pranešimą užsienio spaudai, nes lietuviškoji spauda ir šalies įstatymai atstovauja tik verslo ir Vyriausybės interesams. Mat, Klaipėdos uosto pajamos sudaro apie 18 % valstybės metinio biudžeto. Mes, Klaipėdos miesto ir ypač Vitės rajono, gyventojai esame tik “mėšlas” tam biudžetui auginti. Nei vienas laikraštis nesusidomėjo, kokia kaina birželio mėnesį (kai tarša buvo didžiausia, o rajonas tiesiog duso nuo dulkių) buvo pasiekti uosto krovos rekordai – perkrauta 3 mln. 365 tūkst. tonų krovinių. Iš jų ne mažiau kaip 100 000 tonų metalų rūdos”, – teigia laiško autorė.

Anot jos, šis milžiniškas kiekis buvo perkrautas naudojant vienintelę vandens patranką, turėjusią “gesinti” geležies rūdos dulkes, kurios vis tiek esą nusėdo Vitės rajone ir jo gyventojų plaučiuose.

Ji taip pati tikina, kad iki šiol nėra atlikti mėginių, paimtų tą “juodąjį birželį”, tyrimai.

“Tą mėnesį mūsų viena namo gyventoja buvo priversta palikti savo namus ir išsikraustyti, nes jos labradorų letenos grįžus iš lauko buvo pajuodavusios ir labai sunkiai nusiplaudavo. Juodos dulkės įsigerdavo į odą, šunys nusikasydavo iki kraujo, tapo labai neramūs. Vaikai namo kas vakarą grįždavo pajuodavusiais sportiniais bateliais, kurie nenusiplaudavo išvis, ir numovus vaikams kojines buvo matyti, kad ir kojos pajuodavusios. Vaikų rankos taip pat buvo pajuodusios nuo kūlversčių žolėje. Vyriausybė ir Klaipėdos uostas prarado žmonių pasitikėjimą, todėl bus siekiama, kad ateityje uosto pramoninė dalis būtų iškelta už Klaipėdos miesto ribų”, – rašo laiško autorė, pridėjusi nuotraukas.

Anot jos, miesto savivaldybei Vitės gyventojai yra neįdomūs, o aplinkos apsaugos priemones uosto įmonė esą naudoja savo nuožiūra, jiems priimtinu laiku, tad neužtikrina maksimalios aplinkos apsaugos bei visuomenės sveikatos saugumo.

“KLASCO veiklą vykdo pagal galiojantį taršos leidimą. Lyginant su praėjusiais metais, leidime taršos norma yra padidinta. Kokiu pagrindu? Iki šiol, eilę metų, taršos normos buvo mažinamos, o valdant žaliesiems staiga didinama”, – stebisi gyventoja.

Su KLASCO taršos leidimais galima susipažinti čia: http://gamta.lt/files/SKM_4050170322145300.pdf ir http://atliekos.gamta.lt/files/KLJJ.pdf.

” Daug kas siūlo mums tiesiog išsikraustyti iš šio rajono. Kodėl turėtume nors ir galėtume? Iš mūsų balkonų atsiveria fantastiškiausi vaizdai. Prie pat uosto tvoros – dvi mokyklos ir darželis! Mes tai galėtume išsikelti. O kaip dėl šių įstaigų, kuriose ugdomi vaikai? Gal kas nors norėtumėte pasirūpinti jų perkėlimu kitur?” – klausia A. Andronova.

“Sugriežtinta tvarka”

KLASCO vadovas Audrius Pauža tikina, kad “gyventojus klaidina tie, kurie kursto skundus, kad geležies rūda yra toks pats krovinys kaip
vasarą krautas geležies koncentratas, kurio vienkartinė partija buvo gabenama per KLASCO terminalą ir kurio nenumatome krauti artimiausiu metu”.

Anot jo, geležies rūda įmonės teritorijoje kraunama daugelį metų, šiam procesui “nereikalingos specialios oro apsaugos priemonės, niekada taršos problemų nekilo ir nėra pagrindo gyventojų nuogąstavimams dėl dulkių”.  Šio krovinio kiekiai esą yra nusistovėję, šių metų pabaiga pagal geležies rūdos krovos mastą nėra išskirtinė.

“Gavę vienkartinį geležies koncentrato krovinį, užsakėme vandens purškimo patranką jo dulkėms nusodinti. Su darbuotojais, vykdžiusiais krovos operacijas neatsižvelgiant į oro sąlygas, šis atvejis išsamiai aptartas ir sugriežtinta darbų organizavimo tvarka”, – teigia A. Pauža.

Pasak jo, aplinkosaugos institucijoms ir Savivaldybei vasarą sureagavus į gyventojų skundą įmonės teritorijoje buvo pastatyta oro monitoringo stotelė, bet ji nenustatė taršos normų viršijimo.

“Tai patvirtina, kad mes rūpinamės atsakingu darbų organizavimu, taikome papildomas dulkių nusodinimo priemones, kad į aplinką patektų kuo mažiau taršos elementų. Krovos procesus nuolat tobuliname investuodami dešimtis milijonų eurų, kad užtikrintume technologinį našumą ir atitiktume Europos Sąjungos gamtosaugos reikalavimus, kurie yra viena iš sąžiningos konkurencijos sąlygų. Šiuo metu turime ir pagal poreikį naudojame tris vandens patrankas, o pernai įsigyti nauji kranai laivų krovos procesą yra pagreitinę 3 kartus. Tai sutrumpino laivų krovos dienų skaičių, sumažino technikos triukšmo lygį ir kartu pagerino aplinkosaugos būklę uoste. KLASCO nuolat bendrauja su Vitės kvartalo bendruomene, kuri supranta, kad šis kvartalas kažkada buvo statytas prekybos uosto darbuotojams”, – tikina A. Pauža.

“Tarša normų neviršija”

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys patvirtina A. Paužos žodžius, kad vasarą šioje vietoje buvo pastatyta mobili taršos matavimo stotelė.

“Ji jokių taršos viršijimo normų neužfiksavo. Aišku, negalima teigti, kad taršos visiškai nėra, ji visada egzistuoja vykdant krovą, yra leistini rodikliai,tačiau normos tikrai neviršytos”, – teigė A. Kairys.

Tad, anot jo, nėra jokio pagrindo riboti KLASCO krovos veiklą.

 


    2017-10-24

    Vienas komentaras apie “Juodos dulkės Vitės nebenuklos?”

    1. AvatarGintaras (IP: 188.69.194.109)

      Galima būtų iškelti geležies koncentrato krovą į buvusias DFDS krantines. Ten dabar tuščia.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt