Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du buvę valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ vadovai ir su ja dirbusios įmonės „Naftos grupė“ atstovai bei vienas buvęs bankininkas kaltinami lėšų iššvaistymu, turto pasisavinimu, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais.

Antradienį paskutinį žodį tarė paskutinis iš kaltinamųjų – buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas Andrejus Vaičiulis. Po jo teisėjas Zigmas Pocius paskelbė, kad sprendimas šiame jau daugiau nei dvejus metus trunkančiame procese bus skelbiamas po Kalėdų.

Kaltinimai byloje yra pareikšti iš kairės: Antanui Urbučiui, jo broliui Arturui Urbučiui, Jurgiui Aušrai, Andrejui Vaičiuliui, Ričardui Milvydui ir Svetlanai Popovai (nuotrauka žemiau). Martyno Vainoriaus nuotr.

Teisėsauga įtaria, jog išskirtines verslo sąlygas „Klaipėdos naftos“ (KN) terminale neteisėtai susikūrusios „Naftos grupės“ savininkai ir vadovai gaudavo „milžiniškus viršpelnius“ ir per pačių valdomas lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijas klastodami dokumentus juos pasisavindavo su bendrininkais imituodami investicijas bei paskolas Lietuvoje. Taip esą buvo išvengta daugiau kaip 2 mln. eurų pelno mokesčio.

Kaltinimai byloje yra pareikšti „Naftos grupės“ savininkams ir darbuotojams: 1970 m. gimusiam Antanui Urbučiui, 1972 m. gimusiam jo broliui Arturui Urbučiui bei Svetlanai Popovai. Atsakomybė gresia ir pačiai „Naftos grupei“ bei bendrovei „Artilona“. Kitą kaltinamųjų grupę sudaro buvęs KN generalinis direktorius Jurgis Aušra ir buvęs komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas Andrejus Vaičiulis, kuris yra Arturo Urbučio uošvis.

Pareigūnai buvo skelbę, kad šis baudžiamąja byla virtęs ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole, Latvijos Respublikos bei Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijomis.

Antradienį paskutinį žodį taręs A. Vaičiulis tvirtino esąs nekaltas ir prašė jį išteisinti.

„Prokuratūra, veikdama prie teismo, padeda vykdyti teisingumą ir siekia užtikrinti teisėtumą, laikydamasi nekaltumo prezumpcijos. Taip kalba įstatymas. Gal ir taip. Tačiau šį kartą misija, matyt, yra kita. Vietoje konkrečių kaltės įrodymų pateikimo, remiamasi užuominomis, telefoninių pokalbių apibendrinimais ir interpretacijomis, o pateikiama nuostolių paskaičiavimo metodika yra sveiku protu nesuvokiama. Tai kalbu kaip žmogus, turintis ekonominį išsilavinimą ir daug metų dirbęs su įmonių veiklos analize. Pati FNTT ekspertė patvirtino, kad jai užduotyje buvo parašyta, kaip reikia skaičiuoti. Būtų liepę kitaip, tai ir rezultatas būtų buvęs kitoks. Tokį paliepimą, kvepiantį klastote ir nusikaltimu ji neabejodama įvykdė. Susidaro įspūdis, kad teisingumu čia nekvepia. Jei taip, tai kaip galima apsiginti nuo tokiu būdu kuriamų kaltinimų?” – klausė A. Vaičiulis.

Jis sakė Jurgio Aušros į mišką nevežęs, prie medžio nerišęs, negrasinęs ar kitaip neįtakojęs  jo darbo sprendimų.

„Nedalyvavau ir „Klaipėdos naftos” gamybiniuose pasitarimuose ir jų sprendimų priėmime. Su „Klaipėdos nafta” turėjau grynai verslo santykius, nes įmonė buvo svarbi Šiaulių banko, kuriame dirbau, klientė. Tokius VIP klientus kuravau asmeniškai ir mūsų kontaktai buvo neišvengiami. Bendraudami su ponu Jurgiu Aušra visada laikėmės savo darboviečių vidaus darbo ir verslo etikos taisyklių. Dėl to priekaštų nebuvo”, – baigdamas savo kalbą sakė A. Vaičiulis.