Labai norėčiau paklausti Vyriausybės, kodėl visuomenei sujudus ir aktyviai pradėjus priešintis ketvirtam uosto plėtros variantui ir apskritai išorinio uosto statyboms Klaipėdos mieste, buvo skubiai sudaryta Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisija?
Kodėl nebuvo sudaryta komisija, kuri padėtų suderinti valstybės/verslo/gyventojų interesų dėl padidėjusios taršos – geležies rūdos dulkių bei nepakeliamų aitrių kvapų, skatinančių pykinimą ir galvos skausmus?
Vitės rajono gyventojai nuo birželio mėn. vidurio „beldžiasi“ į Aplinkos ministerijos, Klaipėdos uosto bei valstybinių įstaigų duris prašydami pagalbos ir niekur jos negauna. Taip pat ir Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė ne kartą kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybę, į aplinkos ministrą, prašydama sudaryti darbo grupę/komisiją padidėjusios taršos problemoms spręsti. Tačiau visi likome neišgirsti ir šiandienos įvykis tai patvirtina. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybei rūpi tik projektai susiję su verslu, pelnu, o Lietuvos piliečiai, šiuo atveju Klaipėdos m. gyventojai (jų sveikata, nesaugi aplinka) Vyriausybės atstovų visiškai nedomina.
Klaipėdos uostui taip pat neįdomios gyventojų problemos, susijusios su padidėjusia tarša. 1996 m. Uosto įstatymu besiremdamas jis neprivalo prižiūrėti uoste dirbančių įmonių. Tuomet norėčiau paklausti, kas atsakingas už Uosto teritorijoje dirbančių įmonių aplinkos apsaugos priemonių įsigijimą ir jų efektyvų naudojimą?
Birželio mėnesį KLASCO Vitės rajoną teršė geležies rūdos dulkėmis, keliančiomis visuomenės sveikatai grėsmę, nes neturėjo pakankamai aplinkos apsaugos priemonių. Senamiesčio bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis teigia (tiksli citata – komentaruose), kad šiąnakt
šiaurinės dalies ir miesto centro gyventojai patyrė siaubingus kvapus, nes, pasak „Klaipėdos naftos” gamybos vadovo, naktį pirmame ir antrame kelyje buvo perkraunamas „Orlen” mazutas . Šios krovos poveikį taip stipriai gyventojai pajuto, nes iki šiol nėra įsigyta rekuperatorių, kurie būtų naudojami prieplaukoje ir estakadose ir taip sumažintų neigiamą poveikį aplinkai.
Kodėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas/Agentūra išduoda šiom įmonėm krovos darbų leidimus, nepatikrinusi, ar įmonės turi tinkamas sąlygas šiems kroviniams priimti?
Akivaizdu, kad iki šiol nėra sukurto efektyvaus kontrolės mechanizmo, kuris rūpintųsi aplinkosaugos klausimais. Jei Vyriausybė ir uostas nesusitvarko savo „kieme“ dabar, kaip jie ruošiasi tvarkytis ir spręsti būsimus pažeidimus kelis kartus padidėjusioje uosto teritorijoje (kurioje, beje, tikrieji šeimininkai bus, šiuo metu vieninteliai potencialūs investuotojai, kinai)?
Ar verta pasitikėti tokia Vyriausybe ir aklai priimti jų primestą ketvirtąjį, išorinio uosto statybų Melnragėje, plėtros variantą?
Ketvirtas variantas, tai ne tik ištaškyti pinigai, bet ir pablogėjusi ekologinė situacija Klaipėdoje.