P0

Svarbu, Temos

Išorinis uostas: procesas pajudėjo? (8)

Avatar

Martynas Vainorius
2017-11-16


Ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad Klaipėdos savivaldybė derinant būsimuosius uosto ir miesto bendruosius planus pradėjo bendradarbiauti, o ne būti priešpriešoje.

Tad jis tikisi, kad uosto bendrasis planas, kuriame numatoma ir išorinio uosto statyba ties Melnrage, bus patvirtintas jau kitų metų pradžioje, o jo statybos gali prasidėti 2020 m.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu teigia, kad miestas ir uostas yra perėję į “aktyvius darbinius, o ne emocinius santykius”. Kartu jis pabrėžia, kad ir iki šiol nebuvo užkirstas kelias surasti bendrus kompromisus.

Krantams būtų geriau?

“Bendrojo uosto plano rengimas jau eina į pabaigą, dar reikia suderinti bendrus taškus, nes jis turi niveliuoti su rengiamu miesto bendruoju planu. Džiugina pasikeitusi miesto pozicija, kai suprantama, kad bendradarbiavimas, o ne priešprieša duoda rezultatus. Aš manau, kad mano gimto miesto savivaldoje įvyko lūžis. Kitų metų pradžioje tikimės, kad visos institucijos suderins ir patvirtins uosti bendrąjį planą”, – sakė A. Vaitkus.

Kalbant apie išorinio uosto projektą, anot jo, “konstruktyvūs Melnragės gyventojai” prašo pamąstyti apie atitvarą iš augalų, medžių palei būsimą privažiuojamąjį kelią. Tai esą nesunkiai padaroma.

Pasak A. Vaitkaus, privažiavimo keliams reikėtų apie 14 ha teritorijos, bet ne visur joje yra medžiai.

“Mieste dėl to gali atsirasti ženkliai daugiau augalų. Atsodinti 14, ar 28 hektarų nėra jokių problemų. Labai prasmingas yra Melnragės bendruomenės prašymas išsaugoti apie 10 hektarų šalia “Klaipėdos naftos”, nes tai yra buferis”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, pietinėje uosto rezervinėje teritorijoje yra per 200 ha miško, tačiau jis tikrai nebus kertamas.

Anot A. Vaitkaus, kalbos apie tai, kad išorinis uostas ardys pajūrio krantus yra nekompetencija.

“Kartu su šiuo projektu pagaliau galima išspręsti šią problemą. Tam yra specialūs techniniai dalykai. Pavyzdys – pietinis molas, kuris rodo, kad Smiltynėje yra kranto prieaugis. Paplūdimių pildymas iškastu smėliu yra tik šiek tiek mažiau nei blogai”, – teigia direkcijos vadovas.

Pasak A. Vaitkaus, vykdant šį projektą, pietinio molo altitudė būtų apie 6 metrai ir jis taptų puikia apžvalgos aikštele, vieta palydėti saulę.

“Abiem molais į jūrą būtų galima nueiti ženkliai toliau nei dabar”, – tikina direkcijos generalinis direktorius.

Domisi ne tik kinai?

Pasak A. Vaitkaus, išorinis uostas būtų orientuotas į konteinerių ir naftos produktų krovą.

“Taip, vieni iš partnerių – Kinijos kompanija – vis dar besibeldžia į mūsų duris, pagal juos tokio uosto pajėgumai būtų 38 milijonai tonų. Visas pasaulis eina ir prašo, ieško sąlyčio taškų su Kinija. O Lietuvai siūlo, nors ji pagal savo mastelį Azijai yra mažas taškas. Tai yra 100-mečio klausimas. Jei bus pasirinkti kiti, Klaipėda, Lietuva praras labai daug. Negi manote, kad Ryga ir kiti uostai nieko neplanuoja? Kinija kalba ne tik apie uostą, bet ir geležinkelius, kelius. Uostas tikrai nekuriamas kuriai nors kitai valstybei. Tai yra melas ir šmeižtas. Būtų arba skelbiamas konkursas operatoriui ateiti, arba bus koncesijos variantas. Direkcijai priimtinesnis pastarasis variantas, nes tada investuotojas pats labai stengiasi, kad atsipirktų. Infrastruktūra tikrai nebus parduodama. Kas bus pasirinkta, kalbėsime ir su Seimo nariais”, – teigė A. Vaitkus.

Kartu jis tikino, kad Klaipėda domisi ne tik kinai, bet ir Izraelis, Vokietijos, Prancūzijos uostai, “nes šilko kelias yra globalu”.

Paklaustas, ar orientacija į konteinerius nepablogintų dabartiniame uoste jų krova užsiimančių kompanijų padėties, Uosto direkcijos vadovas atsakė klausimu: “O kas trukdytų joms ateiti į išorinį uostą? Aš nenuvertinčiau lietuviškų kompanijų”.

A. Vaitkaus teigimu, išorinio uosto statybos galėtų prasidėti apie 2020 m. Preliminariai skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 800 mln. eurų.

Uosto direkcijos skaičiavimais, įgyvendinus giliavandenio uosto projektą metinė krova 2025 m. išaugtų iki 76,57 mln. tonų (+38 mln. tonų lyginant su 2015 m.). Esą būtų sukurta apie 30 tūkst. papildomų darbo vietų uoste ir su juo susijusiose įmonėse, o viešosios metinės pajamos dėl to padidėtų 677 mln. eurų.

Pokyčiai ir centre, ir pietuose

Žinia, rengiamas Uosto bendrasis planas numato ir uosto plėtrą pietinėje dalyje. A. Vaitkaus teigimu, tai irgi atveria puikių galimybių tiek miestui, tiek regionui.

“Jei pietuose atsirastų ir gamybinis klasteris, trečioji vandenvietė keltų savo reikalavimus. Jau ir dabar jai ten yra ne pati geriausia vieta. Jos iškėlimo klausimas yra reikalingas. Šiuo metu toliau vykdoma studija, yra daugiau sąlyčių taškų nei susikirtimų. Esminiai mero klausimai – ar nepabrangtų vanduo ir nesuprastėtų vandens kokybė. Į juos jau galima atsakyti, kad tokio neigiamo poveikio nebūtų. Šiek tiek nesutariame tik dėl debeto klausimo – ar iš tiesų reikėtų dvigubai didesnio nei dabar, kai mažėja ir gyventojų, ir pats vandens vartojimas”, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, iškėlus vandenvietę būtų galima netgi padaryti žiedinę navigaciją jachtoms, pramoginiams laivams, sudaryti natūralią tėkmę Vilhelmo kanalui.

Buvusioje “Laivitės” teritorijoje regima galimybė vietoje susidėvėjusio pastatyti naują pirsą, kad čia būtų galima švartuoti laivus. Taip pat čia galėtų švartuotis ir patys didžiausi kruiziniai laivai. Čia esą gali iškilti ir pačios Uosto direkcijos pastatas.

“Miesto pozicija yra išplėtoti teritoriją tarp “Begos” ir CKT kaip priėjimą prie marių. Sutarta, kad prie naujosios valčių prieplaukos irgi būtų patraukli vieta pietinės miesto dalies gyventojams – galbūt su marina, irklavimo baze ir panašiais objektais”, – sakė A. Vaitkus.

Vidiniam uostui sutvarkyti per ateinančius ketverius metus planuojamos 407 mln. Eur investicijos.

“Kelias į bendrus sprendinius”

“Prasidėjo sveikintinas normalus darbinis procesas, kuriame miesto balsas jau yra girdimas ir vertinamas. Tikiuosi, kad jis bus išgirstas ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Žiūrint į formaliąją, įstatyminę pusę miestas tebeturi savo sprendimą, kuriuo pritarė vadinamajai antrajai uosto plėtros koncepcijai, kažkokio kito formalaus sprendimo nėra, tačiau jei pamenate, tai tvirtinant antrąją koncepciją, aš pats ne kartą labai aiškiai sakiau, kad tai neužkerta galimybių ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kad būtų galima pritarti maksimaliai uosto plėtrai”, – “Atvirai Klaipėdai” sakė miesto meras V. Grubliauskas.

Anot jo, taip pat yra laikas visiems plačiai atmerkti akis ir pamatyti, kad Uosto bendrasis planas pagal svarbą, jį patvirtinus Vyriausybėje, turės imperatyvų poveikį Miesto bendrajam planui ir miestas turės prisitaikyti, o ne uostas prie miesto.

“Tai yra realybė, kurią mes turime vertinti labai blaiviai ir atsakingai. Ir šioje vietoje negudraudami turime atsakyti – ar mes ieškome konstruktyvaus bendradarbiavimo ir naudos ne tik valstybei, bet ir miestui? Ir kaip mes geriau atstovausime miestiečių interesams – ar bandydami besąlygiškai viskam priešintis ir vis tiek bus pastatyta be mūsų pritarimo, ar ieškoti sutarimo ir bendro sprendimo? Taigi, tai, kad miestas ir uostas į viską dabar žiūri ne per emocinę, o per dalykinę, konstruktyvią prizmę, yra kelias į bendrus sprendinius”, – teigė meras.

Paklaustas, ar jau aiškėja, kokių kompensacijų miestas galėtų sulaukti už išreikštą pritarimą maksimaliai uosto plėtrai, meras teigė jau girdėjęs teiginių, kad “Grubliauskas kažkam kažką pardavė”.

“Gal kas ir turi kažkieno įgaliojimus pirkti, bet man parduoti niekas jokių įgaliojimų nesuteikė. Tačiau tikrai specialioje darbo grupėje, į kurią premjeras pakvietė ir mane, ir Klaipėdos rajono merą, šis klausimas bus keliamas. O po viso to galutinis sprendimas sugrįš į miesto Tarybą. Ji jau spręs, kiek Vyriausybė išgirdo miesto balsą, kaip ji mato kompensacinius dalykus miestui ir ar pritarti Uosto bendrajam planui su maksimalios plėtros variantu”, – sakė V. Grubliauskas.

Visgi miesto Tarybos žodis, kad ir koks jis būtų, lemiamas nėra. Uosto bendrąjį planą tvirtins  Vyriausybė. Uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.

Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją. Jai bus pavesta nagrinėti, koordinuoti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus šio projekto įgyvendinimo klausimais.

Numatoma, kad šios komisijos nariais bus susisiekimo, aplinkos, finansų, užsienio reikalų, ūkio, žemės ūkio ministrai, premjero patarėjas, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių merai, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, Uosto direkcijos generalinis direktorius. Šiai komisijai vadovaus premjeras, tvirtinantis personalinę komisijos sudėtį.

Ministro įžvalgos

Neseniai Klaipėdoje viešėjęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad “šiame etape artėjama prie susitarimo su Savivaldybe”.

“Paskutinį kartą kai Klaipėdoje lankėsi premjeras principinis apsitarimas buvo, kad iš išorinio uosto projektas turi būti daromas, tik reikia įvertinti ir miesto interesus. Aš sakyčiau, kad tai yra didelis pozityvus pasistūmėjimas nuo to laiko, kai buvo priešprieša. Tai dabar jau mes matome abiejų pusių normą rasti tą kompromisą. Tikiu, kad jis bus rastas. Be abejo, mes turime suprasti miestą, įsiklausyti į jo nuogąstavimus, suprasti, ko miestas iš tiesų siekia. Bet matau tą gryninimo procesą ir kad jis duoda naudą. Su miestu tikrai sutarsime”, – sakė ministras.

Dalis bendruomenės priešinasi

Uosto plėtros planams aktyviausiai priešinasi dalis melnragiškių. Jie lapkričio 5-ąją kvietė rinktis I Melnragėje, prie molo į eitynes „Išsaugokime pajūrį“. Tada į organizatorių kvietimą atsiliepė apie porą dešimčių žmonių – daugiausia patys melragiškiai, nors ant molo ir pirmojoje Melnragėje tuo metu vaikščiojo nemažai žmonių. Tiesa, buvo surinkta apie 200 parašų po peticija, pasisakančia prieš uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šie melnragiškiai yra įsitikinę, kad “visų Klaipėdos jūrų uosto plėtros alternatyvų pasekmės Baltijos jūros krantams būtų tiesiogiai neigiamos, reikšmingos ir ilgalaikės, tai yra paplūdimio smėlio išplovimas ir paplūdimių netekimas ne tik Melnragėje ir Giruliuose, bet ir Karklėje, Palangoje, Šventojoje, net ir Kopgalyje bei Smiltynėje. O didžiausias poveikis krantams prognozuojamas statant išorinį giliavandenį uostą ties Melnrage”.

Esą pastačius giliavandenį uostą jie bus “įsprausti į pramoninio monstro gniaužtus”, kuris sukurs “tikrą pragarą Melnragės gyventojams”.

Jų nuomone, Uosto direkcija savo planus plėsti uostą grindžia “abejotinais teiginiais apie ekonominį augimą ir naudą Lietuvai, o apie galimai būsimas žalas ar net nuostolius visuomenei, ekonomikai, gamtai, net žmogaus sveikatai ir gyvybei taikytinas prevencines ir kompensacines priemones šneka išplautai ir nekonkrečiai”.

Mokslininkės nuomonė

Hidrodinamikos, krantotyros, bangų dinamikos dalykus Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete dėstanti doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė sako, kad iš tiesų įmanoma įrengti giliavandenį uostą nepadarant žalos krantams, tačiau tam būtini išsamūs moksliniai tyrimai ir teisingi technologiniai sprendimai.

“Turime du pavyzdžius. Tarpukariu įrengto Šventosios uosto dėka čia per 50 metų susiformavo plačiausi Lietuvos paplūdimiai. Kartu turime ir šiaurinio molo pavyzdį, dėl kurio Melnragėje labai suaktyvėjo kranto ardymas. Tiesa, šis procesas yra ne tik uosto darbų išdava, jam įtakos turėjo ir Kaliningrado srityje taikomos gamtosauginės priemonės, dėl kurių sumažėjo nešmenų”, – sakė mokslininkė.

Anot jos, tikrai yra sprendimų, kurie užtikrintų, kas statant uostą nebūtų padaryta žala krantams.

“Turi būti atlikti išsamūs moksliniai tyrimai pasitelkiant geriausius šios srities pasaulio specialistus. Akivaizdūs lyderiai šioje srityje yra olandai, nuolat kovojantys dėl kiekvieno kranto centimetro”, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė.


    2017-11-16

    8 komentarai “Išorinis uostas: procesas pajudėjo?”

    1. Niekas net nekalba kad gyventojams kompensuos už prarastą turtą, nes mes jį visi prarasim, sprogus jau dabar stovinčiam Independeriui ir kitiems bambaliams. Atsitikus panašiai avarijai Indijoje, žuvo iš kart 8000 o po to dar 11000 o liko suluošinti 156 000 žmonių. Kaip parodė Alytus LIETUVA NETURI NIEKO!!! Likviduot nors menkiausią gaisrą ar likviduot jo padarinius ar daryt išmokas!!! Lietuvos gyventojams ne tik kad nemoka jokių išmokų, bet dar ir atima bei sunaikina sugadintą turtą. Tai kaip Jūs drįstat kažką plėst statyt ar atvilkti bombą (Independer) prie miesto, neturėdami jokios atsakomybės už žmones!!

    2. Esu Girulių gyventojas, todėl nuogąstauju, kad padidėjus krovinių srautui per geležinkelį dar labiau padidės grunto vibracija, oro tarža ir triukšmas. Lietuvos geležinkeliai žada padaryti triukšmo sieneles per Girulius, bet jos vibracijų nesumažins. Jau dabar naktimis ir dieną – kai važiuoja užkrauti pilni sąstatai, namai stipriai vibruoja. Mes esame kažkiek įpratę, kad vibracija tokia didelė, tačiau atvykę svečiai negali patikėti, kad tai ne žemęs drebėjimo padariniai. Būtina įvertinti geležinkelio sukeltas vibracijas pastatams žmogaus atžvilgiu ir pastatų atsparumo požiūriu.
      Uosto plėtra reikalinga, bet Girulių perskirti pusiau su geležinkeliu blogas sprendimas, juolab, kad jau dabar Girulių dalis yra nepasiekiama, jei per gel. pervažą rieda sąstatas. Tada negali pravažiuoti nei greitoji pagalba, nei priešgaisrinis transportas. Dažnas atvejas yra, kai laukiame kol pravažiuos/ sumanevruos sąstatai 25-30min. O kito kelio transportui patekti į Vasarotojų, Druskininkų, Rasytės ir Šilo gatves nėra. Esame ne kartą skundęsi ir savivaldybei ir geležinkelio administracijai, bet pokyčių nėra…

    3. Visi diskutuoja tik apie jūrų uosto plėtrą, o niekas nekalba apie geležinkelį, kuriuo kroviniai keliauja į jūrų uostą pro Girulius. Didėjant krovai uoste, didės ir geležinkelio keliami nepatogumai ( triukšmas, tarša ir.t.t. ) Giruliams.

      • Žiūrėkite į susisiekimo planą. Aš asmeniškai nematau didelės problemos. Vėjas ir triukšmas juk iš vakarų dažniausiai eina…

    4. Valstybė prie Jūros negali būti be Uosto ! Visos valstybės savo Jūrų Uostus stiprina,augina,saugo…Jie yra valstybių vartai į Pasaulį,jie yra valstybių ekonomikos ir gyvenimo donorai… Tai yra senos,žinomos tiesos .Amžiais dėl Uostų net karai vykdavo .Man kartais net galvojasi-kodėl mes nuolat ir nuolat ginčinamės dėl savo vienintelio uosto, tuo mi ,galbūt,padėdami svetimiems…

      • Galbūt atsakymas čia slypi mūsų valdžios nekompetentingume, mažai išmanantys stengiasi parodyti savo vertę, o stokojant žinių tik belieka kitų klausytis ir po to kartoti ką išgirdai. Taip vienas kažką pasako, o kiti savo pridėję pakartoja ir ratas sukasi.
        O iš eilinių žmonių paramą ir palaikymą sunku gauti, kai toks didelis nepasitikėjimas valdžia.

    5. Pagal Vaitkų išorinis uostas krantus neardys. Iš kokių šaltinių, kokie mokslininkai teikė išvadas, kad krantai, nesikeis, kai išorinis uostas pakreips bangų lūžius, povandenines sroves?

      • Ar Jūs straipsnį iki galo perskaitėte? Paskutinis straipsnio skyrius “Mokslininkės nuomonė”.
        Nepanikuokite, geriau surinkite daugiau žinių ir dalyvaukite diskusijose.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt