Svarbu, Uostas ir jūra

Naftos kvapai: panaikinti neįmanoma? (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2017-11-28


Naftos produktų krova užsiimančiose uosto kompanijose “Klaipėdos nafta” (KN) ir Krovinių terminalas antradienį apsilankę miesto politikai, kontroliuojančių institucijų ir visuomenės atstovai išgirdo patikinimus, kad krova vykdoma neviršijant jokių normatyvų ir adekvačiai reaguojant į esamas sąlygas.

Tačiau kartu pripažįstama, jog kvapas jaučiamas net tada, kai jis yra keliolika kartų mažesnis nei leistina norma.

Krauna lėčiau

Išvažiuojamasis miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdis buvo surengtas reaguojant į situaciją, fiksuotą naktį iš lapkričio 13 į 14-ąją, kai smarkiais kvapais skundėsi net ir senamiesčio gyventojai. 

KN Naftos terminalo departamento direktorius Gediminas Vitkauskas demonstravo specialų prietaisą, su kuriuo patys įmonės darbuotojai atliko 130 lakiųjų organinių junginių koncentracijos matavimų. Martyno Vainoriaus nuotr.

KN Naftos terminalo departamento direktorius Gediminas Vitkauskas teigė, kad naftos krovos sąlygos darosi vis sudėtingesnės, ypač mazuto, nes naftos perdirbėjai stengiasi išspausti iš jo maksimumą ir produktas atvyksta labai klampus, prieš krovą jį reikia vis šildyti.

“Kvapai buvo ir bus. Šį mėnesį priėmėme žaliavinės naftos bandomąją partiją – antrą kartą, dar ji buvo priimta nebent sovietmečiu. Turėjome didelę patirtį iš pirmosios partijos. Suderintu planu vadovavomės ir šį kartą. Bet kvapai tikrai galėjo nueiti. Sunku pasakyti ar tai mazuto, kurį irgi krovėme tuo pačiu metu, ar naftos kvapas, nes jie labai panašūs”, – sakė G. Vitkauskas.

Jis pasakojo, kad kraunant naftą pati įmonė vykdė monitoringą – jos ugniagesiai važiuodavo į pavėjinę pusę su specialiu prietaisu matuoti lakiųjų organinių junginių koncentraciją.

“Ypatingai sugriežtinome tokią patikrą ir kontrolę po pirmųjų žmonių skambučių. Atlikome daugiau kaip 130 matavimų nuo lapkričio 17 iki 28 dienos aštuoniuose taškuose. Didžiausia lakiųjų organinių junginių koncentracija buvo 0,7 miligramai kubiniame metre prie sporto salės, kai norma yra 5. Gyvenamuosiuose rajonuose leidžiami 8 vadinamieji kvapo slenksčiai. Žmogus jau užuodžia kai yra 0,3 miligramai, bet yra užuodžiančių ir 0,1. Tačiau tėra tik lakiųjų organinių junginių matavimas, kai reikia matuoti kvapus aš nesuprantu”, – dėstė vienas iš KN direktorių.

KN technikos direktorius Genadijus Andrejevas teigė, kad jau 0,6 mg labai žmones dirgina.

“Mes stengiamės neviršyti jau pirmo slenksčio, nors leidžiami 8”, – teigė jis.

Pasak G. Vitkausko, nors ir prie leistinų rodiklių net nepriartėjama, tačiau vis tiek į žmonių skundus reaguojama reguliuojant krovos procesą technologiniais režimais.

“Jei anksčiau siurbliai dirbdavo 1300-1400 kubinių metrų režimu, tai dabar vidutiniškai tik  600. Mažinome ir temperatūras pildami mazutus. Dabar mes jau turime 800 sukauptų vagonų, nes lėčiau pilame”, – sakė G. Vitkauskas.

Jam antrinęs KN Naftos verslo vadovas Darius Šilenskis teigė, jog jei bendrovė nebūtų socialiai atsakinga ir jai rūpėtų tik pajamos, niekas nelėtintų krovos proceso.

“Jei net greitai krautume, tilptume į rėmus, bet ieškome balanso, kaip socialiai atsakinga įmonė. Ilgesnė krova mums kainuoja pinigus, tai yra prastovos.  Vien laikyti laivą prie krantinės per parą atsieina 30 000 eurų. Deja, bet keičiasi vėjai, ima dominuoti pietrytiniai – tai rodo uosto kapitono tarnybos duomenys. Tad kvapus gali jausti dabar ir tie, kurie iki šiol nejausdavo. Naftos sektoriuje jie neišvengiami – Mažeikiuose kvapas nuo gamyklos esant tam tikriems vėjams jaučiamas ir už 20-30 kilometrų”, – sakė D. Šilenskis.

Kad pastaruoju metu vyrauja pietų ir pietryčių vėjai, ypač nepalankūs melnragiškiams ir visam miestui, paliudijo ir sutikime dalyvavę aplinkosaugininkai, turintys hidrometreologų duomenis.

Atsakydami į Melnragės bendruomenės atstovės klausimą, kodėl kvapai suintensyvėja naktį ir per išeigines, KN atstovai sakė, jog toks pastebėjimas yra natūralus, nes tada žmonės dažniausiai būna namie.

“Procesai vyksta 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Visi procesai yra automatizuoti, čia negali kas nori, kaip nori šildyti ar krauti”, – teigė G. Vitkauskas.

Keis kryptį?

Krovinių terminalo vadovas Albertas Gimbutas svečiams aiškino, kad įmonė krauna tik šviesius naftos produktus ir skirtingai nei KN nieko nešildo.

Krovinių terminale nenaudojami  garų deginimo įrenginiai, nes jie čia netelpa pagal normatyvus dėl labai mažos teritorijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Oras iš laivo triumo eina į rekuperatorių. Iš cisternų irgi eina į rekuperatorių. Turime nešiojamus prietaisus, kas dvi valandas matuojama, ar neviršijamos normos, taip pat nuolat vykdomas aplinkos monitoringas. Pas mus jokie garų deginimo įrenginiai netelpa pagal normatyvus, nes labai maža teritorija. Problema yra mazutas, nes jis šildomas. Vien kiekio prasme “Klaipėdos nafta” iškrauna dešimt kartų daugiau nei mes”, – dėstė A. Gimbutas.

Jis irgi tikino, kad krova neintensyvinama naktimis ar savaitgaliais. Esą ji vyksta visuomet, kai tik yra krovinys.

Kartu jis užsiminė, kad jau šią savaitę įmonės valdybai bus teikia informacija apie galimas krovos alternatyvas.

“Vietoje naftos produktų galbūt atsiras mineraliniai, nedegūs produktai. Rusija visus naftos produktus į Latviją jau uždarė, gali būti, kad kita bus ir Lietuva, tad ieškome alternatyvų”, – sakė Krovos terminalo vadovas.

Pakeis tvarką?

“Atvira Klaipėda” jau rašė apie griozdišką tvarką, neleidžiančią nedarbo metu operatyviai reaguoti į gyventojų skundus dėl kvapų.

Naftos krovos įmonėse lankiusis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, kad jau yra pateikti pasiūlymai ministerijai dėl Higienos normos keitimo, kad būtų operatyvesnė kontrolė, kitokia komisija.

“Esame važiavę ir šeštadienį, ir penktadienį vakare. Bet dabar mes negalime atvažiuoti su skambučiu. Darbo metu lengviau susirinkti, o po darbo reikia iš anksto susiderinti. Yra algoritmai ir paskambinus telefonu 112 ekstremaliu atveju informacija turi būti iškart perduoda specialistams, budintiems ir naktimis, ir savaitgaliais”, – sakė A. Šlepetienė.

Ji taip pat sutiko, kvapų matavimai yra komplikuoti, nes kvapas yra įvairių cheminių koncentracijų mišinys, tad galimi tik modeliavimai.

 


2017-11-28

Vienas komentaras apie “Naftos kvapai: panaikinti neįmanoma?”

  1. Technologijos, kaip suvaldyti oro taršą, smarvę tikrai yra. Tie, kas darė SPAV Klaipėdos Naftai nesilaikė būtinų reikalavimų tam tikroms kvapą, taršą mažinančioms technologijoms. Nors viešai buvo delegavę, kad yra įsirengę. Jaučiant diskonfortą dėl smarvės skųstis būtina ir reikalauti reikalavimus atitinkančių technologijų. Paprtastas pavyzdys – Hagos mieste stovintis valymo įrenginiai, kur kvapas jaučiamas tik įėjus į gamyklą. O pas mus? Nejau vis dar esame trečiarūšė šalis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt