Miesto valdžia sumąstė ir argumentuodama, jog „rūpinasi gyventojais“, nors labiausiai tikėtina, jog paklusdama stambaus verslo interesams, pastatė ženklą, draudžiantį sukti į tris tankiai apgyvendintas Rimkų gyvenvietės gatves, o „gyventojai patys ras, kaip grįžti namo“ (citata iš Saugaus eismo komisijos posėdžio).
Tad norėjome nedaug – tiesiog logiško, realybę atitinkančio, adekvataus paaiškinimo, kodėl staiga Rimkų gatvės posūkis patapo pavojingas, nors daugybę metų prieš tai jis buvo galimas. Kartu paprašėme padėti gyventojams patogiau grįžti namo, nesudarant spūsčių apsisukinėjant, nevažiuojant ratų ir t.t. Bet, deja, VALDŽIA – APATIŠKA eilinių gyventojų prašymui ir PAŽADĖJUSI ieškoti bei rasti alternatyvų TO NEPADARĖ.
Gyventojai, su atstove priešaky, susirenka parašus, rašo oficialius prašymus Klaipėdos miesto savivaldybei, eina į Saugaus komisijos posėdį ir laukia atsakymo – galbūt „rūpinamės gyventojais“ ne tik melagingi žodžiai, gal tikrai mes rūpime? Deja… Naivu buvo kažko tikėtis.
„Kodėl staiga Rimkų gatvės posūkis patapo pavojingas, nors daugybę metų prieš tai jis buvo galimas?” Palmiros Mart nuotr.
Posėdyje aukštas pareigas užimantys žmonės žada, kad kažką keis ir dirbs vardan gyventojų ir ne tik žodžiu posėdyje, bet ir protokole bei žurnalistams telefonu: „mes galvosime, dirbsime ir žiūrėsime ką galime pakeisti, ieškosime alternatyvų“. Deja… Dar kartą akivaizdu – valdžia tik gražiai šneka.
Praėjus maždaug mėnesiui po posėdžio gyventojų atstovė kreipiasi į Ūkio departamento vyr. specialistą prašydama informacijos apie svarstomus, žadėtus būdus situacijai pagerinti. Atsakymo negauname. Bet tai jau nebestebina.
Kartojame laišką (siunčiame jau dešimtims aukštas pareigas užimančių asmenų). Sulaukiame atsakymo, oficialaus rašto, kurio esmė – niekas keičiama nebus, o jei nepatinka, kreipkitės į teismą. Ir pateikiama keletas kitų gatvių pavyzdžių, kur jau nuo seno žmonės važiuoja ratu. Važiuoja kiti – važiuok ir tu. Bet tie „kiti“ ratu važiuoja daugybę metų, dėl rajonų išplanavimų ar panašiai, o mes važiuojame ne dėl to, mums kliūtis pastatė patys „gyventojų gynėjai“.
Apmaudu, kad „gyventojų atstovai“ pateikia priežastis, patogias tik patiems sau.
„Įsivaizduok save ant geležinkelio bėgių, kai atvažiuoja traukinys“ (M. Džermeika, VPK kelių policijos tarnybos viršininkas). Tačiau ten sunkiai įmanoma atsidurti nesant savižudžiui. Sankryža reguliuojama šviesoforu, kuris uždegęs raudoną signalinę šviesą palieka marias laiko ištuštėti sankryžai. Beje, ar VPK viršininkas neturėtų vadovautis KET taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodyta, kad ant bėgių negalima užvažiuoti priekyje įtariant, matant kliūtį bei degant raudonam šviesoforo signalui.
„Yra buvę atvejų, kai traukinys stabdomas avariniu būdų. Avarinių situacijų galime pateikti ne vieną“ (AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas). Posėdžio metu siūlo „kreipkitės, pateiksime“, o po posėdžio į gautą laišką-prašymą gaunamas atsakymas – negalime pateikti. Tai kaip mums įsitikinti, kad tų stabdymų metu pervaža tikrai buvo jau reguliuojama šviesoforu ir automobilis ant bėgių buvo dėl to, kad priekyje kažkas suko į pirmąjį posūkį kairėje?
Džiugu, kad visgi atsiranda atstovų, kurie realiai geba įvertinti situaciją, bet, matyt, teisybė, jog „vienas lauke – ne karys“.
L. Dūda (Miesto ūkio departamento direktorius) – „techniškai neįmanoma, kad ant bėgių liktų automobilis atvažiuojant traukiniui, nes apie tai iš anksto įspėjama. Pažeidėjų, kurie nesilaiko kelių eismo taisyklių, visada pasitaiko. Siūlau leisti posūkį į kairę lengviesiems automobiliams“.
Ar ką nors bestebina dar tai, kad valdžiai gyventojai ne itin įdomūs?
Ar dar nuostabu, jog ir bendravimas su jais komplikuotas?
Kodėl į gyventoją žiūrimą lyg į nieko nesuprantanti „kvailelį“, su kuriuo daryk, bet ką, bet kaip – vis tiek paklus?
Ne kas kitas. O patys išsirinkot liberalus, kurie leidžia dešimtmečiais sėdėti savo postuose biurokratams, kurie net nesiruošia padėti žmonėms.