Dviejų lyderių netektis, į viešumą iškėlusi Klaipėdos „Neptūno” skaudulius, toliau kaitina aistras.

Pirmadienį klubo  direktorius Artūras Žalys išplatino pranešimą, kuriame tvirtino, kad „klubo problema yra vidiniai nesutarimai tarp dviejų klubo valdybų – rėmėjų ir klubo steigėjų”. 

Tuo metu klubo savininkų – Asociacijos Klaipėdos miesto krepšinio sporto klubas „Neptūnas“ – valdybos prezidentas Artūras Jakubauskas, duodamas interviu „Atvira Klaipėdai”, sakė, kad dar pavasarį buvo sudėliotas planas, kaip išskaidrinti klubo valdymą, suteikiant svarią balso teisę pagrindiniam rėmėjui – Savivaldybei, tačiau ji kratosi, o dabar prasidėjo didžiulis spaudimas perduoti klubą verslui.

Savivaldybės vadovai akcentuoja, kad galimybė tapti klubo dalininkais bus svarstoma tik tada, kai baigsis visi konfliktai ir bus aiški padėtis dėl skolų.

Facebook/BC Neptūnas nuotr.

Savininkų pozicija

A. Jakubauskas teigia, kad jau nuo balandžio, kai asociacija nupirko iš kino Xia Songo jam priklausiusią kitą klubo dalį, kalbėjosi su Klaipėdos savivaldybe, kaip keisti valdymo struktūrą, kad ji būtų visiškai skaidri.

„Po diskusijų buvo sutarta dėl modelio, kad 50 procentų plius vienas balsas turi priklausyti Savivaldybei ir asociacijai, o likusias dalis galima pagal bendrai suderintus kriterijus skirti rėmėjams, galbūt vieną dalį ir fanams, jei jie įkurtų asocijuotą struktūrą. Tuo tikslu asociacija ir nupirko dalį iš kino, kuris savo laiku padėjo išgelbėti klubą savo įnašu“, – sakė A. Jakubauskas.

Visgi, pasak jo, pavasarį iš Savivaldybės buvo sulaukta tik neoficialaus atsakymo, kad kol nebus išspręsti nesutarimai, susiję su buvusio direktoriaus Osvaldo Kurausko veikla (atsirado dvi stovyklos), tol ji tokia galimybe nesidomės.

„Artūras Žalys, kaip neturėjęs jokių sąsajų ir buvo paskirtas klubo direktoriumi, kad bandytų sutaikyti skirtingai situaciją matančias šalis, kad situacija normalizuotųsi. Deja, bet taip neįvyko ir jis ėmė atstovauti vienai verslininkų grupei. Netgi ėmė kaltinti, jog aš inicijavau Osvaldo Kurausko atleidimą. Taip, formalų sprendimą turėjau padaryti aš, bet jį inicijavo buvęs klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris, po atliko išsamaus audito“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, prie naujos klubo struktūros kūrimo buvo sugrįžta rudenį. A. Jakubauskas pademonstravo žurnalistui el. laišką, kurį siuntė Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas. Jame buvo išdėstytas teisinis modelis, kaip reformuoti klubą, kad 50 procentų plius vienas balsas priklausytų Savivaldybei ir asociacijai.

A. Jakubauskas taip pat parodė lapkričio 15 d. vykusio Asociacijos Klaipėdos miesto krepšinio sporto klubas „Neptūnas“ dalininkų susirinkimo protokolą. Iš jo matyti, kad visi 15 iš 20 susirinkime dalyvavusių dalininkų pritarė sprendimui, kad „Neptūno“ klubą valdytų 20 balsų turintys dalininkai. Po 6 priklausytų Savivaldybei ir asociacijai, o 8 būtų skirti rėmėjams, galbūt ir fanams.

„Buvo parengtas ir atitinkamas klubo įstatų projektas, tačiau dabar prasidėjo totalus spaudimas perduoti klubą verslui, kurio parama sudaro tik apie 15 procentų biudžeto. Nėra jokių rašytinių pasiūlymų. Ateina kalbėtis tik vienas žmogus, Sigitas, ir sako, kad jam turėtume perduoti visas valdymo teises. Visiškai neaišku nei kokius įsipareigojimus už tai prisiimtų, nei kodėl būtent jam reikia perduoti“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, antradienį ryte meras skambučiu irgi informavo, kad laukia susitarimo su verslu, nes kitaip klubui gresia bankrotas.

„Savivaldybė dabar nesiteikia net išrašyti garantinio rašto, kuriuo patvirtintų, kad ir toliau rems klubą. Taip būdavo daroma metų metus, o dabar be tokio rašto bankas klubui neskolina lėšų, kuriomis būtų galima normalizuoti situaciją“, – sakė A. Jakubauskas.

Beje, jis įsitikinęs, kad Mindaugas Girdžiūnas ir Arnas Butkevičius į „Lietuvos rytą“ išėjo pasinaudodami būtent direktoriaus A. Žalio aplaidumu.

„Sąskaitų išrašai rodo, kad kaip tik klubas buvo gavęs įplaukų iš FIBA, tačiau direktorius vienasmeniškai, nors dar lapkričio 3 dieną buvo paprašytas pasitarti prieš darant pavedimus, nusprendė sumokėti ne algas žaidėjams, o atiduoti skolas rėmėjams. Taip, žaidėjai gali keisti klubus, nes auga ir jų poreikiai, bet klubas tokiu atveju galėjo gauti apie 140 tūkstančių eurų išpirką“, – sakė asociacijos vadovas.

Paklaustas, kokią toliau mato klubo ateitį, jis sakė, jog asociacija kalba su įvairiais verslininkais, kurie norėtų prisidėti ir remti klubą, jei iš tiesų bus sukurta planuojama skaidri jo valdymo struktūra.

„Tikrai esame atviri visiems, kviečiame visus prisidėti, kas tik gali, kad šią krizę „Neptūnas“ įveiktų ir pakiltų iš jos stipresnis, skaidresnis. Tikrai galima sukurti tokią struktūra, kaip seniausiuose pasaulio krepšinio ar futbolo klubuose“, – sakė A. Jakubauskas.

Kompensacija nepriklausė?

Tuo metu klubo direktorius A. Žalys „Atvirai Klaipėdai” antradienį sakė, kad išpirka už minėtuosius du žaidėjus pagal sutartį nepriklausė, o apie FIBA pinigų panaudojimą skoloms grąžinti A. Jakubauskas esą žinojo.

„Artėjant spalio 20-ajai, kai buvo laikas mokėti pradelstas skolas, merijoje vyko pasitarimas, kaip surinkti reikiamas lėšas. Tada reikiamą suma sutiko paskolinti „Limarko”, „Dauparų žuvis”. Girdint Jakubauskui buvo pažadėta, kad paskola jiems bus grąžinta gavus FIBA pinigus. Aš pats asmeniškai dar skyriau 15 000 eurų. Jakubauskas žadėjo skirti 10 tūkstančių, tačiau tai liko tik pažadais”, – sakė direktorius.

Jis taip pat „Atvirai Klaipėdai” parodė M. Girdžiūno ir A. Butkevičiaus sutarčių punktą, pagal kuriuos išpirka priklausė tik iki liepos 15 dienos. Vėliau, anot direktoriaus, išpirka buvo galima tik pasirašius trišalį susitarimą.

„Neatstovauju jokiai verslo grupei, tačiau ir toliau laikausi nuomonės, kad klubą gali išgelbėti tik verslas”, – sakė A. Žalys.

Ragina tartis

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas sakė, kad miesto pozicija yra tokia, kad kol nebus išspręsti nesutarimai tarp klubo valdybos ir steigėjų, kol nebus sutvarkytas finansinių įsipareigojimų klausimas, tol Savivaldybė į tokį darinį neis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kalba analogiškai.

„Kur Savivaldybė, kaip viešojo intereso atstovė turėtų eiti? Ten, kur du pešasi?”, – klausė V. Grubliauskas.

Pasak jo, jei situacija išsigrynintų, būtų visiškas aiškumas dėl skolų, Savivaldybė galėtų svarstyti dėl dalyvavimo klubo veikloje.

Ryte Savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame meras klubo steigėjus bei privačius rėmėjus ragino „nustumti ambicijas į šalį ir susitarti”.

„Ambicijos negali užgožti istorijos, kurią drauge kūrėme daugiau kaip pusę amžiaus. „Neptūnas“ – tai ne vien tik krepšinio komanda, jos steigėjai bei rėmėjai. „Neptūnas“ – tai fenomenas, kuris atspindi miesto dvasią, veržlumą, sportinį įvaizdį. Todėl dabar šioje dramatiškoje situacijoje, kada praradimai jau kelia riziką tiek dėl sezono pabaigimo Lietuvos krepšinio lygoje, tiek FIBA Čempionų lygoje, kviečiu visus ambicijas nustumti į šalį, sėsti ir galų gale susitarti“, – cituojamas V. Grubliauskas.

Anot jo, riba jau prieita, o už ribos – ne tik žaidėjų ir trenerių praradimas, komandos pasitraukimas iš dalyvavimo Lietuvos ir Europos turnyruose.

„Už ribos – praradimas drauge kurtos istorijos, miesto sportinės dvasios simbolio. Už ribos – gresiantis komandos bankrotas ir ne tik juridinis. Kur kas skaudesnis – moralinis bankrotas. Tad nebėra kito kelio kaip tik susitarimas. Jeigu Jūs susitarsite, miestas tikrai bus su Jumis drauge. Tikiu, kad nenusigręš ir ištikimi sirgaliai, kuriuos iki šiol džiuginote savo pasiekimais ir ryžtu kovoti. O dabar metas rimtai pakovoti už „Neptūno“ išlikimą. Nors ši kova bus nelengva ir sudėtinga, tikiu, kad pergalę pavyks pasiekti“, – buvo cituojamas meras.