Pernai rudenį visai Lietuvai paskelbusi, jog Šventosios centrinė aikštė šiemet tiesiog neatpažįstamai pasikeis, Palangos miesto savivaldybė, švelniai tariant, kiek paskubėjo. Praėjo daugiau negu metai nuo gerosios naujienos pagarsinimo, tačiau šventojiškiai ir miestelio svečiai iki šios dienos centre tebemato dryksančią plynę, kurią vasarą vėl „puošė“ atrakcionai.

Paaiškėjo, jog Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektą užsakiusi bei konkursą jo rengimui paskelbusi Palangos miesto savivaldybės administracija nebuvo atlikusi būtinų namų darbų: nebuvo suformuotas žemės sklypas, neturėta žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), nebūta ir sklypo detaliojo plano.

Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektas. „Nemuno deltos projektų“ vizualizacija.

„Projektą pradėta rengti tikintis, kad lygiagrečiai šiems darbams bus suformuotas žemės sklypas bei pasirašyta sutartis su NŽT“, – dabar aiškina Palangos miesto savivaldybės administracija, pridurianti, jog planuojama, kad Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija prasidėsianti kitais metais.

Sklypo plano nebuvo

„Šventosios centrinė aikštė jau neilgai trukus ims neatpažįstamai keistis – šią savaitę pritarta aikštės rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams. Planuojama, kad šios erdvės atnaujinimo darbai prasidės kitąmet,“- tokia džiugia gaida praėjusių metų spalį visai Lietuvai žinią paskelbė Palangos miesto savivaldybės administracija.

Pasak Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projekto vadovo, UAB „Nemuno deltos projektai“ architekto Manto Daukšio, tą patį tekstą galima publikuoti ir dabar. Pasikeitimai tokie: pagal anuomet pateiktus projektinius pasiūlymus parengtas techninis projektas, nuo vasaros pradžios jis ekspertų rankose.

„Tikimės, kad praėjus techninę ekspertizę, iki Kalėdų spėsime gauti leidimą statyboms. Viliamės, kad kitąmet prasidės ir realūs darbai“, – sakė M. Daukšys, apgailestavęs, kad projekto rengimas užtruko beveik dukart ilgiau, nei planuota. Pasirodo, paskelbusi konkursą aikštės projektui parengti, Palangos miesto savivaldybės administracija dar neturėjo sklypo detaliojo plano bei nebuvo sutvarkiusi kitų reikalingų dokumentų. Ir tik šių metų pradžioje architektai, pagaliau sulaukę reikalingų dokumentų, galėjo pereiti prie techninio projekto rengimo.

„Mes sutikome rizikuoti ir rengti projektą, galima sakyti, gelbėjome savivaldybę, tačiau įvyko taip, kaip įvyko – Šventosios centrinės aikštės sklypo detalusis planas, kurį rengė kita kompanija, negimė anksčiau, negu leidžia procedūros. Visą tą laiką mes tobulinome, šlifavome, keitėme pasiūlymus, ir mūsų projektas, jeigu žiūrėsime į tai, kas buvo pirkta ir kokios sąlygos buvo surašytos, gerokai pasikeitė. Net visiškai pasikeitė. Dirbome tikrai intensyviai, nors nuo 2015-ųjų, kai pradėjome projektuoti, už darbus negavome nei vieno euro. O padarėme darbų, kurie nebuvo įtraukti į užduotis“,- sakė architektas, paminėjęs, jog kai pernai kovo mėnesį Šventosios seniūnijos bendruomenės kvietimu projektuotojai pristatė pirmuosius projektinius pasiūlymus Šventosios bibliotekoje, išgirsta daug vertingų pastabų bei pasiūlymų iš bendruomenės narių, į kuriuos pagal galimybės buvo atsižvelgta.

„Perbraižydavo“ pirštu

Pasak M. Daukšio, 2016-ieji praėjo bekaitaliojant projekto sprendinius: užsakovų norai, nepaisant pirminių sąlygų, su kiekvienu susitikimu keitėsi.

„Keisčiausia, kad mes neturime nei vieno tokio susitikimo protokolo – neatsirado, kas protokoluoja. Tuo tarpu į susitikimus ateidavo ir savo nuomonę reikšdavo bei pirštu projektą „perbraižydavo“ nemažai žmonių. Kas jie – nežinodavome, tik vėliau išaiškėdavo, kad tai, pasirodo, atitinkami politinio gyvenimo lyderiai. Kaip minėjau, nei vieno raštiško tokio „perbraižymo“, teiktų pasiūlymų neturime, tačiau teko į juos atsižvelgti, nes priešingu atveju mūsų siūlymai negaudavo palaiminimo“, – prasitarė projekto vadovas.

Tik 2016 metų gruodžio mėnesį vyko projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene: Savivaldybės interneto svetainėje prieš pat Kalėdas paskelbta, kad bus svarstymas, besidomintieji buvo kviečiama ateiti į Architektūros skyrių susipažinti su projektu. Niekas neatėjo. Tačiau formalus pritarimas projektui būtent gruodžio pabaigoje ir buvo gautas.

„Pradėta rengti, tikintis…“

Tuo tarpu Palangos savivaldybės administracija, tris savaites raštu formulavusi atsakymus „Atvirai Klaipėdai“ bei patikėjusi į klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, atsakyti ne kam nors iš septynių Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus tarnautojų, o Šventosios seniūnui, tikina, jog: „Šventosios aikštės rekonstrukcijos projekto viešinimas vyko ne kartą – informacija skelbta spaudoje, Palangos miesto savivaldybės interneto tinklapyje, atskirai apie projektą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai. Taip pat buvo rengiami susirinkimai, kurių metų buvo svarstomi projektiniai pasiūlymai, viešas svarstymas vyko 2016 m. gruodžio 30 d. Susirinkimų dalyvių pastabos buvo perduodamos projektuotojams ir į jas buvo atsižvelgta“.

Situaciją, susiklosčiusią dėl aikštės rekonstrukcijos bei sklypo formavimo ir įteisinimo peripetijas Šventosios seniūnas Alvidas Bacius aiškina taip: „Darbus pradėti anksčiau nepavyko užstrigus žemės sklypo įforminimo procedūroms – laiko pareikalavo detaliojo plano parengimas, žemės sklypo formavimas ir žemės nuomos sutarties sudarymas su Nacionaline žemės tarnyba.“

„Projektą pradėta rengti tikintis, kad lygiagrečiai šiems darbams bus suformuotas žemės sklypas bei pasirašyta sutartis su NŽT,- rašo A. Bacius.- Tačiau šie darbai užtruko, kadangi formuojant sklypą, laiko pareikalavo derinimai su gretimų sklypų savininkais, vėliau – dokumentacijos tvarkymas Registrų centre bei sutarties pasirašymas NŽT“.

Šventosios seniūnas tikina, jog techninis projektas parengtas, atlikta jo ekspertizė, šiuo metu rengiami dokumentai statybos leidžiančiam dokumentui gauti. Planuojama dar šiais metais gauti statybą leidžiantį dokumentą. Gavus statybos leidimą, nedelsiant bus pradėta rangos darbų pirkimo procedūra. Skaičiuojamoji sąmatinė Šventosios aikštės rekonstrukcijos kaina – maždaug 2 mln. eurų. Tiksli kaina paaiškės įvykus viešajam rangos darbų konkursui.

„Jei pirkimai vyks sklandžiai, planuojama, kad Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija prasidės kitais metais“, – viltį teikia A. Bacius.

Ir prie fontano, ir aplink visą aikštė nuspręsta sodinti ne lapuočius, o pušis. „Nemuno deltos projektų“ vizualizacija.

Kaltas „bendras išplerimas“

Paklaustas, ar dažnai pasitaiko tokių užsakovų, dėl kurių netinkamai atliktų „namų darbų“ architektams tenka rengti projektą dvigubai ilgiau bei gyventi iš šventos dvasios, Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projekto vadovas M. Daukšys sakė, jog tai – ne pirmas kartas, nes visas viešasis sektorius esąs labai „išskydęs“ ir nekoordinuotas.

„Pykčio nelaikom,- tęsė architektas.- Čia kaltas tas pats bendras išplerimas: nepasiruošiama užduotis, paskui bandoma gesinti gaisrus. Tas pats ir Klaipėdoje – užduotys projektuotojams labai prastai rengiamos. Kita vertus, negi koks savivaldybės statybos skyriaus specialistas suprogramuos, kokia ta aikštė turėtų būti. Juk ne. Tad ir atsitinka taip, kad viskas pakeliui, projektavimo procese daroma, užtrunka, visi nelaimingi ir išvargę ateinam į finalą“.

Kaip ten bebūtų, M. Daukšys įsitikinęs, kad jeigu projektas bus įgyvendintas taip, kaip pateikta, bus gražu.

„Manom, kad bus labai gerai. Tik noriu palinkėti kantrybės visiems, ypač šventojiškiams – išlaukti, nesinervinti. O rezultatas – nesiginčysim, keitimai vietomis patobulino sprendinius. Turėjom daugiau laiko – ir savo, ir kitų darbų sąskaita. Be abejo, jaučiam atsakomybę – čia juk centrinė aikštė, kuri mažiausiai 50 metų bus arba priekaištas, arba pasididžiavimo objektas. Tikimės, kad bus kuo didžiuotis ir Šventosios bendruomenei, ir Palangos savivaldybei, ir mums, architektams“, – kalbėjo projekto vadovas.

Pasikeis neatpažįstamai

Ką gi išvys šventojiškiai ir svečiai, kai aikštė pagaliau atsinaujins ne tik architektų brėžiniuose?

Šiuo metu centrinė Šventosios aikštė užima maždaug 8 tūkst. kv. metrų. Po rekonstrukcijos plotas bus perdalintas: šiaurinėje jo dalyje suprojektuota 55 vietų aikštelė automobiliams, o pietinėje dalyje formuojama Palangos centrinės aikštės dydžio erdvė. Ją projektuojant pasirinktas netradicinis nelygaus reljefo sprendimas – aikštės vidurinė dalis bus įgilinta maždaug 60 centimetrų.

Bene pagrindinis rekonstruotos Šventosios aikštės akcentas taps išskirtinis, etnografiniais elementais padabintas grindinio raštas, atkartojantis būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. Aikštės vidurį puoš varinis Šventosios herbas, kurio funkcija – ne tik dabinti grindinį, bet ir pridengti vietą, skirtą kalėdiniu laikotarpiu pastatyti miesto eglę. Aikštės priekyje, arčiau Šventosios g., numatyta ir vieta būsimam paminklui ar skulptūrai, vėliavoms, taip pat – miesto laikrodžiui.

Kokia skulptūra iškils aikštėje, kokia bus jos meninė išraiška, kokia plastika, ar čia bus paminklas konkrečiam asmeniui, ar kokia abstrakcija, M. Daukšio nuomone, turėtų rinkti patys gyventojai. Su viltim, kad jų pasiūlymai nebus svarstomi tiek laiko, kiek paminklas Lukiškių aikštėje.

„Pastatyti aikštėje laikrodį pasiūlėme atsižvelgdami į pastebėjimus, jog Šventosios miesteliui trūksta miesteliškumo, – sakė architektas. – Tad tam tikras semantinis ženklas būtų laikrodis, žymintis ir simbolizuojantis miestelio centrą. Ir – vietą, kur žmonės galėtų skirti susitikimus“.

Koks bus laikrodis, spręs jau nebe vien „Nemuno deltos projektų“ architektai, nors su jais pasiūlymą reikės suderinti,– projekte tiesiog numatyta jo vieta ir paskaičiuota preliminari kaina. Šviečiantis, interaktyvus, lempučių ar koks dar laikrodis čia iškils turės pasirūpinti ir dizainerį samdyti tie, kas realizuos projektą.

Suprojektavo ir paviljoną

Nors Savivaldybės pateiktoje projektavimo užduotyje buvo nurodyta sąlyga numatyti aikštėje vietą paviljonui ir/ar koncertams bei renginiams skirtą sceną, architektams teko ir patį paviljoną, kuris tuo pačiu atskirs pagrindinę aikštės erdvę nuo automobilių aikštelės, projektuoti.

Suprojektuotasis paviljonas – maždaug 100 kv. metrų ploto ir 7 metrų aukščio monolitinis pastatas, prieš kurį numatyta erdvė montuojamai scenai. Statinys, kurio fasadą puoš tiek paprastas, tiek ir faktūrinis betonas, tarsi „išauga“ iš pačios aikštės, sudarydamas nedalomą visumą. Jis bus padalintas į dvi erdves – viena bus skirta sanitariniams mazgams, kita – turizmo informacijos centrui, galimai kavinukei ar suvenyrų parduotuvėlei, parodų erdvei bei universalaus panaudojimo terasai. Čia įrengta nedidelė pakyla renginių metu galės būti naudojama kaip scena. Miesto renginių metu projektuotojai panaudoti siūlo ir paviljono fasadą, lygiąją baltos spalvos tinkuotą sienos dalį paverčiant dideliu ekranu, skirtu projekcijoms ar vaizdo transliavimui.

Fontanas, akmenys, pušys

Nuo Šventosios g. pusės praeivių akis trauks neįprastas savo forma grindinio fontanas: vanduo sruvens tarp iš grindinio „išaugintų“ akmenų. Neveikiant fontanui, jis taps dar viena žaisminga atrakcija aikštės lankytojams – bus galima ne tik pasivaikščioti „akmenų labirintu“, bet ir pasėdėti ant jų tarsi ant suolų. Kadangi fontanas bus apšviestas, praeivių žvilgsnius jis trauks ir tamsiuoju paros metu. Beje, aikštės apšvietimas taip at bus netradicinis – centrinę erdvę apšvies aukšti žibintai, iš jos kraštų šviesą skleis šviestuvai, savo forma atkartojantys Šventojoje iškastą apeiginę lazdą su briedės galva, priskiriamą 3000 metų pr. m. e.

Aikštės centre šviestuvai savo forma atkartos Šventojoje iškastą apeiginę lazdą su briedės galva. „Nemuno deltos projektų“ vizualizacija.

Vakarinė aikštės dalis skirta poilsio zonai – šią erdvę puoš maždaug 50 centimetrų aukščio originalios konstrukcijos suolai „Akmenys“. Pasak M. Daukšio, toks sprendimas nėra atsitiktinis – projektuojant aikštę siekta atkartoti ne tik pajūrio reljefą, bet ir Baltijos pajūriui būdingus didelius akmenis. Kita aikštės pusė skirta mažiesiems lankytojams – čia planuojama įrengti netradicinius, skulptūrinės formos vaikų žaidimo elementus, atraktyvumo suteiks ir suformuotos vejos kalveles.

Siekiant sukurti aikštės – skvero įvaizdį, didelis dėmesys skiriamas ir šios erdvės apželdinimui. Būtent želdiniai taps išskirtinis aikštės formavimo elementas – karpyti želdinių kontūrai bei pajūriui būdinti augalai pabrėš stačiakampės aikštės planą. Aikštės pakraščiuose – tiek vaikų žaidimo erdvėje, tiek poilsio zonoje, tiek ir automobilių stovėjimo aikštelėje – planuojama pasodinti pušis. Projektuotojai įsitikinę, kad ritmiškai pasikartojantys medžiai ne tik ženkliai praturtins centrinę Šventosios aikštę, bet ir taps šios viešosios erdvės bei viso miestelio kvartalo ryšys – rytinėje aikštės pusėje šiuos pušys sudarys alėją, vedančią Šventosios upės link.