Vitės kvartalo ir čia įsikūrusios bendruomenės bei švietimo įstaigų atstovai skundžiasi šalia veikiančių uosto krovos kompanijų veikla. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) kaltinama teršianti aplinką dulkėmis, vis kelianti triukšmą naktimis, o AB „Klaipėdos nafta” (KN) linksniuojama dėl skleidžiamų kvapų.

Beje, nors greta veikia ir dar viena naftos produktų krovos įmonė – Krovinių terminalas – besiskundžiantieji gyventojai teigia esantys įsitikinę, jog kvapais „vaišina” ne ji, o būtent KN.

Abiejų įmonių atstovai tikina, jog savo veikla nedaro jokių pažeidimų ir kartu pabrėžia, jog nepaisant to ir toliau žada investuoti į aplinkosaugines priemones.

Sovietmečio sprendimas visai šalia uosto pastatyti daugiabučius užprogramavo, ko gero, dar ilgai besitęsiančią įtampą tarp krovos kompanijų ir gyventojų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ką rodo servetėlės?

„Atvira Klaipėda” rašė, kad nauja pasipiktinimo banga uostininkų veikla socialiniuose tinkluose nusirito, kai sausio 5-ąją Švyturio gatvės 8-ajame name gyvenanti klaipėdietė Alina Andronova nuvaliusi nuo savo langų juodas dulkes pasidalino šiais vaizdais ir pamąstymais, kad „Klasco” vėl krauna vasarą smarkiai dulkėjusį geležies rūdos koncentratą. Vaizdais su langus padengusiomis dulkėmis dalinosi ir Švyturio g. 10 namo gyventoja Jolanta.

Šį trečiadienį A. Andronova kartu su asociacijos „Vitės bendruomenė” atstovais susitiko su „Klasco” vadovais. Moteris į susirinkimą atsinešė vieną iš servetėlių, kuria valė savo langus.  Kalbėdama ji taip pat pareiškė, jog, neoficialiais duomenimis, „Klasco” pradėjo krauti ir anglies koksą.

„Man nesaugu dėl savęs, vaikų ir kaimynų. Mes kovojame už teisę į sveiką aplinką ir sveikatą”, – teigė moteris.

Išklausęs A. Andronovą „Klasco” vadovas Audrius Pauža sakė suprantantis, kad žmonės įsitempę, bet, pasak jo, „pletkais vadovautis nereikia”.

„Kokso tikrai nekrauname. Maksimaliai atsisakome dulkėtų krovinių. Keičiame technologijas, keičiame darbo režimus, kad naktimis būtų mažiau darbo”, – vardijo A. Pauža.

Kartu jis pademonstravo darbuotojų atlikto eksperimento rezultatus – tris servetėles, kuriomis buvo valomi langai name Reikjaviko g. 9, Zauerveino g. 18 ir Kalotėje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Turiu įtarimą dėl foninio dulkėtumo, automobilių taršos. Tai aktualu visame mieste. Automobiliai įmonės teritorijoje stovi balti. Teritorija yra šluojama ir valoma”, – dėstė jis.

Tačiau tiek jis, tiek ir gyventojai sutarė, jog geriausiai viską įrodytų tokių ant servetėlių esančių dulkių ištyrimas laboratorijoje.

Sportininkų gatvėje įsikūrusios privačios „Vaivorykštės tako” gimnazijos direktorė Džiuljeta Gečienė teigė, jog įstaigai labai rūpi vaikų sveikata.

„Taršos matavimo stotelės būtų vienas iš žingsnių, kad operatyviai suteiktų informaciją ar saugu, ar normos neviršijamos. Dabar yra labai nelygios svarstyklės – pelnas, valstybė ir vaikai, sveikata”, – sakė direktorė.

„Kodėl visam pasaulyje tokius krovinius krauna bunkeriniu būdu, o jūs to nedarote?” – klausė vienas iš susitikimo dalyvių.

A. Pauža tikino, kad tai esą galima daryti, kai kraunami kur kas didesni krovinių srautai, nes esant dabartiniams krovinių srautams tokios investicijos esą būtų per didelės.

„Vitės bedruomenės” vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys Tomas Meškinis siūlė kompanijai labiausiai dulkančius ir kitokius nepatogumus keliančius krovinius iškelti į Smeltės pusiasalį, kur atsilaisvino teritorija „DFDS Seaways” keltams išsikėlus į Centrinį Klaipėdos terminalą.

A. Pauža teigė, kad Smeltės pusiasalis tikrai bus vystomas, tad svarstomi įvairūs variantai.

„Mes net pusės ar trečdalio normų neviršijame, bet sutinkame, kad gyventojams yra nepatogumas. Galvokime, kaip juos pašalinti. Šitoje sudėtingoje situacijos reikia surasti sprendimus, esame kaimynai. Reikia kas pusmetį susitikti ir pažiūrėti, kas padaryta”, – teigė jis.

Kiti susitikime dalyvavę KLASCO vadovai tikino, kad šiuo metu labiausiai dulkantis kompanijos kraunamas krovinys yra grūdai, tačiau jų krovos procesas yra uždaras. Nei ketus, nei briketai, anot jų, negali dulkėti, o rūko patrankos, kurios šią vasarą buvo įsigytos, esą yra viena iš moderniausių technologijų.

Važiuos į Seimą

Šio kvartalo gyventojai turi pretenzijų ir dėl iš uosto sklindančių kvapų, tad ketvirtadienį ryte prie Švyturio gatvėje esančio lopšelio-darželio „Bitutė” surengė susitikimą su žiniasklaidos atstovais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žmonės skundėsi, kad kvapai kankina pietų metu ar po darbo, naktį, „kai niekam nepaskambinsi”.  O kai naftininkai sulaukia signalo apie nepasitenkinimą esą iškart nutraukia darbus, bet po to vėl atnaujina ir smardina. Paskutinė kvapų „ataka” esą fiksuota trečiadienį, nuo penktos iki septintos valandos vakaro.

„Gyventojai kenčia ir neaišku, kokie padariniai sveikatai. Mums užtektų, kad kvapų nebūtų ir būtų gerai”, – teigė T. Meškinis.

Anot žmonių, „dvokia benzinu, dujom, nafta”, o šiuos kvapus esą leidžia KN. Paklausti, ar nemano, kad kvapų šaltinis gali būti ir ten pat įsikūrusi bendrovė Krovinių terminalas, susirinkę gyventojai tikino jau patys atskiriantys kiekvienos įmonės kraunamų produktų kvapus. Kaip argumentas minėta ir tai, jog Krovinių terminalas yra žymiai mažesnis ir jų krovos apimtys esą siekia tik dešimtąją dalį KN apyvartos.

„Mes esame šito uosto kaliniai, nes buto neparduosi, niekam jis čia toks nereikalingas”, – sakė viena iš į susitikimą atėjusių kvartalo senbuvių.

„Kai tokie kvapai yra, mes vaikų į lauką negalime išvesti, patalpų vėdinti irgi negalime. Smarvė iš tiesų būna labai baisi. Dažnai būna, ypač kai atšąla oras, matyt, jie šildo tą savo mazutą. Įvairiai būna, bet džiaugiamės, jei tai būna antroje dienos pusėje, nes nuo penkių į lauką jau nebeiname žiemą. Jei ryte ar po nakties išlieka tas nemalonus kvapas, tai yra labai prastai”, – sakė „Bitutės” direktorė Aušra Milvydienė.

„Vitės bendruomenės” atstovas Ruslanas Schneiderat teigė, kad asociacija parašė 15 raštų, „jie dar išsiskaidė į penkis, nuėjo į virš 20 institucijų”.

„Tie raštai sugrįš. Visi, kas stovi, ir bus daugiau, važiuosime į Vilnių. Seimo tribūnoje kalbėsime su Seimo nariais, bandysime daryti koaliciją, kuri nori dirbti ir padėti mums. Tikiuosi, kad atsiras ne vienas ir ne du, kurie norės padėti. Nuo ten mes pradėsime. Po to matysime kitas perspektyvas, eisime ir į kitas institucijas, prokuratūrą”, – teigė jis.

T. Meškinis sakė, kad šiuo metu kartu su ekspertais žiūrima, kokios yra higieninės normos.

„Jei jų nepažeidžia, žiūrėsime, kokios yra užsienyje. Bandysime galbūt keisti tas normas. Reikalausime, kad kuo arčiau uosto, tarp jo ir gyvenamųjų namų būtų pastatyta stacionari stotelė, kuri galėtų matuoti visus teršalus. Gali ją perkelti iš Bangų gatvės, nes nežinau, ką ji ten dabar matuoja, nes nė vienos įmonės praktiškai nėra likę”, – dėstė T. Meškinis.

Jaučiama ir itin maža koncentracija

KN atstovai, atsakydami į „Atviros Klaipėdos” klausimus dėl šio kvartalo atstovų pretenzijų, pirmiausia išreiškė apgailestavimą, kad įmonės nesulaukė kvietimo dalyvauti „Vitės bendruomenės“ organizuotame susirinkime, todėl neturėjo galimybės išsakyti savo poziciją ar nuomonę.

„Nedalyvavus susirinkime, negalime komentuoti situacijos, kuri yra mums nežinoma. Kalbant apie „Vitės bendruomenės“ teiginius viešojoje erdvėje ir pasirodančius pranešimus apie tariamai kylančius kvapus iš AB „Klaipėdos nafta“ teritorijos, norime priminti, jog vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/kub. m). Kvapų sklaidos modeliavimo rezultatai rodo, kad gyvenamosios aplinkos ore yra tik 0,8 europinio kvapo vieneto. Atkreiptinas dėmesys, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm3. Leidžiama LOJ koncentracija aplinkos ore yra 5 mg/kub. m. AB „Klaipėdos nafta“ nėra viršijusi nustatytų teisės aktuose leistinų normatyvų vykdydama naftos produktų krovą. Taip pat primename, kad naftos produktus šiaurinėje uosto dalyje krauna ne tik AB „Klaipėdos nafta“, – rašoma bendrovės pateiktame atsakyme.

Kad KN pernai nė karto neviršijo lakiųjų organinių junginių (oro taršos elementų) pagal teisės aktuose numatytus normatyvus, šią savaitę akcentavo ir įmonės generalinis direktorius Mindaugas Jusius, komentuodamas 2017-ųjų įmonės veiklos rezultatus.

„Noriu patikinti, jog bendrovė, kuri drąsiai didžiuojasi socialiai atsakingo verslo vardu, nuolat ieško ir investuoja į procesus, siekiant suvaldyti galimas taršos rizikas”, – teigė jis.