Svarbu, Uostas ir jūra

Uostas baiminasi dempingo

Avatar

Martynas Vainorius
2018-01-17


Komentuodamas pirmosiomis sausio dienomis paskelbtus rekordinius 2017 m. Klaipėdos uosto krovos rezultatus, Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu išreiškė nuogąstavimą, kad šiemet gali nepavykti pasiekti tokių rodiklių.

“Atotrūkis tarp Latvijos uostų ne džiugina, o kaip tik kelia nerimą. Turime nuogąstavimų, kad 2018 metrais gali nepavykti pasiekti tokių rodiklių. Latvijoje gali būti eilė priemonių, gal net dempinginės, o dirbti tokiomis sąlygomis sunku ir dempinguojančiam, ir konkuruojančiam su juo. Įtampa ir konkurencija auga”, – sakė A. Vaitkus.

Analogiškai kalba ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

“Didėja ar mažėja Taline mums visiškai vienodai, nes jis žaidžia visiškai kitoje pievoje. Reikia analizuoti Rygą ir Ventspilį, su kuriais mes kovojame dėl krovinių. Latvijos uostai labiau priklausomi nuo Rusijos. Jie sako, kad konkurencija didės ir didės kartais. Šie uostai ieškos būdų – didins efektyvumą, mažins sąnaudas, bet neliks tušti. Kai Baltijos šalyse fiksuojamas krovos mažėjimas, o pas mus yra plius trys. Tie plius trys yra aukso vertės. Jei išlaikytume ribą, būtų gerai. Neatsiradus naujoms gamykloms Lietuvoje ar Baltarusijoje didėjimas, vargu, ar įmanomas. Mes turime statyti ir modernizuoti, kad išlaikytume turimą krovos kiekį, nes susilyginus kaštams klientas žiūri į kokybę, kur ir ką gauna. Ne tonos mus domina, o pinigai, jie yra svarbiausi mūsų versle. Ypač Vilniaus biurokratai turėtų atsiminti, kad mes negalim užmigti ant laurų, nes šiandieninis nugalėtojas labai greitai gali tapti autsaideriu”, – sakė jis.

Paklaustas, kokias jis regi Baltarusijos krovinių tranzito perspektyvas, jis išreiškė nuogąstavimus tik dėl naftos krovos.

“Baltarusijos įmonės, taip pat ir valstybinės yra toliau nuo politikos nei mūsų. Niekas ten nurodymų neduoda, kur ir ką vežti. Yra kaštai, kuriuos kontroliuoja, o jie nori vežti pigiau ir greičiau – o tai  yra Klaipėda. Jei patys nieko neprisišnekėsime ir neprisidarysime, niekas neturėtų keistis. Tik dėl naftos Rusija turi daug svertų. Juk gali pasakyti, kad gausite naftą po 100 dolerių, jei vešite per Ust Lugą, o po 120, jei vešite per Klaipėdą. O kas liečia trąšas, medieną, visus krovinius, kas ten pagaminama, viskas bus išvežta per Klaipėdos uostą, bet latviai aktyviai dirba, sėdi Baltarusijoje”, – teigė jis.

Per visus 2017-uosius Klaipėdos uoste perkrauta 43,01 mln. t krovinių – 7,2 proc. arba 2,87 mln. t daugiau nei 2016 m. Taip buvo pasiektas naujas metinis krovos rekordas. Daugiausia augo birių trąšų krova – pasiektas jos rekordas. Taip pat rekordai fiksuoti kraunant žemės produktus ir konteinerizuotus krovinius.

Gruodis vadinamas ypatingai sėkmingu, nes krova išaugo 18,9 procentų – nuo 3,3 iki 3,9 milijonų tonų.

Ryga pernai perkrovė 33 mln. – 9,2 proc. mažiau. Čia naftos produktų krova sumažėjo trečdaliu, anglies – apie dešimtadaliu.  Ventspilis perkrovė 20 mln. – 6,5 proc. daugiau. Jo krovą augino anglies srautai. Talino krova siekė 19,1 mln,. tonų – krova sumažėjo apie 2 mln. tonų, ypač dėl naftos produktų.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, jog uosto pajėgumas dabar siekia 64 mln. tonų per metus, nors dar neseniai uosto įmonės kalbėjo apie 45 mln. ribą.

“Naftos produktų apyvarta šiemet gali mažėti, nes vyksta geopolitiniai pokyčiai, siekiama juos perorientuoti, nukreipti iš Baltijos šalių uostų. SGD apyvarta, žemės produktai, konteineriai, ro-ro, kompanijų prognozėmis, turėtų augti”, – sakė A. Drungilas.

Uosto direkcija tvirtina, kad 2017 m. uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur – 56 mln. Eur daugiau nei 2016 m.

Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008–2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t. – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.


2018-01-17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt