P0

Svarbu, Temos

Naftininkų byla: milijonai Šveicarijoje, „vadai” ir „kaimynai”

Avatar

Martynas Vainorius
2018-01-22


Vadinamojoje naftininkų byloje Klaipėdos apygardos teismo nuteisti asmenys apskundė tokią nutartį Apeliaciniam teismui. 

“Atvira Klaipėda” susipažino su 122 puslapių dydžio nutartimi ir savo skaitytojams pateikia įdomiausius joje minimus epizodus bei aplinkybes. Kartu pabrėžiame, kad nutartis ją apskundus lieka neįsigaliojusi.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kaltinimai byloje buvo pareikšti „Naftos grupės“ savininkams ir darbuotojams: 47 metų Antanui Urbučiui, 45 metų jo broliui Arturui Urbučiui (vieninteliam bendrovės akcininkui) bei Svetlanai Popovai. Atsakomybėm patraukta ir pati „Naftos grupė“ bei bendrovei „Artilona“. Kitą kaltinamųjų grupę sudarė buvęs „Klaipėdos naftos“ (KN) generalinis direktorius Jurgis Aušra ir buvęs komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas Andrejus Vaičiulis, kuris yra Arturo Urbučio uošvis.

Kratydavosi kitų klientų

J. Aušra 2005 m. spalį pasirašė papildytą “Klaipėdos naftos” ir “Naftos grupės” sutartį. Pakeitimuose buvo numatyta, kad išskirtinė teisė vakuuminio gazolio perkrovimui per “Klaipėdos naftos“ terminalą suteikiama tik “Naftos grupei“.

2007 m. gruodį “Klaipėdos nafta” buvo gavusi vienos kompanijos pasiūlymą sudaryti jos produkcijos transportavimo sutartį, tačiau  R. Milvydas, suderinęs su Arturu Urbučiu atsakymo turinį, parengė raštą, kad atsisako sudaryti tokią sutartį, nes vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos “Naftos grupei“. J. Aušra pasirašė tokį atsakymo tekstą, o potencialiam klientui teko sudaryti sutartį su “Naftos grupe”.

2008 m. vasarį J. Aušra pasirašė dar vieną sutartį su “Naftos grupe”, kuria “Klaipėdos nafta” įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. tonų mazuto perkrauti. Bylos duomenimis, dėl to nebuvo leista “Klaipėdos naftos” paslaugomis pasinaudoti keturioms kitoms bendrovėms, nors „Naftos grupė“ ir neperkraudavo žadėtųjų 100 tūkst. tonų mazuto.  Suskaičiuota, kad „Naftos grupė“ 2008–2010 m. šiltuoju periodu (gegužės–spalio mėnesiais) iš viso nepatiekė iš viso 783 730 tonų mazuto, kuriam „Klaipėdos nafta“ buvo rezervavusi savo pajėgumus. Tuo metu byloje pateikti duomenys apie raštus dešimčiai kompanijų, kuriais buvo atsisakyta bendradarbiauti motyvuojant tuo, kad terminalas esą visiškai apkrautas ir dirba visu pajėgumu. Teigiama, kad dėl visų šių veiksmų įmonė negavo 13 mln. litų.

Byloje yra duomenys apie vieno klientų skambutį R. Milvydui, kurio metu jis prašė mėnesio pabaigoje leisti jam pradėti krauti naujus krovimus. R. Milvydas pranešė, kad gali leisti tai daryt, bet klientas turi tai derinti su „Naftos grupe“.

“Kad Ričardas Milvydas kaip AB ,,Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius, daugeliu atveju veikė UAB ,,Nafos grupė“ naudai, matyti ir iš kitų byloje esančių jo pokalbių telefonu turinio”, – rašoma nutartyje.

Suskaičiuota, kad dėl vakuuminio gazolio krovos monopolinių teisių perleidimo “Naftos grupei” per 2006-2010 m. “Klaipėdos nafta” patyrė 16,5 mln. eurų žalą, o dėl “Naftos grupės” 2008-2010 m. nepatiekus rezervuoto mazuto kiekio – 3,76 mln. eurų žalą.

J. Aušra (nuotraukoje) teismui aiškino, kad  sutartis su “Naftos grupe” buvo pasirašyta todėl, kad ji įsipareigojo užtikrinti perkraunamo vakuuminio gazolio kokybę. “Klaipėdos nafta” esą dirbo pagal maksimaliai galimus jos pajėgumus. Kartu jis išreiškė įsitikinimą, kad žalą bendrovei padarė ne jis, o jį pakeitusi bendrovės vadovybė, “nes nekompetentingais veiksmais prarado didžiąją dalį bendrovės klientų”.

R. Milvydas teisme tikino, kad  pasirinktas vakuuminio gazolio perkrovimo sutarties modelis sudarė galimybes “Klaipėdos naftai” užsitikrinti didelį šio krovinio srautą, išvengti techninių sunkumų dėl skirtingos kokybės krovinių bendro išpylimo, saugojimo, išvežimo ir panašiai, ko esą nebūtų pavykę pasiekti dirbant su keletu atskirų vakuuminio gazolio tiekėjų. 2008–2010 metai į ,,Klaipėdos naftą“, anot jo, buvo pritrauktas ir perkrautas pats didžiausias vakuuminio gazolio kiekis terminalo istorijoje, tad teiginiai dėl žalos esą yra visiškai nepagrįsti.

Tuo metu R. Milvydą komercijos direktoriaus pareigose pakeitęs ir jas 2010-2014 m. ėjęs Sigitas Zakalskis neigė argumentus dėl vakuuminio gazolio kokybės. Jis akcentavo, kad esant kelioms gamykloms, gaminančioms vakuuminį gazolį, visada atsirastų ir skirtingų šio produkto pirkėjų, norinčių transportuoti produkciją per „Klaipėdos naftos“ terminalą. O „Naftos grupė“ niekaip negalėjo daryti įtakos perpumpuojamo vakuuminio gazolio kokybei, nes technologinius procesus valdė „Klaipėdos nafta”.

Jo nuomone, itin žalinga buvo tai, kad sutartyje su “Naftos grupe” buvo numatyti tik maksimalūs naftos produktų kiekiai, kuriuos turi priimti „Klaipėdos nafta“, bet nenumatyta prievolė “Naftos grupei“ pateikti tam tikrą kiekį vakuuminio gazolio ar mokėti už nepanaudotus rezervuotus terminalo galingumus. 2010 metais, kai “Klaipėdos naftos” vadovu jau buvo Rokas Masiulis, buvo sudaryta nauja sutartis su viena bendrove, ir ,,Klaipėdos nafta“ per metus gavo apie 10 milijonų litų pajamų daugiau nei kad dirbama tarpininkaujant “Naftos grupei”.

Kam nuostolis, kam – papildomos pajamos

Žalą “Klaipėdo nafta” patyrė ir dėl to, kad J. Aušra inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo, jog „Naftos grupė“ apmokėtų už cisterninių vagonų prastovas 2007-2008 metais. Anuliavus jau išrašytas sąskaitas, buvo padaryta  604,5 tūkst. eurų žalą.

Beje, “Naftos grupė” su “Klaipėdos naftos” pretenzijomis dėl vagonų prastovų sutikdavo ir gavus jos išrašytas sąskaitas tokias pačias išrašydavo savo klientams, kurias šie apmokėjo. Taigi, taip “Naftos grupė” netgi gavo papildomų pajamų, o “Klaipėdos nafta” savo sąskaita mokėjo už vagonų prastovas su “Naftos grupės” klientų produkcija bendrovei “Lietuvos geležinkeliai”.

Sprendimą dėl kreditinių sąskaitų išrašymo už geležinkelio cisternų prastovas J. Aušra aiškino tuo, kad buvo nuspręsta, jog dalis kaltės dėl prastovų tenka ir “Klaipėdos naftai.“. Be to, toks sprendimas esą buvo priimtas ir siekiant išsaugoti pastovius ir ilgalaikius klientus.

Kyšiui – pusė pelno

Teismo sprendime rašoma, kad Arturas Urbutis nuo 2008 m. spalio iki 2010 m. liepos R. Milvydui (nuotraukoje) davė kaip kyšį 3256726,85 Eur ir 175549 JAV dolerių – pusę faktinio “Naftos grupės” pelno, gauto už jos ekspedijuojamų naftos produktų krovą per “Klaipėdos naftos” terminalą.

Už tai R. Milvydas įsipareigojo daryti sprendimus ir atlikti veiksmus, palankius tik „Naftos grupei“, teikti Arturui Urbučiui konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio “Klaipėdos naftos“ informaciją, atlikti “Naftos grupės“ dokumentų, skirtų “Klaipėdos naftai”, tekstų derinimą. Konfidencialią informaciją R. Milvydas teikė ir didžiausio “Naftos grupės” kliento atstovui.

Pinigai 12 kartų buvo pervedami iš vienos užsienyje Arturo Urbučio valdytos įmonės sąskaitos į sąskaitą užsienio banke, kurią R. Milvydas atidarė kaip vienos užsienio bendrovės atstovas. Jis, beje, bankui buvo nurodęs, kad į ją bus pervedamas  jo, kaip „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje.

Pinigus iš šios įmonės sąskaitos R. Milvydas jau pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą. Vėliau dalį pinigų padėjo kaip terminuotuosius indėlius, dalį išgrynino, dalį konvertavo į Šveicarijos frankus ir pirko vertybinius popierius bei taip legalizavo visą sumą. Šias aplinkybes patvirtina dokumentai, gauti iš Šveicarijos banko.

R. Milvydas teismui aiškino, kad 2008 m. rugsėjį jam paskambino iš Rusijos verslininkas, prisistatęs vienos kompanijos, užsiimančios naftos produktų prekyba, ekspedicija, tarpininkavimu ir kita su naftos sektoriumi susijusia veikla, atstovu. R. Milvydas teigė vienas pirmųjų gaudavęs informaciją apie pageidaujančius nupirkti naftos krovinius, tad rusas esą pasiūlė už tokios informacijos suteikimą kaip tarpininkui mokėti premiją nuo 5 iki 10 eurų už toną. Kadangi jis nematė konflikto dėl savo užimamų pareigų, nes tie potencialūs pirkėjai nebuvo “Klaipėdos naftos” klientai, pasiūlymą priėmė. Jis teigė kelis kartus perdavęs telefonu rusui jį  dominančią informaciją, o pastarasis į jo valdomos kompanijos sąskaitą pervedė pinigus. Kad pinigus už rusui suteiktas paslaugas perveda Arturas Urbutis R. Milvydas tikino nežinojęs.

Arturas Urbutis (nuotraukoje) savo ruožtu teismui aiškino, kad į tos bendrovės sąskaitą pervedami pinigai buvo komisinis atlyginimas vienam pažįstamui (tam pačiam R. Milvydo minimam Rusijos verslininkui), kuris turėjo plačius ryšius Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse esančiose naftos perdirbimo gamyklose ir ieškodavo klientų ekspedijavimo paslaugoms. Partneris esą nesutiko atlyginimo už atstovavimą „Naftos grupei“ gauti kaip fizinis asmuo, be to, norėjo užsiimti ir investicine veikla, todėl verslo santykiams ir buvo pasitelkta bendrovė.

Tačiau teismas konstatavo, kad nėra duomenų, liudijančių apie nei apie Arturo Urbučio, nei apie R. Milvydo bendravimą su tokiu verslininku. O į teismo posėdžius jis irgi nebuvo pasikviestas, nes Arturas Urbutis teigė, kad  kontaktai su juo šiuo metu nutrūkę. Tad teismas šią versiją pavadino nepagrįsta ir išgalvota, siekiant išvengti atsakomybės.

“Vadas” ir “kaimynas”

Byloje yra duomenys, kad tuometinėje A. Vaičiulio darbo vietoje, Šiaulių banko patalpose, buvo paimti su Arturo Urbučio įmonėmis susiję dokumentai ir sutartys. O į viename banke buvusią A. Vaičiulio sąskaitą 2010 m. buvo  įskaityti 750 000 EUR iš vienos Arturo Urbučio įmonės.

Teismas konstatavo, kad A. Vaičiulis (nuotraukoje), prašomas žento, derino su J. Aušra „Klaipėdos naftos“ ir “Naftos grupės“ veiksmus, dokumentų turinį bei tekstus, kad jie būtų palankūs “Naftos grupei”.  Iš telefoninių pokalbių matyti, kad buvo derinami klausimai dėl krovos kiekių, konkrečių kompanijų ir kt.

Vieno iš pokalbių metu žentui paskambinęs A. Vačiulis pranešė, kad “su „vadu“ suderino, kad buvo svarstoma, duota „darbo“.

Kito pokalbio metu A. Vaičiulis liepia žentui, kad šis perduotų „kaimynui“, jog paruoštų atitinkamą punktą į konkurentų sutartį, kad jeigu jie vieną ar du mėnesius nevykdo perkrovimų – sutartis bus nutraukta.

“Su „vadu“ kalbėjo ir jam toks punktas yra priimtinas. Tokiu atveju, jei Arturas Urbutis užims visas kvotas, kitiems natūraliai jų pritrūks ir tai bus pagrindas nutraukti sutartį su konkurentais”, – apie pokalbį rašoma nutartyje.

Arturas Urbutis ir jo uošvis teisme tikino, kad „kaimynas“ – tai „Klaipėdos nafta“, tačiau, anot teismo, iš bylos duomenų matyti, kad tai R. Milvydas. Tokios išvadas daromos iš užfiksuotų pokalbių: „perduok kaimynui, kad paruoštų atsakymą“ ; Arturas Urbutis sakė, kad „buvo susitikęs su kaimynu, jis suruoš idėją, ta idėja yra, tik bus sunku perkelti į raštą…“

Po pokalbio apie „kaimyną“, kad reikia su juo suderinti, susisiekti, pasakyti, „tegu nedelsia“, Arturas Urbutis iš karto skambino R. Milvydui ir sakė jam, ką prieš tai aptarė dėl rašto su A. Vaičiuliu.

O kad pokalbių metu minimas „vadas“ yra J. Aušra, teisme patvirtino ir pat A. Vaičiulis.

Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Arturo Urbučio iš klientų gautos žinutės buvo peradresuojamos A. Vaičiuliui.

Pavyzdžiui, viena SMS žinute “Naftos grupės” klientas informavo, kad viena įmonė ketina pasirašyti sutartį su “Klaipėdos nafta” ir konstatuojama, jog “geriau, kad tai neįvyktų”. Ši žinutė buvo persiųsta A. Vaičiuliui.

Pats R. Milvydas yra siuntęs SMS Arturui Urbučiui, klausdamas, „gal šiandien pavyktų susitikti apsitarti del Maskvos NPG srauto?“.

Kitos įdomios detalės

Anot Arturo Urbučio, jo brolis Antanas užsiėmė tik administraciniais “Naftos grupės” klausimais. Jis esą nebendravo nei su klientais, nei partneriais, nei su „Klaipėdos nafta“. Jo darbas buvo atlikti administracines užduotis. S. Popova bendrovėje buvo atsakinga už ūkinius reikalus ir apie komercinius reikalus jai nebuvo nieko aiškinama.

Svetlana Popova ir Antanas Urbutis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismo nutartyje konstatuojama, kad Urbučiai panaudojo suklastotus dokumentus ir dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 7,94 mln. mažiau pelno mokesčio.

S. Popova ir Arturas Urbutis dalį pinigų iš sąskaitų paimdavo grynaisiais, o dalį pervesdavo į jo valdomų užsienio kompanijų bankų sąskaitas, iš kurių jau Arturas Urbutis pervesdavo pinigus kaip paskolas sau, fiziniams bei juridiniams asmenims, atliko finansines operacijas, sudarė sandorius ir taip legalizavo 7,11 mln. EUR (24,5 mln. Lt).

Krata buvo atliekama ir Arturo Urbučio naudojamame automobilyje „Masserati“.

Atliekant kratą „Naftos grupės“ patalpose iš generalinio direktoriaus Antano Urbučio kabinete esančio seifo buvo paimti grynieji pinigai – 12 520 Lt.

Ir nelaisvė, ir finansinės sankcijos

Arturui Urbučiui, padariusiam 11 nusikalstamų veikų, Klaipėdos apygardos teismas skyrė 7 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kol sprendimas įsigalios jam palikta kardomoji priemonė – 14 481 Eur užstatas.

Pasak teismo, jis buvo visų nusikalstamų veikų organizatorius, tad yra labiausiai pavojingas visuomenei ir jam turi būti skirta didesnė nei vidutinė bausmė.

Antanas Urbutis už grotų pasiųstas 6 metams – irgi ilgiau nei vidutinė bausmė. Jis padarė 2 sunkius ir 3 apysunkius nusikaltimus. Antanui Urbučiui taip pat taikomas 14 481 Eur užstatas.

Svetlanai Popovai už tris sunkius nusikaltimus skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui. Anot teismo, jos vaidmuo buvo nepagrindinis, tad tokia bausmė ir 950 eurų įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą yra tinkamas verdiktas.

Andrejui Vaičiuliui už vieną sunkų ir tris apysunkius nusikaltimus teismas skyrė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo 3 metams bei skyrė tokią pačią įmoką į minėtąjį fondą. Teismo teigimu, jis buvo nusikaltėlių padėjėjas, bet atliko reikšmingą vaidmenį. Visgi buvo atsižvelgta į A. Vaičiulio amžių ir sveikatą.

Į tas pačias aplinkybes buvo atsižvelgta ir skiriant bausmę Jurgiui Aušrai. Jis sulaukė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu 3 metams bei tokios pačios finansinės baudos kaip S. Popova bei A Vaičiulis.

Ričardas Milvydas gavo 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Ji skirta didesnė nei vidurkis, nes kaltinamasis kategoriškai neigė padaręs nusikaltimus bei gavęs iš Arturo Urbučio 3,256 mln. eurų ir beveik 176 tūkst. JAV dolerių kyšį už palankius ,,Naftos grupei“ veiksmus, jai teikiamą konfidencialią informaciją, derinamus jos oficialius dokumentus ir kita. Jo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Naftos grupei“ skirta 1,318 mln. eurų bauda, UAB „Artilona“ – 112 980 Eur bauda.

Iš Arturo ir Antano Urbučių dar priteista po 3,05 mln. eurų, iš Svetlanos Popovos – 1 mln. eurų, kuriuos jie pasisavino iš „Naftos grupės“ neteisėtai išgrynindami ir taip sumažindami įmonės mokėtiną pelno mokestį.

Iš Ričardo Milvydo priteista 3,05 mln. eurų ir 175 549 JAV dolerių, kuriuos jis gavo kaip kyšį.

Iš visų nuteistųjų fizinių asmenų solidariai priteista atlyginti KN padarytą 20,879 mln. eurų žalą bei 5 proc. palūkanas.

Iš Urbučių ir S. Popovos bei „Naftos grupės“ valstybei priteista 2,3 mln. eurų nesumokėto pelno mokesčio.

Taip pat visi nuteistieji solidariai turės atlyginti KN jos bylinėjimosi išlaidas – 10 tūkst. eurų.

Visų nuteistųjų turtui taikomi naudojimo apribojimai iki nuosprendžio įsigaliojimo.

Apeliacinis teismas nuteistųjų skundą dėl tokios nutarties turėtų pradėti nagrinėti balandį.


    2018-01-22

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt