Klaipėdos apygardos teismas tęsia baudžiamosios bylos dėl galimo reikalavimo sumokėti 5,75 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšį nagrinėjimą.

Su uostamiesčio verslo centru „Neapolis” susijusioje byloje kaltinimai pateikti bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės „Valeksa” uostamiesčio filialo direktoriui Dariui Daubarui (nuotraukoje – kairėje), advokatui Tomui Puzinui (nuotraukoje – dešinėje) ir verslininkui Andrejui Rybakovui.

Byloje dalyvauja ir garsūs advokatai – buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius, buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Dūda.

Teismus pasiekusi istorija prasidėjo, kai į buvusių „Neapolį” valdžiusios bendrovės akcininkų Viktoro Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus vaidų peripetijas įsitraukė verslininko Vladimiro Stefanovo valdoma Klaipėdos bendrovė „Statega“, panorusi perimti šį objektą.

V. Stefanovas teigė, kad prasidėjus įvairiems teisiniam ginčams iš jo bankroto administratorius ir tarpininkavęs advokatas iš pradžių pareikalavo 150 tūkst. litų, vėliau ant lapelio atsirado 200 tūkst. litų suma, netrukus gyvo pokalbio metu esą padidėjusi iki 600 tūkst. litų. Galų gale neva buvo pareikalauta 5,662 mln. litų.

Verslininkas nusprendė įtaisyti vaizdo kamerą savo kabinete, buvusiame „Neapolyje”, ir pradėjo filmuoti susitikimus bei kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Ikiteisminis tyrimas šioje galimos korupcijos byloje buvo pradėtas 2012-2013 metais. Prieš porą metų jį buvo nutraukę Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai. Tačiau Generalinė prokuratūra nutarimą nutraukti tyrimą panaikino. Tyrimas buvo perduotas Kauno pareigūnams, kur jis vyko iki praėjusių metų pavasario.

Antradienį vykusio teismo posėdžio metu buvo „narstomi” vaizdo ir garso įrašai bei liudijo V. Stefanovas ir jam padėjusi advokatė Svietlana Baracevičienė (nuotr.).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Išklausius vieną iš įrašų, bylą nagrinėjantis teisėjas Savinijus Katauskas teiravosi T. Puzino, ką jis turėjo omenyje kalbėdamas apie „techninę problemą”, tačiau pastarasis sakė negalintis to įvardinti, nes tuo metu esą buvo eilė civilinių ginčų.

Teisėjui pasiteiravus V. Stefanovo, kodėl įraše vis kalbama užuominomis, išskyrus Grigalevičiaus pavardę, pastarasis tikino, kad jau iš pat pradžių viskas vyko tik per nutylėjimus.

„Visi skaičiai tik ant lapukų buvo rašomi. Mes sutikome dirbti tik oficialiai, o kalba ėjo apie pinigus, kuriuos turime sumokėti bankroto administratoriui, kad jis savo klausimus išspręstų teisiškai. Nebuvo techninių klausimų. Iš pradžių buvo kalba, jog reikės sumokėti 150 000 litų, kad būtų išspręstas klausimas. Kalba ėjo apie finansus, bet tuo metu jie negalėjo pateikti ofšorinės kompanijos sąskaitos duomenų, į kurią galėtume pervesti norimą sumą”, – sakė verslininkas, tvirtinęs, kad po šio pokalbio, išėjus į priimamąjį, iš jo T. Puzinas jau pareikalavo 600 tūkst. litų.

Advokatai savo ruožtu kėlė klausimus dėl galimo vaizdo įrašo koregavimo, kodėl dalyje įrašo visai nėra garso, vaizdas trukčiojantis, o garsas ištisinis. Jiems taip pat kilo klausimų, kaip įrašas buvo pradėtas, užbaigtas, ar pats V. Stefanovas neištrynė garso ir t. t.

Kad šioje byloje itin daug interesų, liudija ir „Atvirai Klaipėdai” atsiųstas anoniminis laiškas, kurio autorius tikina, kad Vladimiras Stefanovas  ir „Stategą” atstovaujanti advokatė S. Baracevičienė esą suorganizavo nusikalstamą modelį, verslo sandorį paversdami kyšiu.