Praėjusią savaitę, trečiadienį, Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje įvyko neeilinis renginys konferencija – seminaras  „Želdynų apsaugos ir tvarkymo aktualijos: Vakarų Lietuvos problematika”. Sudomino renginio darbotvarkė, kurioje buvo įtraukti ir Aplinkos ministerijos (AM), ir mūsų miesto savivaldybės atstovai, atsakingi už miesto želdynų priežiūrą. Gaila, kad darbotvarkės formatas neleido pasisakyti nevyriausybinių organizacijų atstovams (išskyrus P. Zavišą, pušų sodinimo mieste iniciatorių) kaip kad praėjusių metų rudenį AM organizuotoje diskusijoje Vilniuje.

Gaila, kad konferencijoje diskusijai skirtas laikas sutrumpintas įtraukiant papildomus pranešėjus, gaila, kad esant tokiam renginiui nebuvo nei vieno žurnalisto. Renginys juk neeilinis.

Išsakysiu savo nuomonę, ji subjektyvi, kažkam gal nepriimtina, kažkam atvirkščiai. Nenoriu nieko įžeisti, nes kiekvienas atlieka savo darbą kaip sugeba ar kaip nori, ar kaip jam naudinga.

Džiugina tai, kad AM atstovai minėjo, kad ruošiamos želdynų įstatymo pataisos, kuriose bus atsižvelgta į praėjusių metų rudenį vykusioje diskusijoje dėl želdynų miestuose išsakytas specialistų ir visuomeninkų pastabas. Viena iš jų – tai, kad diskusija su visuomene rengiant projektus turės būti nuo pradinio etapo, nuo idėjos kol dar nėra priimti jokie sprendimai, t.y. reikės laikytis Orhuso konvencijos, kuri suteikia kiekvienam visuomenės nariui pagrindą ginti savo teisę gyventi švarioje ir kokybiškoje aplinkoje.

Šiuo metu vieninteliai vilniečiai PUPA architektai, projektuojantys Ąžuolyno bei Malūno parkus, rodo iniciatyvą atvykdami į Klaipėdą ir derindami su visuomene savo projektus ir, kiek projektavimo sąlygos leidžia, juos koreguoja. Architektus galima suprasti, nes juos riboja sąlygos, kurias nurodo Savivaldybė, o ji savo ruožtu pati sprendžia, kas gyventojams geriau. Tai primena nepilnametį vaiką, už kurį viską sprendžia tėvai.

Savivaldybės aplinkos apsaugos programose ir ne tik nuolat deklaruojama, kad Klaipėda – Sveikas miestas, bet reali padėtis, kaip minėjo savo pranešime Aplinkos ministerijos atstovas V. Bezaras – Klaipėda yra pirmaujanti Lietuvoje pagal nugulusių skundų skaičių ant AM stalo. Nejaugi tokia praraja tarp to, ką deklaruojame, ir to, ką darome?

Dėl laiko stokos negalėjau paklausti, kodėl planuojant teritorijas nesivadovaujama AM želdynų nustatytomis normomis, kurios skelbia, kad vienam gyventojui turi tekti 25 kv. m rekreacinės paskirties želdynų, prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos turi būti 30% želdynų ploto nuo viso žemės sklypo ploto, o prie vaikų darželių, lopšelių, bendrojo lavinimo mokyklų – 60-50%. Tuo metu Klaipėdoje vienam gyventojui tenka apie 10,5 kv. m (neįskaičiuojant Smiltynės ir Girulių miškų) rekreacinės paskirties želdynų.

Kaip konstatuojama Klaipėdos miesto savivaldybės 2015–2017 metų strateginiame veiklos plane – aplinkos kokybei didelės įtakos turi želdynai, bet stebint tai, kas darosi mieste, to pasakyti negaliu.

Vienas iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano tikslų –  tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu, bet pažvelgus į uždavinius, kuriais remiantis miestas turėtų toks tapti, supranti, kad apsiribojama infrastruktūros tvarkymu (Trinyčių parko), vystymu (Poilsio parko), plėtojimu (Sąjūdžio parko).

Teisina medžių kirtimą?

Negaliu pasakyti, kad nustebino Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos I. Šakalienės pranešimas, kurio išklausius susidarė įspūdis, kad Klaipėdoje visi medžiai supuvę. Gal žmogus taip elgėsi norėdamas pateisinti masinį medžių kirtimą miesto centre? Atsivėrusius nutriušusius namų fasadus siūlė savininkams susitvarkyti, bet pamirštama, kad tai kainuoja žymiai brangiau nei pasodinti mutantą.

Gerbiu ponią už tai, kad ji taip uoliai vykdo savo pareigas, bet su tokiu uolumu reikėtų tai pat medžius sodinti ar bent visuomenei suteikti galimybę pačiai tai daryti. Medžių atsodinama mažiau nei išpjaunama, nors, gaila, skaičiais to nepateikė nei pristatyme, nei mums teikiant prašymus.

Galima būtų tik pacituoti 2015-2017 m. miesto centre (Liepų, Pilies, Donelaičio, Šimkaus, Vytauto g. atkarpoje, Daukanto g. atkarpoje, Kanto, Zauerveino, Šaulių gatvėse) tvarkant šaligatvius iškirstų ir atsodintų medžių skaičių: iškirsta 567 medžiai, atsodinta – 434. Balanso nebuvimas aiškinamas požeminiais tinklais, įvažomis, parkavimo aikštelėmis. Kaip supratau, projektuojant visus patogumus užmirštami želdynai, nors būtent jie suteikia miestui jaukumo ir pretenduoja į sveiko miesto sąvoką.

Jau dabar didelis skaičius klaipėdiečių per laisvadienius važiuoja į Palangą, Kretingą, nes ten dar yra poilsio, ramybės zonų. O į klausimą, koks buvo supuvusių medžių procentas Šaulių gatvėje, gerbiama pranešėja neatsakė.

Kertami medžiai yra įkainuoti. Kaip išsiaiškinau, kad lygiai už tokią sumą, kokia įkainuoti medžiai, Savivaldybei pigiau kainuoja pirkti mutantinius medelius. Norėtųsi, kad kainų ir sumų balansas būtų paskelbtas Savivaldybės svetainėje. Tokiu būdu pereitume nuo menamo viešumo prie tikro.

Beje, išpuvę medžiai dar gali stovėti ir stovėti. Gal ir ne visi, bet gali. Tai ne tik mano nuomonė, tai gali patvirtinti ir miškininkai, ir kiti tos srities specialistai.

Pasodinti medeliai po metų, o jau nekalbu, po kelių, atrodo varganai. Toks įspūdis, kad paliekami savo valiai.

Gaila, kad pristatyme nebuvo pateikti genėjimo pavyzdžiai, kurie pagreitina medžio mirtį. Įdomu tai, kad vienodos miesto medžių šukuosenos „pempės“ stiliumi nurašomos sovietmečio laikotarpio genėtojams, bet pamirštama, kad tas laikotarpis buvo beveik prieš 30 metų, o kaip geni tokiu stiliumi, taip ir geni toliau, bet lengva pasiteisinti viską kažkam nurašant.

Kauno gatvėje „šviežiai“ nugenėti medžiai įprastai žavinga, jau tapusia genėtojams įprastu braižu „šukuosena”. Žiūri į sužalotus medžius ir nesupranti, kam jų šakos trukdė.

Grįžtant prie konferencijos, su svečiais vykome į trumpą pažintinę išvyką po Klaipėdos miestą, tiksliau, senamiestį. Svečiai panoro pamatyti daug diskusijų sukėlusį Donelaičio skverą, kurio į programą Savivaldybė neįtraukė. Svečiai skveru buvo sužavėti ir nepritarė medžių kirtimui, nebent, kaip rekomendavo praėjusiais metais atvykę specialistai iš Kauno – pašalinti keletą medžių Liepų gatvėje.

Nemokšiškai nugenėti medžiai Kauno gatvėje.

Beje, Donelaičio skvero pateiktiems konkursiniams projektams daug pastabų pateikė ir Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjas prof. P. Grecevičius, bet pas mus juk į pastabas nekreipiama dėmesio, nors už ekspertų išvadas ir brangiai tenka sumokėti (pvz., autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla pateikė išvadą, kad Bastionų tilto pastatymas miestui susisiekimo požiūriu naudos neduos. Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Išvados liko popieriuje), nors juk ne iš savo kišenės.

Išvykoje paklausus tiek svečių, tiek Savivaldybės atstovų, kokia nauda iš hibridinių medelių – atsakymo nesulaukiau. Pagarba jiems jau vien už tai, kad tylėjo. Apie kokią ekosistemą mes galime kalbėti?

Ir nereikia stebėtis, kad nyksta paukščiai, vabzdžiai ir visi kiti gyviai. Lieka tik vienas, nemirtingas, kuris pamiršta, kad reikės atsakyti už tai, ką padarė, jei ne jam, tai ateinančioms kartoms.