Trečiadienio ryte pas Klaipėdos merą į vadinamąjį darbinį, žurnalistams neprieinamą pasitarimą susirinkę įvairių institucijų atstovai vieningai išreiškė palaikymą bendrovės „V. Paulius & Associates“ planams atstatyti beveik identišką prie Biržos tilto stovėjusį „Salamander“ vardu vadintą puošnų namą.
Taip tvirtina ir meras Vytautas Grubliauskas, ir „V. Paulius & Associates“ vadovas Mindaugas Jocys.
Be to, bendrovės atstovai sako, kad numatoma atsisakyti pirminėje idėjoje buvusių stiklinių konstrukcijų, kad naujasis pastatas kuo labiau primintų autentiškąjį.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„Atvira Klaipėda” dar lapkričio pabaigoje pranešė, kad sklype Žvejų gatvėje vykdomi tikslinamieji archeologiniai tyrimai, nes nuo 2002 metų sklypą nuomojanti bendrovė apsisprendė investuoti į trečiąją vietą 2014 metais vykusiame architektūriniame konkurse laimėjusios idėjos „Istorija+” pagrindu rengiamą projektą.
Pirminėje idėjoje egzistavusių stiklinių intarpų nebeliks.
„Galiu konstatuoti, kad projektas pirmą kartą per 16 metų pagaliau išvydo šviesą tunelio gale. Susirinkę buvo ir projekto vystytojai, ir projektuotojai, ir visų derinančių bei kontroliuojančių institucijų atstovai. Ir visi išreiškė palaikymą šiam projektui. Dar liko padaryti kai kuriuos dalykus dėl archeologinių tyrimų, detaliojo plano, bet tikiuosi, kad visi išlaikys tą dabartinį optimizmą bei tikėjimą ir statybos galbūt prasidės šių metų pabaigoje ir baigiantis kadencijai per kabineto langą galėsiu pradėti vykdyti jų priežiūrą”, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.
„V. Paulius & Associates“ vadovas Mindaugas Jocys sakė, kad nuo pat 2003 ar 2004 metų, kai jis dirba su šiuo projektu, iš tiesų dar nebuvo matęs tokio vieningo institucijų palaikymo.
„Dar atsirado papildomų reikalavimų dėl archeologinių tyrimų. Visus popierinius darbus tikimės baigti per šiuos metus ir kitų pradžioje pradėti statybas”, – sakė jis.
Pašnekovas teigė kol kas negalintis konkretizuoti, kiek numatoma investuoti, nes viskas paaiškės tik jau turinti pastato projektą.
AdM (Klaipėdos viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvo) nuotr.
„V. Paulius & Associates“ 2014 m. kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija buvo surengusi architektūrinį konkursą. Jame dalyvavo 19 projektų, iš kurių komisija išrinko tris geriausius. Nugalėtoju buvo paskelbtas projektas pavadinimu „Senojo miesto pulsas“. Jo autoriai – Vilniuje įsikūrusios bendrovės „FlexiForma“ architektai Regina Savičienė, Linas Savičius, Arūnas Želvys, Linas Žičkis ir Liudvikas Selmistraitis. Antroji vieta skirta Kauno architektų Algimanto Grigo, Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Eglės Pipiraitės (G. Janulytės-Bernotienės studija) projektui „Legenda“. Trečioji konkurso vieta atiteko klaipėdiečių bendrovės „A405″ architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui „Istorija+“. Šis užsakovų dabar pasirinktas variantas konkurso komisijos buvo kritikuotas už tai, kad „autoriai ne tik kad imituoja čia buvusio pastato atstatymą, bet ir naudodami šiuolaikiškas detales sukuria vaizdą, esą jis buvo rekonstruotas“.
Sklype Žvejų g. 2B XVI-XVII a. buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės. Vėliau čia stovėjęs statinys perstatytas bei tapo gyvenamosios paskirties. XX a. pradžioje čia savo atstovybę ir parduotuvę įkūrė Vokietijos batų siuvimo ir prekybos įmonė „Salamander“. 1944-aisiais po rusų lėktuvų bombardavimo pastatas buvo apgadintas, o galutinai nugriautas 1947-aisiais.
„V. Paulius & Associates“ sklypą 99 metams aukciono būdu išnuomojo 2002 m. Bendrovė kas metus sumoka po 14 800 Eur siekiančius nuompinigius.
Iš pradžių čia norėta statyti net septynių aukštų pastatą, tačiau tokiems planams kategoriškai pasipriešino tiek aplinkinių namų gyventojai, visuomenės atstovai, tiek Kultūros paveldo departamentas.
AdM (Klaipėdos viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvo) nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
„V. Paulius & Associates“ archyvo nuotr.
…………….na juokinga , jei nebūtų dar ir LIŪDNA : ……………atsisakant modernių įsikirtimų į stogo konstrukciją , 3 premijos darbo pranašumas nebetenka pagrindo ir griauna visą architektūrinių konkursų ĮDĖJĄ ….. Nepriklausoma ekspertų komisija išrenka vieną projektą , o ( kažkas ) nusprendžia , kad bus realizuojamas kitas ir dar pataisytas…
Tai va , liūdna…..:((
Miestiečiams svarbu, kad statinys derėtų su aplinka, nebjaurotų jos, ko nepasakyčiau apie Laimono kartu su kitais projektuotą statinį- visiška nesėkmė.
Prie ko čia mano ir kolegų darbas? Konkurso mes nelaimėjome, netapome net prizininkais. Todėl ir sakau, kad esminis klausimas yra susijęs su konkurso nugalėtojais – 1 vietą užėmusio darbo autoriais.
Laimonai, nelabai suprantu, kodėl aktualu tik man asmeniškai? Manau visiems kūrėjams tai aktualu!
Skaitykite dar kartą Gerdos jomentarą – tai atsakymas į jūsų klausimą.
Dėl „Manau visiems kūrėjams tai aktualu” – VISIEMS aktualu šį klausimą vertinant platesniam architektūrinių konkursų kontekste, pirmiausia dėl ryšio nebuvimo tarp konkurso laimėjimo (fakto) ir geriausio konkursinio darbo realizavimo (konkurso tęstinumo).
Liūdniausia, kad parama konkurso nugalėtojams iškeičiama į primityvų ginčą „kieno atkūrimas geresnis”.
Čia galite susipažinti su visais konkurse dalyvavusiais projektais. Taip pat ir IV vietos darbu. III vietos darbo parinkimo motyvas buvo išsikišančios stiklinės konsolės, kas padidintų pastato bendrą plotą, tačiau jų atsisakant – darbo pranašumas nebetenka pagrindo ir bus įgyvendinams IV vietos idėja
http://architektams.lt/konkursai/atviras-architekturiniu-projektiniu-pasiulymu-konkursas-del-komercinio-pastato-statybos-zveju-g-2b-klaipedos-mieste/
Gerda, ir Ramune, klausimas dėl užsakovo pasirinkimo tarp 3-4 vietų yra aktualus jums asmeniškai, tai suprantama. Tačiau šis klausimas, manau sutiksite, yra antraeilis. Pirmas ir esminis klausimas yra kodėl nerealizuojami 1 ar 2 vietų darbai? Ką šioje situacijoje galvoja ar turi galvoti konkurso nugalėtojai? Įdomu, ar su jais diskutuota po konkurso? Jeigu 3 vietos laimėtojai keičia projektą, atsisakydmai esminio savo sprendinio elemento, gal ir realūs konkurso nugalėtojai (1 vieta) gali pakeisti savo kūrinį, atsižvelgdami į paveldossaugininkų ir kitų biurokratų teikiamas pastabas?
Ir dar. Įdomu, kas nupirko šalia 7-aukštį stovintį, nes praeitą vasarą mačiau skelbimuose pardavinėjamą. Gal kas įdomesnio jame planuojama?
Taip, Ramune, pažiūrėsime kaip šį teisinį kazusą išspręs. Nors forume miestai.net 4-os vietos užfiksavęs nebuvau 🙂
Taip, Nojau, nes be konstrukcijų gaunasi, kad darbą turėtų tęsti 4-os vietos laimėtojai. Nes jie ir siūlė atstatyti buvusį pastatą.Žiūr.:
https://pilisarchitektai.wordpress.com/2014/09/08/iv-vieta-baltas-namas/
Kaip autoriai tvarkysis su visomis teisėmis?
Tiesiog nedarys šito: „Jautrioje senamiesčio aplinkoje atkurti prieškariu buvusio pastato siluetą, proporcijas ir fasadų skaidymą, įpinant šiuolaikinės architektūros fragmentus. Projektuojamas skaidrus trūkis – asimiliacija į randą, neleidžiantį užmiršti, jog pastatas buvo susprogdintas. Trūkis projektuojamas ties senųjų miesto svarstyklių ir vėliau atsiradusio priestato pamatų sandūra. Iš interjero į fasadus ir grindinį peraugantis skulptūrinis elementas įkrenta į upę, sujungdamas pastatą ir jo atspindį. Fragmentas atskleidžia ir įprasmina skirtingus laikmečius ir istorinius sluoksnius. Tuo pačiu veikia kaip atraktyvus elementas, vakarais iliuminuojantis aplinką.”
Atkurs fasadus iš istorinių nuotraukų.
O tos stiklo konstrukcijos gal ir visai gražiai žiūrisi- visgi pastatas ne autentiškas, atstatomas…