Penktadienio vakarą vykusio susitikimo su melnragiškiais metu Klaipėdos vadovai pagarsino, kad miestas centrinei valdžiai yra parengęs „20 rimtų reikalavimų”, kuriuos patenkinus būtų galima pritarti ruošiamam uosto bendrajam planui, numatančiam ir išorinio uosto statybas Melnragėje.
Kokie tie reikalavimai, dar neviešinama. Atskleistas tik vienas iš jų – norima specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintas teisingas kompensacijų mokėjimas tiems, kurių turtas turėtų būti nacionalizuotas ir tiems, kurie atsidurtų „netoli tvoros”.
Susitikime dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad šiai dienai oficialiai tebegzistuoja miesto pritarimas antrajai uosto plėtros koncepcijai, kurioje nėra išorinio uosto.
„Tačiau Uosto bendrasis planas yra aukštesnės galios nei miesto. Pasakyti, kur eitų nauja riba, kol kas negali net patys uosto bendrojo plano organizatoriai. Tačiau jie jau dabar ieško būdų, kad būtų kuo mažesnis sąlytis su nuosavybe. Panašu, kad nuo Lideikio viaduko nauji keliai suktų taip, kad kuo mažiau įsiveržtų į gyvenamąsias teritorijas”, – dėstė meras.
Jis pabrėžė ir tai, kad Savivaldybė tėra viena iš 25 ar 26 uosto bendrąjį planą derinsiančių institucijų.
„Net jei miestas būtų kategoriškai prieš, Vyriausybei tai netrukdo patvirtini uosto plano. Visgi praktiniame gyvenime eiti į tokią konfrontaciją, kai jau reikės derinti su miestu konkrečius veiksmus, tikriausiai, nesinori, tad ieškoma susitarimo su miestu. Sukurta vyriausybinė darbo grupė, kol kas dar nebuvo nė vieno jos susirinkimo, bet jau gautas prašymas išdėstyti raštu miesto poziciją. Mes aiškiai sakome, kad turime kalbėti ne tik apie 5-8 trobas, o mažiausiai apie pusę Melnragės. Teisingas, garbingas kompensavimas, jei reikėtų iškelti. Vieta galėtų būti už Antrosios Melnragės. Kad miestas galėtų išmiškinti tam tikrus plotus, reikia keisti įstatymus. Po pirmojo grupės posėdžio bus galima matyti, ar įmanomas susitarimas”, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Mero nuomone, uosto bendrojo plano patvirtinimas keliasi jau mažiausiai pusmečiui nuo pirminių terminų.
„Aš manau, kad Lietuvai reikia tokio uosto, bet aš tuo pat metu sakau, kad Klaipėdos miestas, Melnragės bendruomenė turi žiūrėti į tai, kaip galimybę, dalyvauti visuose susitarimuose, žinoti, kaip bus kompensuojami praradimai. Yra galimybė kovoti, stovėti prisirišus prie medžio, molo. Tai tikrai nesustabdys. Paklauskite pietiniuose Klaipėdos rajonuose gyvenančių žmonių, manau, kad 7 iš 10 atsakys, kad reikia tokio uosto. Valstybė nėra nusiteikusi eiti buldozeriu, su mumis jau kalbasi, matau ženklą apie gerą ženklą”, – dėstė meras.
Jo pavaduotoja Judita Simonavičiūtė teigė, kad miesto reikalavimai kol kas nėra paviešinti, „bet jie yra labai rimti, apie 20 pozicijų”.
„Jei iš jų 18 įgyvendinama, gali būti, kad miesto pozicija keisis. Vienas iš jų – teisingas atlyginimas, kurį turėtų užtikrinti specialusis įstatymas. Kad nenutiktų taip, kaip su Smeltės gyvenviete, kuri 30 metų buvo kaip įkaitė rezervinėje uosto teritorijoje ar su dviem Nemuno gatvės namais. Kartu tikrai negalime pasakyti, kad visi klaipėdiečiai yra prieš giliavandenį uostą. Neikite populizmo keliu, kad mes prieš viską, galutiniame rezultate liksite nesuprasti”, – sakė vicemerė.
Melnragės ir kitos bendruomenės prieš porą savaičių pasirašę kreipimąsi į aukščiausios valdžios institucijas, kuriame išdėstė savo poziciją ir reikalavimus dėl išorinio uosto projekto.
Valdzios atstovai negali nieko tiksliai atsakyti del isorinio uosto, o apie Butinges varijanta is vis nebekalbama, kas prisiims atsakomybe irgi neaisku, nes si klausima svarsto komisiju komisijos, o kas priims galutini sprendima ir atsakomybe neaisku, Siai dienai Palangoje uz negrazinta 8,18 aru zemes sklypa valstybe siulo 139 Eur. Melnragiskiai atsibuskit ir kiekvienas kas turit kompiuteri siuskit laiskus tiesiai Skvernaliui, ö kas neturit siuskit paprastus laiskus. Marija rasyk nuo Melnrages bendruomenes laiska reikalavima, kad visa informacija del isorinio uosto butu siunciama Melnrages bendruomenei, asmeniskai tau, nes kito kelio nera, o. suteikti informacija su parasu, jie privalo
Nuo pat pirmųjų žingsnių kreipėmės į LR valdžios atstovus vien tam, kad neįvyktų nesusipratimų ateityje. Tokia pozicija ir laikomės. Pasidomėjus istorija, melnragiškiai nuo senų laikų rūpinasi ne tik savo kiemu, bet ir pajūrio bėdomis: yra statę žabtvores sutvirtinti kopoms, užsodužinę augmeniją kopose, siekiant sustabdyti smėlio pernašas… Kadangi šiandiena visą valdymą perėmė Vilniuje sėdintys valstybės atstovai, tad ir kreipiamės ne tik į juos, bet ir į miesto atstovus vien tam, kad būtume apginti ir teisingai suprasti. O suprasti tereikia viena, kad verta jau šiandien kalbėtiu apie pajūrio kranto ir gamtos išsaugojimą ir kompensacijas prarastiems. Kodėl valstybės atstovai rūpnasi vien Palangos krantų išsaugojimu? Ir ar neverta keisti šiandieninių krantų išsaugojimo priemonių, kurios nepasiteisina vien smėliuko papilstymais? Juk žinia ir tai, kad Palangos tilto šiaurinėje pusėje yra pastatyta buna, kad išsaugotų krantą nuo irimo. Kodėl tokiu pavyzdžiu nepasinaudojus ir Klaipėdos krantams išsaugoti? Visa tai atsipirktų po keleto metų…
Straipsnyje pateikta vizualizacija klaidinanti. Joje išorinis uostas tęsiasi tik iki Otų gatvės. Pažvelgus į Uosto Bendrąjį planą , akivaizdu, kad išorinis uostas planuojamas iki pusiaukelės tarp pirmos ir antros Melnragių t.y. trigubai didesnis nei paveikslėlyje…