Į užsitęsusį nesusikalbėjimą tarp Klaipėdos miesto vadovų ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus dėl Žardės ir Purmalių piliakalnių likimo įsitraukė ir KPD vadovybė sostinėje. Atrodo, kad ši biurokratizmo džiunglėse įstrigusi problema artimiausiu metu gali pajudėti iš mirties taško.

Tai „Atvirai Klaipėdai” telefonu iš Vilniaus trečiadienio pavakarę patvirtino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis sakė, kad susitikime su KPD direktore Diana Varnaite be kitų klausimų buvo kalbėta ir apie uostamiesčio piliakalnius.

„Konkretaus sprendimo dar nepriimta, tačiau buvo išreikšta gera valia”, – sakė meras. Jo teigimu, prie šio klausimo neišvengiamai bus grįžta, nes tikslas – tinkamai sutvarkyti ir prižiūrėti piliakalnius –  yra bendras, tik požiūriai, kaip tai padaryti – skirtingi.

„Ieškoma bendrų sprendimų ir aš tikiu, kad piliakalniai neliks be priežiūros. Ir Klaipėdos geriems norams, kad piliakalniai būtų sutvarkyti civilizuotai, šiuolaikiškai, patraukliai ir pagarbiai istorijai nebus trukdoma”, – sakė V. Grubliauskas, pridūręs, kad viltis išlieka.

Konfliktas

Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos projektus, bet jų įgyvendinimą stabdo KPD Klaipėdos skyriaus specialistai, kurie reikalauja, kad savivaldybė abiejų piliakalnių žemę įteisintų kaip savo nuosavybę. Esą to reikalauja atitinkamas Kultūros ministro įsakymas bei kiti teisės aktai.

Savivaldybės atstovai atkerta negalintys to padaryti, kadangi šalia piliakalnių esanti žemė priklauso net keliems skirtingiems savininkams, tarp kurių yra ir Nacionalinė žemės tarnyba, be to, Savivaldybė esą nėra suinteresuota piliakalnių turėti kaip materialaus turto –  žemės sklypo.

„Mūsų, kaip Savivaldybės, tikslas nėra turėti piliakalnį, kaip nuosavybę, mūsų tikslas – juos sutvarkyti“, – „Atvirai Klaipėdai” dar praėjusių metų lapkričio mėnesį sakė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Praėjusią savaitę S. Budino pavaduotoja Elida Mantulova teigė, jog piliakalnius, kaip nematerialią nuosavybę, Savivaldybės Turto skyrius yra įtraukęs į turto sąrašą, bet tai netenkina KPD Klaipėdos skyriaus. Todėl nuspręsta artimiausiu metu kreiptis į Kultūros ministeriją, jos padalinį KPD bei Seimą, kad bendromis jėgomis būtų ieškoma išeities iš šio akligatvio.

Miesto meras trečiadienį mums negalėjo patvirtinti, ar susitikime pas D. Varnaitę buvo aptarta minėtų instituciją būsimo susitikimo data, nes dėl renginių gausos kiek anksčiau turėjo išvykti į kitą pasitarimą, tačiau pakartojo, jog KPD vadovybės požiūris yra teikiantis vilčių.