Klaipėdos miesto vadovų ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus konfliktas dėl to, kam nuosavybės teise turėtų priklausyti miesto teritorijoje esantys Žardės ir Purmalių piliakalniai, tęsiasi.
Dėl šio nesusikalbėjimo, neva trukdančio tinkamai sutvarkyti šiuos kultūros paveldo objektus, Savivaldybės atstovai ketina inicijuoti diskusiją „nacionaliniu lygmeniu“.
Purmalių piliakalnis, Martyno Vainoriaus nuotr.
Toks sprendimas priimtas po ketvirtadienį Savivaldybėje vykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo ir architektai, parengę techninius abiejų piliakalnių tvarkybos projektus.
„Į miesto strateginį veiklos planą yra įrašytos dvi priemonės – dėl Purmalių ir Žardės piliakalnių sutvarkymo ir vykdant šias priemones buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, atrinktas projektuotojas, o projekto užbaigimui reikia gauti suderinimą su visomis institucijomis. Ir šitoje vietoje mes susidūrėme su Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimu turėti šiuos piliakalnius savo nuosavybėje“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.
Jos teigimu, to esą padaryti neįmanoma, nes piliakalnių teritorijose yra net keliems skirtingiems ūkio subjektams priklausantys žemės sklypai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sutikimą piliakalnių tvarkybos projektui esą davė, tačiau to KPD nepakanka.
„Tai kažką čia padaryti yra misija neįmanoma“, – teigė valdininkė. Kaip pavyzdį ji pateikė Kretingos rajono savivaldybės Imbarės piliakalnį, kurį rajonas esą sutvarkė „tokiais pat pagrindais”.
Įstatymus skaito skirtingai?
„Kodėl šiuo atveju atsirado kitoks Kultūros paveldo departamento reikalavimas, mes iš tiesų nežinome“, – stebėjosi E. Mantulova. Pasak jos, pačius piliakalnius, kaip nematerialią nuosavybę, Savivaldybės Turto skyrius yra įtraukęs į turto sąrašą ir šis dokumentas buvo pateiktas derinimui.
Tačiau dar lapkričio pabaigoje, komentuodama šią situaciją, KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė „Atvirai Klaipėdai” sakė: „Kodėl kitos savivaldybės – ir Skuodo, ir Kretingos, ir Klaipėdos rajonų pirmiausia susitvarkė nuosavybę, t.y. suformavo vertybės teritorijoje esantį sklypą, įregistravo jį registre ir tada jau teikė tvarkybos ir pritaikymo projektus?“
E. Mantulova samprotavo, kad gal pateiktą medžiagą regioninis KPD bus išnagrinėjęs neišsamiai arba gal „yra kažkokių kitų įstatymų interpretavimų, kuriuos mes skaitome vienaip, o departamentas – kitaip“.
Jos teigimu, dėl šio nesusikalbėjimo nuspręsta kreiptis į nacionalinį Kultūros paveldo departamentą, į Kultūros ministeriją, NŽT bei atitinkamą Seimo komitetą.
„Prašysime operatyviai suorganizuoti bendrą pasitarimą nacionaliniu lygmeniu ir kartu ieškosime atsakymų, ką daryti“, – sakė E. Mantulova, pridūrusi, jog piliakalnius tvarkyti yra būtina ir tam Savivaldybė savo biudžete yra numačiusi atitinkamas lėšas.
Negavusi KPD pritarimo, Savivaldybė negali atsiskaityti ir su piliakalnių tvarkybos projektus parengusiais bendrovės „Vakarų siluetas” architektais. Jiems miesto valdžia už atliktus darbus yra skolinga 11 000 eurų.
kokiu būdu piliakalnių teritorijoje atsirado ūkio subjektams priklausantys sklypai?