Didėjanti vaikų ugdymo sistemos kaštų dalis, skirta nuolat augančiam šios srities specialistų kiekiui (plius 8 proc. per pastaruosius 5 metus) išlaikyti, vis mažina finansų kiekį, liekantį kokybiniams parametrams remti. Vis mažiau lėšų lieka programų efektyvinimui, kompiuteriams, virtualaus mokymosi klasių kūrimui, laboratorijoms, patyčių prevencijos bei vaikų finansinio raštingumo ugdymo programoms, mokymo specialistų kvalifikacijos kėlimui bei jų darbo kontrolės užtikrinimui.

Renaldas Kulikauskas: „Norime mūsų vaikų ugdymo kokybės gerėjimo, bet tai yra neįmanoma dėl spąstų, į kuriuos mus stumia politikai, nedrįstantys priimti nepopuliarių sprendimų – perteklinių darbo vietų mažinimo”.

Ir visa tai vis mažėjančio gyventojų skaičiaus (minus 8 proc. per 5 metus) fone, lemiančiame ne tik ugdytinių skaičiaus mažėjimą, bet ir pačių biudžeto finansų kiekio mažėjimą dėl darbingų mokesčius mokančių piliečių skaičiaus susitraukimo.

Norime mūsų vaikų ugdymo kokybės gerėjimo, bet tai yra neįmanoma dėl spąstų, į kuriuos mus stumia politikai, nedrįstantys priimti nepopuliarių sprendimų – perteklinių darbo vietų mažinimo.

Mums nereikia didėjančio biurokratinio aparato ne tik dėl besitraukiančio bendruomenės narių skaičiaus, bet ir dėl e.sistemų, į kurias investuojami daugiausiai miestiečių pajamų mokesčiu pildomo savivaldos biudžeto pinigai, dėl kurių teikiamos procesų automatizavimo naudos nebereikia tiek valdininkų ir tarnautojų.

Pastaruoju metu dažnėja istorijos apie rajoninių miestelių mokyklas, kurias parenovuoja už kokį pusę milijono eurų, o paskui uždaro, supratę, kad išlaikyti pastatus ir mokytojų kolektyvą, didesnį nei ten likusių mokinių skaičius, nebekyla ranka net didžiausiam politikos mulkiui. Dėl tokių sprendimų klausimų juk nekyla?

Klaipėdoje per 5 pastaruosius metus nuo 2013-ųjų gyventojų sumažėjo 8 proc., o miesto biudžeto išlaikomų įstaigų (BĮ), kurių didžiąją dalį sudaro ikimokyklinio, bendrojo ir popamokio (būrelių) ugdymo užtikrinimo įstaigos, darbuotojų skaičius išaugo 8 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų per tą patį 5 metų laikotarpį skaičius išaugo net 24 proc. Ar dėl to tiek pat pagerėjo mūsų vaikų ugdymo kokybė ar miestiečių gyvenimo kokybė?

Ir dar. Jei kas sakys, kad didindami mokytojų skaičių mes siekiame turėti mažesnes klases ir tuo pačiu geresnę ugdymo kokybę, pateikite šiuos faktus:

Mažėjant mokinių skaičiui, uždarant ar pertvarkant mokyklas turėtų nuolat augti likusių be darbo mokytojų skaičius. Tačiau tikrovėje taip nėra. Sumažėjusį pamokų krūvį pertvarkomose mokyklose dabar dalijasi daugiau mokytojų. Pasekmė – maži atlyginimai dėl per didelio kiekio atlyginimų fondo pyragą besidalinančių skaičiaus, prasta savijauta/savivertė mokytojo ir atitinkamai žema motyvacija geriau dirbti. Tą skatina ir žemas Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų kontrolės lygis (net nėra įvesta privalomo standartizuotų testų pildymo ir viešo rezultatų skelbimo tvarkos). Prasti atlyginimai ir reputacija lemia žemą susidomėjimą mokytojo specialybe.

Ugdymo proceso ir aplinkos užtikrinimas neformaliojo vaikų švietimo įstaigose – skiriama 5,75 mln. EUR. 6 įstaigose 90 skirtingų programų mokosi 5430 klaipėdiečių vaikų. Vieno mokinio ugdymo veiklos organizavimo kaštai per mėnesį – 88 EUR. Gi privačiame sektoriuje vieno vaiko ugdymo kainos vidurkis – 35 EUR. Neracionalus proceso organizavimas?

Viso ugdymo proceso užtikrinimo programai skiriama 79,3 mln. EUR (37,4 proc. nuo viso 2018 m. biudžeto). 2018 metais 18 tūkst. bendrojo lavinimo įstaigų mokinių rengimui pirksime 150 kompiuterių – 113 mokinių po vieną. Jie kainuos 75 tūkst. EUR. O mokyklų sporto aikštynų atnaujinimui 2018 m. skiriama 1,45 mln. EUR – 20 kartų daugiau. Gamtos, technologijų ir kitų laboratorijų įrangos pirkimas buvo planuotas, bet 2017 metų gale visai išbrauktas 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-162. Tas, kuris šį sprendimą pasirašė, vaikystėje, matyt, daug sportavo.

Mes kaip senovės Graikija – viskas tik į kūno rengimą 🙂 Sveikame kūne – sveika siela. Bet tai tik juokelis. O rimta išvada tokia – mes ribotas pajamas kišame į sistemą, kurioje vis didesnę tų pajamų dalį suvalgo „hard” dalis – atlyginimai vis augančiam aptarnaujančiam personalui ir pastatai. To pasekoje vis mažiau lieka „soft” daliai – mokymo programoms tobulinti, modernioms ugdymo priemonėms, patyčių prevencijos programų realiam taikymui, mokymo kokybės monitoringui ir galiausiai geriausių ugdymo specialistų skatinimui.

Rock’as Masiulis – mano šių laikų herojus. Nesugebėsiu apibūdinti susižavėjimo jo veiksmais geriau nei tai padarė Andrius Tapinas, vertindamas šio ministro praėjusius veiklos metus Susisiekimo ministerijoje: „Rock. And. Roll. Pernai rašiau apie būsimą ministro kovą su „Lietuvos geležinkeliais“ ir kitais tokio plauko veikėjais, galvodamas, gal mano optimizmas dėl tokios kovos perdėtas. Iš tiesų, kovos nebuvo. Buvo skerdynės. Visiškai nesportiškas spyris seniesiems geležinkelininkams į tarpkojį, tada dar iš alkūnės, kol Dailydką tempia iš ringo, ir pusiau apsisukimo koja į galvą asfaltą vogusiems kelininkams, „Automagistralės“ vadovas paimamas už plaukų ir velkamas magistrale, kol atsiknoja valstybinis apdovanojimas, o metų gale nusibraukiamas prakaitas ir prisitraukiamas „Registrų centras“, pastariesiems cypiant ir mėginant ištrūkti iš ringo. Gerai. Labai gerai. Duokit šitai vyriausybei dar trylika tokių Masiulių (lytis nesvarbu, svarbu veikla) ir mes įsibėgėsim.”

Masiulio darbo metodai: atėjau, pakviečiau patikimą komandą, atlikau išsamų veiklos auditą, padariau reikalingus, naudingus ne sau, o valstybei pokyčius ir atidaviau į teismą godžius buvusius vadovus ir sprendimų priėmėjus, kad būtų išieškota jų mums visiems padaryta žala.

Mūsų savivaldoje reikia pakankamo kiekio atsakingų sprendimų priėmėjų, kurie imsis nepopuliarių sprendimų, kad vėliau mums nebūtų blogiau. Reikia Rock’o Masiulio, kuris kaip „Lietuvos geležinkelius” ar regionų kelių įmones sutvarkytų Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir visas jai pavaldžias ir mūsų išlaikomas įmones.

Bet kol Rock’o Masiulio Klaipėdoje nėra, šviežias pavyzdys kas vyksta dabar:

Prieš savaitę vasario 6 d. Kontrolės komiteto posėdyje buvo pristatytos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvados dėl BĮ Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras (kitaip Gintaro baseinas) veiklos audito pagal gautą iš gyventojo skundą. Esmė – rasti moksleivių antrokų, važinėjančių mokintis plaukioti į Gintaro baseiną, transportavimo paslaugos pirkimo pažeidimai. Audito išvados: per 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius padaryta žala miestui apie 21 tūkst. EUR. Direktorius dvigubai permokėjo už paslaugas pažeisdamas sutarties sąlygas.

Ką gi nusprendė daryti komitetas? Perduoti į teismą kaltus, kaip Rokas Masiulis? Nieko nenusprendė. Motyvas: direktorius tas juk nebedirba, jau naujas pareigose, ką tu iš ko paimsi☺

Švedijos, šalies, kurią vis nori pasivyti Andrius Kubilius, ilgametis ministras pirmininkas Göran Persson: „Jei mokesčių sistema yra neteisinga, ji generuoja nuostolius, šie kaupiasi ir griauna visuomenę iš vidaus, todėl teisingiausias kelias yra ryžtingai transformuoti sistemą. Nes vis tiek akivaizdu, kad politikai, esantys valdžioje, perrenkami labai retai. Todėl aš vadovavausi principu, kad jei darysiu būtinas, ryžtingas reformas ir jos nespės smarkiai pagerinti žmonių gyvenimo, manęs neperrinks, tačiau jei nieko nedarysiu, manęs neperrinks tikrai. Tad aš dariau reformas.”

Ar girdėjote ką malonesnio, kaip šis tekstas?

Gaila, Göran Persson ne Lietuvos politikas…

 Renaldas Kulikauskas, Muzikos centro seniūnaitis