P0

Svarbu, Veidai

Lietuvą atradusį amerikietį kūrybai įkvepia ir Klaipėda

Valdas Pryšmantas

Valdas Pryšmantas
2018-02-17


Kad Lietuva turi didžiulį ir turtingą kultūrinį paveldą, galima neabejoti, tačiau šiek tiek keista, kai tai primena iš svečios šalies atvykęs ir lietuviškai prabilęs žmogus. Toks yra amerikietis Abraham Brody, Klaipėdos publikai panoręs pristatyti su niekuo nesupainiojamą savo muziką, kurioje nesunkiai galima atpažinti lietuviškus motyvus.

Abraham Brody. Gabijos Labutytės nuotr.

A. Brody – jaunosios kartos menininkas (gimė 1991 m. Niujorke), kurio sielai lietuviškasis genas padarė didžiulį poveikį: vyras sako, kad jautė tuštumą iki tol, kol nepersikėlė gyventi į Lietuvą, kurią dėl karo baisumų kadaise teko palikti jo protėviams.

Amerikietis ne tik savarankišai išmoko kalbos, bet ir savo kūrybą susiejo su tradicine lietuviška muzika. Jo noras – pasaulyje kuo plačiau paskleisti unikalų mūsų paveldą, o koncertiniu turu „Pagal Pasaulio Medį“ užsuko ir į Klaipėdą.

Sulaukta didžiulio klaipėdiečių susidomėjimo, deja, unikali galimybė pasiklausyti A. Brody muzikos greitai išnyko – koncertas paskutiniu momentu atšauktas dėl techninių kliūčių.

Prieš koncertą A. Brody sutiko trumpai pasikalbėti su „Atvira Klaipėda“. Lietuviškai.

Jūs esate Amerikos pilietis, gimėte ir užaugote šioje šalyje, tačiau laisvai kalbate lietuviškai. Kodėl?

Aš tiesiog išmokau. Turiu lietuviškų šaknų, mano senelis buvo lietuvis, iš Vilniaus, jis po Antrojo pasaulinio karo emigravo į JAV. Kai pirmą kartą apsilankiau Lietuvoje, čia kažkas labai stipriai mane patraukė, ėmiau dažnai joje lankytis, o galiausiai nusprendžiau apsigyventi Vilniuje. Man čia labai patinka, viskas įdomu, o ypač – liaudies kultūra.

Žaviuosi muzika, senomis lietuviškomis – Dzūkijos ir Aukštaitijos – dainomis, sutartinėmis. Tai labai sena tautos tradicija, labai įdomu pajausti savo santykį su šaknimis, perteikti tai kartu su šiuolaikine muzika.

Koks buvo pirmasis Jūsų vizitas į Lietuvą?

Į Lietuvą pirmą kartą atvykau prieš šešerius metus, kai dalyvavau Šv. Kristupo vasaros muzikos festivalyje. Tuomet ir susipažinau su labai daug žmonių, draugų, bendraminčių.

Gyvendamas Lietuvoje aplankote Klaipėdą?

Taip, šiame mieste lankausi tikrai ne pirmą kartą, dažniausiai atvažiuoju vasarą, tai puikus miestas. Taip pat važiuoju į Kuršių Neriją, kurią tiesiog įsimylėjau.  

Lietuvos pajūris man asocijuojasi su didžiuliu įkvėpimu, Baltijos jūros grožis yra neapsakomas. Tačiau iki šiol čia dar nekoncertavau.

JAV gyvenote ne prie jūros?

Aš gimiau Niujorke, o augau Naujojo Hampšyro valstijoje, šiaurinėje jos dalyje, prie pasienio su Kanada. Vėliau dėl muzikinės veiklos grįžau į Niujorką.

Jūsų kuriamą muziką tikrai galima pavadinti neįprasta, tai tarsi mišinys. Koks žodis, Jūsų manymu, geriausiai ją reprezentuoja?

Aš tikrai nesu liaudies muzikantas. Tai šiuolaikinė liaudies muzika su elektroninės ir klasikinės muzikos elementais.

Ar Jūs domitės, kokios yra publikos reakcijos į Jūsų muziką, jeigu taip – tai kokios jos?

Sunku atsakyti. Ir taip, ir ne. Teko pajusti, kad jaunų žmonių susidomėjimas baigiasi vos išgirdus apie liaudies muziką, man labai dėl to gaila. Po koncertų stengiuosi bendrauti su publika, žmonės yra labai nuoširdūs, jie sako, kad jiems labai patiko mano muzika. Man atrodo, kad mano muzika dar tik skinasi kelią Lietuvoje.

Neseniai koncertavau Latvijoje, Liepojoje, surengėme pasirodymą kartu su sutartinių ansambliu „Trys keturiose“ bei latve kanklių virtuoze Laima Jansone. Mūsų pasiklausyti atėjo apie 800 žmonių, buvo neįtikėtina.

Mano karjera yra pasaulinė, jau šį pavasarį su „Trys keturiose“ surengsime koncertus Niujorke, „National Sawdust“ meno centre, vėliau – Vašingtone, Kenedžio menų centre. Šiemet pasirodymų kalendorius – pilnas.

Kokios yra Jūsų kūrybinės ambicijos?

Man labai svarbu, kad mes neužmirštumėme savo šaknų, iš kur mes esame. Tai itin svarbu lietuviams, kurie gyvena kitose šalyse, Amerikoje ar Londone. Džiaugiuosi, kad tradicinę lietuvišką muziką galima derinti su šiuolaikinėmis muzikos formomis ir įdomiai ją pateikti.

Turiu labai daug idėjų, net sunku iš jų rinktis. Populiari gali būti ir kitokia muzika. Neprivaloma būti Beyonce, jeigu nori, kad tavęs klausytų.

Jūs norite, kad tradicinė muzika būtų įdomi jaunimui?

Aš pasistengsiu, kad ji būtų įdomi jauniems žmonėms.

Kokią žinutę savo muzika siunčiate lietuviams?  

Žvelgdamas užsieniečio akimis matau, kad lietuviams labai trūksta pasididžiavimo savo šalimi, norėčiau, kad jo būtų daugiau, juolab kad yra kuo didžiuotis. Lietuva gali pasigirti seniausia ir unikalia muzikine kultūra Europoje, mums reikia dar daugiau apie tai kalbėti.

Taip pat jaučiu, kad lietuviai iki šiol išlaikė itin stiprų ryšį su žeme. Tai irgi yra unikalu.

Lietuva švenčia šimtmetį. Ko jai palinkėtumėte?

Manau, kad ši šalis juda tinkama kryptimi ir labai tikiuosi, kad jai gerai seksis ir ateinantį šimtmetį. Lietuva augs, mano manymu, greitai ji turėtų tapti panaši į Skandinavijos šalis, tačiau išlaikys savitą kultūrą.

Bet dėl to reikia daug dirbti, tikiuosi, kad į užsienį išvykstantys jaunosios lietuvių kartos atstovai grįš ir parsiveš čia daug gerosios patirties, kurią panaudojus šalis taps dar geresne.

Toks ir yra mano linkėjimas Lietuvai.

Judame gera kryptimi, bet reikia gero postūmio. Tai – užduotis jaunajai kartai. Žinau, kad jauni žmonės yra labai atviri pasauliui, išsilavinę, kalba net keliomis užsienio kalbomis, todėl jiems neturėtų būti sunku.

Gabijos Labutytės nuotr.


2018-02-17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt