Labrenciškėje esančius buvusio medelyno pastatus valdantys verslininkai teismuose pasiekė jau antrą pergalę prieš Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), norėjusią apkarpyti prie pastatų esantį sklypą.

Teismo proceso, kurio metu kalbėta ir apie kyšininkavimą, pastatus valdanti UAB „Labrenciškės investicija” minėjo, kad turi planų šioje teritorijoje statyti daugiabučius namus. Tačiau net ir po pasiektos pergalės verslininkai apie juos kalba labai atsargiai – esą NŽT dar gali skųstis Aukščiausiajam Teismui, o jei ir neskųs, neva galima sulaukti pagalių į ratus, kol bus pasirašyta žemės nuomos sutartis.

Be to, daug ką lems ir tai, kada miestas, planuojantis plėtoti visą kvartalą, į jį nuties inžinerines komunikacijas.

Savivaldybės patvirtintame detaliajame plane numatoma, kad dabar „Labrenciškės investicijos” valdomi pastatai bus griaunami, o suformuotame sklype statomi daugiabučiai gyvenamieji namai. Martyno Vainoriaus nuotr.

NŽT neteisi

„Labrenciškės investicija” dar 2016-ųjų liepą kreipėsi į NŽT prašydama, kad jai būtų išnuomotas 0,8678 ha sklypas, esą būtinas jos valdomiems pastatams (sandėliams ir garažams) eksploatuoti. Tačiau po keleto mėnesių NŽT nurodė, kad gali išnuomoti tik 0,6272 ha ploto sklypą – esą tik tokio reikia minėtiesiems statiniams eksploatuoti.

Su tokia pozicija verslininkai nesutiko, pateikė skundus Seimo kontrolierių tarnybai, Žemės ūkio ministerijai. Pastarosios juos persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Vėliau „Labrenciškės investicija” pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes NŽT neatsižvelgė ir į pakartotinį jų prašymą. Pastarasis pernai rugsėjį patenkino verslininkų skundą ir įpareigojo NŽT per 20 darbo dienų išnuomoti verslininkams visą jų pageidaujamą sklypą. Vienas iš esminių jo motyvų buvo tai, kad NŽT buvo sutikusi su Klaipėdos savivaldybės parengtu būsimu Medelyno kvartalo detaliuoju planu, kuriame prie „Labrenciškės investicijos” valdomų pastatų priskirtas būtent tokio ploto sklypas, kokio verslininkai ir nori. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Be to, konstatuota, kad NŽT specialisto S. L. surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte nebuvo nurodyta, kokiais teisės aktais bei metodika, taisyklėmis buvo nustatyta, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas, o pačiam specialistui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo nuomos.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis ir Giedrė Seselskytė, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog NŽT nenurodė aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais, kad „Labrenciškės investicija” siekia išsinuomoti per didelį žemės sklypą. Taip pat buvo pabrėžta, jog teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2013 m. yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas.

Kada statys – neaišku

Savivaldybės patvirtintame detaliajame plane numatoma, kad dabar „Labrenciškės investicijos” valdomi pastatai bus griaunami, o suformuotame sklype statomi daugiabučiai gyvenamieji namai.

„Atvirai Klaipėdai” nepavyko susisiekti su „Labrenciškės investicijos” atstovais, nes nurodytas vienintelis telefonas yra išjungtas, tačiau pakalbinome vienintelio bendrovės akcininko – UAB „West City” vadovą Ruslaną Kakuriną. Jis kalbėdamas apie tolesnius veiksmus po pergalės prieš NŽT buvo labai atsargus.

„Tolesni planai projektuoti ir statyti, bet sunku pasakyti, kada tai bus galima daryti, nenoriu aplenkti įvykių, nes mes jau vien dveji metai teismuose su Žemės tarnyba. Viskas buvo pakabinta ir neaišku, kaip pasibaigs. Be to, dar turi pagaliau iš patį sklypą mums išnuomoti, bet jie turi teisę ir Aukščiausiajam Teismui skųsti. Bijau ką ir prognozuoti, nes ir pats detalusis planas kol buvo parengtas, dar visi tie reikalai su NŽT – iš viso jau penkeri metai. Be to, jie dabar pikti kaip širšės ir gali pagalius kaišyti bet kuriame etape. Byloje minimas žemėtvarkininkas jau yra realia nuteistas už kyšininkavimą ir mes jau turime juodą didelį paukščiuką, nes akivaizdu, kad jis yra tik vienas mažas sraigtelis, kuris, ko gero, vienas neveikė. Optimizmo daug nėra. Be to, ir centrinė valdžia vis kalba apie kažkokias kompensacijas tokių projektų atveju, kai nugriaunami nenaudojami seni pastatai. Yra daug nežinomų faktorių”, – sakė R. Kakurin.

Kartu jis akcentavo, kad labai daug ką lems, kada miestas į šią teritoriją nuties inžinerinių komunikacijų tinklus, nes „vienas pats to nepadarysi”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pernai žiniasklaidai buvo minėjęs, kad tokius darbus Medelyno kvartale galbūt pavyks pradėti antrajame 2018-ųjų pusmetyje.

„Šiuo metu perkame techninio projekto parengimo paslaugą. Jei viskas pavyks sklandžiai, dar visai realu, kad patys darbai būtų pradėti šių metų gale”, – dabar „Atvirai Klaipėdai” sakė S. Budinas.

Iš 40 ha liko 8

„Labrenciškės investicija” Medelyno teritorijoje atsidūrė garsiai skambėjusios UAB „Miško verslo” istorijos dėka.

1997 m. 100 proc. UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ akcijų valdžiusi Klaipėdos savivaldybė jos turtą (tarp kurio buvo ir medelynas) įnešė į bendrą Lietuvos ir Danijos bendrovę „Miško verslas“. Tais pačiais metais „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ buvo pradėti likviduoti. 2004 m. naujai paskirtas likvidatorius Savivaldybę informavo, kad ši bendrovė yra įsiskolinusi 300 tūkst. litų ir kartu pareiškė, kad „Dekoratyvinius augalus“ pageidauja pirkti vienas iš likusių dviejų „Miško verslo“ akcininkų – UAB „Eurovesta“.  Registrų centre nėra viešai prieinamų duomenų, kada ir kaip pastaroji tapo „Miško verslo” akcininke. Jai tada ir buvo leista įsigyti minėtąsias akcijas už 5 mln. litų.

Tuomet atsirado įmonė „Geležies laužas“, kuri esą už „Dekoratyvinius augalus“ siūlė 17 mln. litų. Dėl šios istorijos dabartinė vicemerė Judita Simonavičiūtė beveik trejus metus turėjo minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad valstybė dėl jos kaltės neprarado kone 12 mln. litų. 2008 m. spalį J. Simonavičiūtė buvo išteisinta.

Tuo metu visą „Miško verslą” perėmę verslininkai (2010 m. „Eurovestos“ akcininkai buvo Rimandas Stonys  su 12,5 proc. akcijų, Sigitas Paulauskas (25 proc.), Rima Stonienė (12,5 proc.), Vidas Jelinskas (25 proc.) ir Adolfas Ginaitis (25 proc.) ėmė planuoti 39 ha plote statyti 42 gyvenamųjų namų kvartalą, kuriame planuota įrengti 1200-1300 butų, du vaikų darželius, mokyklą ir prekybos centrą. Planuota, kad čia galėtų apsigyventi iki 4,5 tūkst. žmonių.

Tačiau 2010-aisiais NŽT „Miško verslui” nebepratęsė žemės nuomos sutarties (iki tol tai buvo padaryta du kartus po 5 metus) ir sklypas grįžo valstybės nuosavybėn.

2010-ųjų lapkritį „Miško verslas” jau turėjo tik du akcininkus – UAB „Baltijos investicija” (50,01 proc. akcijų) ir Panamoje registruotą „Jargus Corporation”, kuriai vadovavo Šveicarijoje gyvenęs Gintautas Bertašius.  Pastarieji nusprendė reorganizuoti „Miško verslą” suskaidant bendrovę į tris įmones – UAB „Labrenciškės investicija”, UAB „Danės kranto investicija” ir UAB „Kopų žuvėdra”.

2012-ųjų vasarį Registrui centrui pateiktuose dokumentuose jau buvo rašoma, kad „Labrenciškės investicijos” akcininkai yra „Haverfield Services LTD”, registruota Jungtinėje Karalystėje ir UAB „Sutikimas”. Abi šios bendrovės turėjo po 50 proc. akcijų.  Dar po metų vieninteliu akcininku jau liko tik UAB „Sutikimas”. O 2015-ųjų gegužę visas „Labrenciškės investicijos” akcijas įsigijo Klaipėdos registruota UAB „West city”, jas valdanti iki šiol.  Vienintelė „West city” akcininkė yra Regina Borunova.

Ką suplanavo kvartale?

Visas Medelyno kvartalas 2015 m. birželį Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino patvirtinu detaliuoju planu yra sudalintas į 25 sklypus („Labrenciškės investicijų” sklypas į šį skaičių neįeina).

Komercinės paskirties sklypas yra suformuotas Medelyno ir Labrenciškės gatvių kampe. Jis skirtas parduotuvių, turgavietės, smulkios prekybos, administracinės ir panašios paskirties patalpoms įrengti. Teigiama, kad šis 2–3 aukštų kompleksas su aukštais iki 10 aukštų akcentais – gyvenamaisiais namais – bus gerai matomas iš toliau. Tai esą bus gana didelis ir svarbus kompleksas, skirtas ir šalia esančių Labrenciškės bei aplinkinių rajonų gyventojams bei pravažiuojantiems Klaipėdos – Palangos plentu.

Pietinėje kvartalo dalyje, tarp upelio ir Medelyno gatvės, suplanuoti trys „socialinės infrastruktūros” žemės sklypai. Viename iš jų numatomas vaikų darželis, o kiti yra skirti kultūros, mokslo, sporto ar panašios paskirties pastatų komplekso statybai, numatant, kad čia bus pastatyta mokykla.

Abipus esamo upelio vagos suformuota apie 16,3 ha ploto žalia bendram naudojimui skirta teritorija – žalioji zona su pėsčiųjų ir dviračių takais, šalia kurių numatomos nedidelės aikštelės su įrenginiais žaidimams, mankštai, poilsiui. Šalia vandens telkinio numatyta vieta nedideliam pliažui įrengti.

Visa likusi planuojamos teritorijos dalis skirta gyvenamajai statybai, išilgai kurios suplanuota žalia juosta, sąlyginai padalinanti tą teritoriją į dvi – rytinę ir vakarinę – gyvenamųjų namų statybų zonas. Šioje daugiau nei pusės kilometro juostoje numatoma įrengti skverą su pėsčiųjų bulvaru ir dviratininkų takais, ramaus bei aktyvaus poilsio, sporto aikšteles, vietas nedideliems bendruomenės renginiams ir pan. Šis takas jungtų Labrenciškės individualių namų kvartalą su numatomu vaikų darželiu, mokykla ar visuomeniniu kompleksu, rekreacine teritorija prie vandens telkinio ir kitoje upelio pusėje esančiu vienuolyno kompleksu.

Didžioji rytinės teritorijos dalis būtų apstatoma iki penkių aukštų daugiabučiais gyvenamaisiais namais (keturi kvartalai). O didelė vakarinės teritorijos dalis yra skirta vienbučių ir dvibučių (tiek atskirų, tiek sublokuotų) gyvenamųjų namų statybai (šeši kvartalai).

Plane konstatuojama, kad dabar teritorijoje esantys neprižiūrimi medžiai yra suaugę labai tankiai, krūmynai taip pat tankūs, beveik nepraeinami. Tad visoje teritorijoje esą galėtų būti palikti tik pavieniai beržai, pušys ir ąžuolai. Kartu pabrėžiama, kad esamus augalus reikia maksimaliai išnaudoti „turint omenyje kvartalo apželdinimą”.

Kad viso kvartalo užstatymas nevyktų chaotiškai, siūloma detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą vykdyti dviem etapais, pirmojo metu užstatant rytinę teritoriją.