Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, vadovaujama susisiekimo ministro Roko Masiulio, antradienį patvirtino konkretizuotus rengiamo uosto bendrojo plano sprendinius, kuriems Savivaldybės atstovai buvo pateikę 11 pastabų.

Gavus atsakymus Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas buvo išsiuntęs raštą Uosto direkcijai, kuriame tvirtina, kad nesutinka su daugeliu išdėstytų teiginių, o atsakymai į klausimus yra nepagrįsti.

Tad ir balsuojant dėl minėtųjų sprendinių susilaikė tiek jis, tiek vicemeras Artūras Šulcas, tiek  Savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Analogiškai balsavo ir Karinių jūrų pajėgų, pasienio bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Posėdžio metu virė tokios pačios diskusijos kaip ir vasario pradžioje Uosto taryboje – savivaldos atstovai pasigedo konkrečių sprendinių, kaip su miestu jungsis naujai planuojamos uosto teritorijos.

Pataisys vėliau?

Minėtojo plano rengėjos – UAB „Sweco Lietuva“ – Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus pakartojo, kad tikslios naujo kelio ir geležinkelio į giliavandenį uostą Melnragėje ribos bus nustatytos kitais planavimo dokumentais.

Tačiau K. Macijauskas tikino, kad nėra atsižvelgta į susisiekimo ministro įsakymu reglamentuotą rezervinių teritorijų planavimą.

„Jos turi jungtis su uostu, o aš matau salas, kurios nesijungia. Geležinkeliai – baltoje dėmėje. Niekaip nesuprantu kalambūro, jei rodote, tai reikia rodyti ir dabar, kaip privažiuoti, rodyti kaip rezervinę teritoriją. Valstybė turi garbingai šnekėti su tais, kurių interesus palies. Iškrapštote problemas ir paliekate kažkam kitam. Man paliekate. Išorinį uostą rodote, o pietinėje dalyje nerodote, kaip išvažiuoti”, – dėstė K. Macijauskas.

A. Šulcas teigė, kad esant tokiai situacijai vėliau miestas gali sulaukti priekaištų, kodėl šalia uosto leido statyti gyvenamuosius namus, ligonines ar kitus objektus.

„Bet kas atėjęs gali prašyti leidimo šalia uosto tvoros statyti ką nori, jokių apribojimų nėra”, – sakė jis, pabrėžęs, kad nerodoma, kur uostas galėtų sodinti želdinius, dėl kurių pačioje uosto teritorijoje jiems taikoma išimtis.

Reaguodamas į tai, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad nė viena minima teritorija teisiškai nėra rezervinė.

Tačiau S. Budinas akcentavo, kad pagrindinis dalykas yra tai, kad būtų numatyti būsimi infrastruktūros koridoriai, kad kai Savivaldybė perkėlinės uosto sprendinius į miesto bendrąjį planą, jie būtų identiški.

„Jautriausia vieta yra komunikacijos su išoriniu uostu. Kol kas negalime rodyti čia rezervinės teritorijos, nes yra etapai, kuriuos privalome praeiti. Tikimės per metrus juos praeiti ir tada pasitvirtinti tikslias rezervines teritorijas. Mes suprantame, kad miestui dėl to sunkiau diskusijose su visuomene, bet reikia abipusio sutarimo, negalime daryti ne pagal įstatymus”, – sakė Arvydas Vaitkus.

„Girdime miesto pastabas, kad reikia taisyti kai kuriuos techninius dalykus, jie bus pakoreguoti ateityje, tai – ne kliuvinys. Miesto pozicija suprantama ir tikėta, bet mes judame teigiama linkme. Kelias sunkus, akmenuotas, jį reikės išasfaltuoti ir gal net žymiai didesniu sluoksniu, kad laikytų ilgus metus”, – teigė ministras Rokas Masiulis, kviesdamas balsuoti.

Kas toliau?

Po balsavimo Uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad pagal prognozes kol uosto bendrasis planas bus pateiktas tvirtinti Vyriausybei dar praeis apie keturi mėnesiai.

Ministras Rokas Masiulis savo ruožtu akcentavo, jog buvo priimtas svarbus formalus sprendimas, kad procesas nesustotų.

„Laukia dar daug žingsnių. Sieksime, kad iš šio projekto, tiek visa šalis, tiek Klaipėda laimėtų kuo labiau. Semiamės patirties iš nepavykusio atominės projekto. Giliavandenis irgi bus toks mega projektas, nors gal kokius keturis kartus mažesnis. Suomiai statydami paskutinę atominę elektrinę sugebėjo absorbuoti tik 40 procentų darbų, nes pasiruošimas buvo nepakankamas. Norime pristatyti savo studijas, kad valstybėje ir pačiame mieste liktų maksimaliai daug pinigų, kad visi galėtų planuoti ir resursus, ir žmones, kad ne tarptautiniai rangovai laimėtų didžiąją dalį darbų. Tokie projektai ir skaičiavimai bus daromi, jie bus pristatyti visiems”, – sakė R. Masiulis.

IŠ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS RAŠTO UOSTO DIREKCIJAI

Nesutinkame su daugeliu rašte išdėstytų teiginių ir manome, kad atsakymai į Urbanistikos departamento direktoriaus teiktus klausimus yra nepagrįsti. 

Uosto plėtra, numatoma uosto bendrajame plane reikalauja infrastruktūros jungčių, kurios yra už uosto ribų. Atsižvelgdami į savivaldybės tarybos patvirtintą miesto bendrojo plano raidos alternatyvą šių jungčių neturime planuoti miesto bendrajame plane. 

Toks nekompleksinis, segmentuotas ir netoliaregiškas planavimas gali sudaryti sunkumų ateityje norint vykdyti uosto bendrajame plane numatytas veiklas ir kelti nepatogumus vietos gyventojams.  

Sprendinių įgyvendinimo programa turi būti svarstoma kartu su sprendiniais ir derinami su miesto savivaldybe prieš teikiant tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 

Siūlome dar kartą išsamiai išanalizuoti <….> teiktus klausimus ir siekti miesto ir uosto bendrųjų planų sprendinių kompleksiško suderinamumo.