Miestas, Svarbu

Vitę jaudina kvapai ir geležinkeliai (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-03-01


Vitės kvartalo gyventojai pageidauja, kad AB “Klaipėdos nafta” suplanuotas aplinkosaugines investicijas įgyvendintų kuo greičiau, o ne iki 2020-ųjų, kaip numatoma dabar. Bendruomenė taip pat tikisi miesto valdžios pagalbos kovojant su “Lietuvos geležinkeliais” dėl jų sąstatų keliamo triukšmo ir vibracijos.

Būtent dėl šių klausimų daugiausiai diskutuota trečiadienio vakarą vykusiame Vitės kvartalo gyventojų susirinkime, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas ir “Klaipėdos naftos” (KN) vadovai.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Reikalavimai bus griežtesni

KN technikos direktorius Genadijus Andrejevas gyventojams sakė, jog bendrovė supranta, kad dabar turimo benzino garus surenkančio rekuperatoriaus ir prie krantinių esančio deglo neužtenka, tad planuojama krovos ūkį prijungti prie naujo deglo arba prie anglies filtro. Nuo talpyklų būtų nusiurbiami garai ir su kompresorių pagalba keliauti į filtrą arba deglą. Tokiai jau patvirtintai investicijai bus skirta 4,4 mln. eurų, ją numatoma įgyvendinti iki 2020 metų.

“Dabartinių normų neviršijame, bet visiškai suprantame, kad bet koks LOJ (lakiųjų organinių junginių – aut. past.) buvimas ore sudaro nepatogumus”, – sakė jis.

Išgirdęs apie tokius planus vienas iš gyventojų teiravosi, ką šioje srityje ketina nuveikti kaimynystėje naftos produktų krovą irgi vykdantis Krovinių terminalas.

“Tokiuose susitikimuose, mano nuomone, turėtų dalyvauti visi, nes kvapų šaltinis yra ne tik mūsų įmonė, bet ir kaimynai bei geležinkelis. Dėl verslo etikos negalime komentuoti kaimynų planų, nes skiriasi ir technologijos, jie turi tik benzino krovą”, – sakė KN naftos verslo direktorius Darius Šilenskis.

Kitas gyventojas teiravosi, kokį pagrindą bendruomenė turi tikėti dabartiniais pažadais, nes lygiai tokie pat esą buvo duoti prieš porą metų ir kalbėta apie aplinkosauginių investicijų įgyvendinimą iki 2018 m.

G. Andrejevas aiškino, kad dalis aplinkosauginių priemonių jau yra įgyvendinta, bet jų neužtenka.

“Pilnai kvapų panaikinti neįmanoma, bet tuos fiksuojamus skaičius tikrai mažinsime”, – žadėjo jis.

Darius Šilenskis savo ruožtu akcentavo, kad KN akcijos kotiruojamos biržoje, tad visi sprendimai yra viešai prieinami.

“Ši suma investicijoms jau patvirtinta, yra tik technologijos parinkimo klausimas”, – sakė jis.

Kiti gyventojai skundėsi, kad naftos produktų kvapai esą sklinda tik per pietus, naktimis ir nedarbo dienomis.

 “Mes niekada nestabdome proceso. Tyčia neskatiname krovos kokiu nors metu. Natūralu, kad kai esi namie, tada ir jauti. Mes saugome ir savo darbuotojus, tad ar logiška būtų leisti specialiai kvapus ir jiems, ir bendruomenei?” – sakė D. Šilenskis.

Jis priėmė vienos gyventojus surašytą detalų raštą, kuriame užfiksuoti laikai, kada jaustas kvapas ir pažadėjo jį išanalizuoti.

“Iš mūsų pusės gera valia ir noras būti atviriems buvo ir bus. Asmeniniai darbuotojų telefonai duoti. Normų neviršijame, bet suprasdami gyventojus vis tiek investuosime į papildomas aplinkosaugos priemones. Tai – investicija visuomenei. Kažin, jei tai būtų privatus, o ne valstybinis verslas, jis taip elgtųsi, nes atsipirkimas čia neįmanomas. Mes prisidėtume ir prie bendro matuoklio, kurio rodmenis būtų galima matyti, pavyzdžiui, internete, įsigijimo. Tik reikia dėl to kreiptis į kontroliuojančias įstaigas”, – dėstė D. Šilenkis.

G. Andrejevas savo ruožtu teigė, kad po paskutinio gyventojų vizito jų prašymu buvo pasidomėta Europoje galiojančiomis aplinkosauginėmis normomis. Jo teigimu, tokios griežtos, kaip Lietuvoje, dar galioja tik Olandijoje ir Šveicarijoje.

“Bendradarbiaujame su Sveikatos centru, kuris nusipirko įrangą kvapams matuoti. Atliks matavimus ir nustatys naujas normas. Su nauja metodika mums verslo sąlygos sugriežtės. Matuos ir Krovinių terminalą, modeliuos”, – sakė G. Andrejevas.

Tačiau gyventojai akcentavo, kad kvapai veikia psichologiškai, žmonės neišsimiega, tampa irzlūs ir reikalavo problemą spręsti kuo greičiau.

“Panaikinkite 90 procentų kvapų jau dabar, liks dešimt, kaip nors su jai išgyvensime”, – teigė Ruslanas Schneiderat.

Visgi KN atstovai atkreipė dėmesį, kad aplinkosauginės priemonės yra didesnio investicinio projekto dalis ir procedūros esą negali vykti itin greit.

Bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis baigdamas šią susitikimo dalį akcentavo, kad gyventojai laukia grietų pokyčių, o jei jų nebus, tai važiuos į Vilnių, “pas ministrus, premjerus”.

Nuo stadiono iki autobusų

Į susitikimą atėjęs Savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas buvo pasiruošęs atsakymus į daugiau nei porą dešimčių jam anksčiau užduotų klausimų.

Direktorius informavo, kad Vitės stadionas yra ketvirtame sporto aikštynų rekonstrukcijos etape.

“Lėmė ir mokinių skaičius. “Verdenė”, pavyzdžiui, turi per 1000, o “Vitėje” yra apie 400. Taip pat buvo žiūrima, kad tolygiai miesto dalyse būtų tvarkoma. Darant techninį projektą bus vertinamas ir dirvožemis (jis dar 2006 m, atliktų tyrimų duomenis yra užterštas sunkiaisiais metalais – autor. past.), jei reikės, dalis jo bus iškasta ir pakeista naujui. 2021 metų rugsėjui turėtų būti baigta rekonstrukcija”, – sakė S. Budinas.

Tiek kai kurie gyventojai, tiek susirinkime dalyvavęs miesto Tarybos narys Arūnas Barbšys ragino darbus vykdyti anksčiau, nes esą ir stadioną čia laikytais metalais esą užteršusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”) yra sumokėjusi kompensaciją.

“Planas jau pristatytas švietimo bendruomenei, susitarta. Mano nuomone, nėra nieko blogiau kaip laužyti susitarimus. Esant aplinkybėms pakilimas galimas tik iš eilės, o ne peršokant. Kaip būtų galima paaiškinti, kad buvęs penktas, tapo, pavyzdžiui, aštuntas?” – sakė S. Budinas.

Jis taip pat informavo, jog svarstoma galimybė šiame rajone įrengti stacionarią taršos matavimo stotelę, juolab kad prie to gali prisidėti ir KN.

Kalbėdamas apie Vitės ateitį tarnautojas priminė ir tai, kad Smilties Pylimo g. 3 bus įrengta viena iš penkių didžiųjų artimiausiu metu suplanuotų statyti vaikų žaidimo aikštelių. O stadionas ateityje turėtų būti uždarytas, nes jam šalia uosto esą ne vieta. Tai gali įvykti, kai bus pradėtas statyti naujas regioninis stadionas priešais “Ermitažą”. Jam bent startinio finansavimo tikimasi gauti derantis su Vyriausybė dėl giliavandenio uosto projekto.

S. Budinas taip pat tikino, kad nėra kalbos apie Sportininkų vaistinės panaikinimą, žadėjo susitikti su “Lietuvos geležinkelių” vadovais dėl triukšmo ir vibracijos mažinimo (gyventojai sakė turintys matavimų rezultatus, įrodančius, kad normos viršijamos), nes pokalbiai esą geriau nei raštai.

Taip pat direktorius žadėjo išanalizuoti gyventojų pageidavimus dėl galimo 2 arba 2A maršruto trasos bei važiavimo laiko koregavimo.

 


2018-03-01

Vienas komentaras apie “Vitę jaudina kvapai ir geležinkeliai”

  1. Gaila ,kad Vites bendruomeneja tik kelios moteriskes yra dalyvaujancios ir Ruslanas .Daugumos kitu gyventoju nuomones ,ir kitu problemu jie tiesiog negirdi.Todel pamažu žmones ir nusisuka nuo bendruomenes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt