Ne vienas šiemetinėje uostamiesčio Kaziuko mugėje savo rankų darbo gaminiais prekiavęs amatininkas „Atvirai Klaipėdai” pasibėdavojo, kad organizatoriams, kurie patys miesto sprendimu yra atleisti nuo rinkliavos, tenka sumokėti nemenkus „registracijos mokesčius”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradėjus domėtis, kas ir kaip nustato šiuos mokesčius, paaiškėjo, kad mugę organizuojanti Klaipėdos krašto Kazimierų bendrija (KKKB) šią teisę yra gavusi „pagal nerašytą taisyklę”, nors, pavyzdžiui, Vilniuje tokios mugės organizavimui yra skelbiamas konkursas. Be to, KKKB Registrų centrui neteikia jokių ataskaitų, iš kurių būtų galima matyti, kaip panaudojamos iš prekybininkų surinktos lėšos.

Tokia situacija sudomino ir Savivaldybės kontrolierę Daivą Čeporiūtę, ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininką Rimantą Taraškevičių. Jo nuomone, ateityje svarstant apie atleidimą nuo rinkliavos reikėtų užsitikrinti, kad mugės organizatoriai „neplėšikautų”, o tik pasidengtų būtinąsias išlaidas.

Mano, kad per daug

KKKB skelbė, kad norintieji prekiauti Kaziuko mugės metu organizatoriams turi sumokėti nuo 20 iki 80 eurų siekiantį registracijos mokestį. Už prekybinį staliuką (1 m x 2 m) jis siekė 20 €, prekybinę palapinę (3 m x 2 m) – 50 € , (3 m x 3 m) – 60 €, prekiaujant iš automobilio (3 m x 4 m)  – 80 €.  50 proc. lengvata taikyta savo gaminiais prekiaujantiems neįgaliųjų organizacijų nariams, neįgaliems asmenims, turintiems tautodalininkų pažymėjimus, ir meno mokyklų moksleiviams bei studentams.

„Mano nuomone, 60 eurų yra labai daug, juk dar reikia ir pačią palapinę išsinuomuoti. Suprasčiau, kad tokias sumas imtų iš prekiaujančių alkoholiu ar maistu arba pardavinėjančiųjų masinės gamybos produktus, tačiau ne iš parduodančių savo rankomis pagamintus gaminius. Kažin, ar tik neišeisiu į minusą, dar net neskaičiavau, kiek darbelių reikia parduoti, kad bent išlaidos pasidengtų”, – sakė viena amatininkė, susikooperavusi prekybai su drauge.

Analogiškai svarstė ir keletas kitų rankdarbius pardavinėjusių prekeivių.

Tačiau KKKB pirmininkas Kazimieras Vainoras yra įsitikinęs, kad mokesčiai yra nedideli.

„Jokiais būdais. Viskas palyginime. Kainos yra nedidelės, kadangi savivalda neima už vietą. Kaune, Vilniuje yra nustatytas savivaldybės mokestis, kuris padvigubina. Pas mus kainos yra mažiausios ir simbolinės. Nėra pagrindo jokio tokiems teiginiams ir tai rodo gausybė dalyvių”, – teigė Kazimieras Vainoras.

Buvo skelbiama, kad šiemet Vilniaus „Kaziuke” prekybininkai turėjo mokėti tokius mokesčius:  už prekybinę 2 kv. metrų ploto vietą trims dienoms – 12,3 €, už plotą prekybinei palapinei (3 m x 2 m) – 36,3 €, prekiaujant iš automobilio (3 m x 4 m) – 73,3 €.

Pasak K. Vainoro, šiemet prekybininkų buvo apie pusė tūkstančio – maždaug 20 proc. daugiau nei pernai, tad mugė jau buvo rengiama ir Turgaus gatvės atkarpoje, vedančioje Jono kalnelio link.

Ataskaitų nėra

Paklaustas, ar galėtų detalizuoti, kur išleidžia iš prekybininkų surenkamus mokesčius, K. Vainoras sakė: „Mūsų biudžetas, viskas yra patvirtinama, negaliu aš dabar jums detaliai atskleisti telefonu, kur mes naudojame lėšas. Mes naudojame infrastruktūrai – įgarsinimui, scenai, apšvietimams, visiems dalykams, kurie reikalingi mugei. Netgi kai kurių kolektyvų kelionės išlaidas dengiame. Prekybininkai mažiausiai domisi tuo biudžetu, jūs, žurnalistai, domitės.”

Jis žadėjo supažindinti su biudžetu ir „Atvirą Klaipėdą” – atitinkamą prašymą išsiuntėme el. paštu.

Paklaustas, kodėl KKKB neteikia veiklos ataskaitų Registrų centrui (paskutinis pateiktas dokumentas yra 2010 m. išrašas apie valdymo organų narius ir paramos gavėjo statuso įregistravimą bei naują registravimo pažymėjimą), teigė negalintis to paaiškinti.

„Pas mus yra ne vien pirmininkas. Yra 32 bendrijos nariai. Matot, aš galvojau, kad jūs norit papopuliarinti mūsų šventę, bet jūs turite kažkokius kitus klausimus. Prašome atvykti į mūsų štabą ir mes aptarsime. Aš juk negaliu identifikuoti ar esate tuom, kas prisistatėte. Ar taip būna, kad telefonu galima kalbėti apie biudžetus, finansus?” – teigė K, Vainoras, vėliau visgi pažadėjęs į klausimą atsakyti el. laišku.

Gavus atsakymus, ši publikacija bus papildyta.

Beje, kai kurioms lengvatas ar paramą iš Savivaldybės gaunančioms organizacijoms atrodo savaime suprantama, jog reikia paviešinti detalią pajamų ir išlaidų ataskaitą. Taip sausio pabaigoje pasielgė pernai lapkričio 10-12 dienomis vykusio „CROWNS Baltic Challenge Cup“ ledo ritulio turnyro organizatoriai.

Kodėl KKKB?

Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas paaiškino, kad Kaziuko mugės organizatoriams prekybos ir paslaugų teikimo miesto viešosiose vietose vietinė rinkliava netaikoma dar pagal 2011 m. spalį priimtą miesto Tarybos sprendimą. Jis vis būdavo koreguojamas, tačiau ši nuostata išlikdavo.

Specialistas sakė negirdėjęs, kad dalis iš prekybininkų per šią mugę surinktų mokesčių kaip nors patektų į Savivaldybės biudžetą.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pripažino, kad KKKB mugės organizatoriumi tapo dar prieš jam pradedant dirbti ir dabar tai daro „pagal nerašytą taisyklę”.

„Tai yra jų iniciatyva ir idėja. Suorganizuoti tokį renginį nėra taip paprasta, tai nemažas darbas”, – sakė Narūnas Lendraitis.

Tuo metu Vilniuje ir Kaune mugės organizatoriai renkami konkurso būdu. Kaune po tokio konkurso organizatoriai pasikeitė, o senieji pasitraukė į kitą vietą.

Gintaras Karanda, Vilniaus savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas informavo, kad 2016 m. surengtą konkursą laimėjusiai UAB „Vikšris” buvo suteikta teisė rengti Kaziuko mugę 2017-2019 m.

„Kaziuko mugės organizatorius moka Savivaldybei  vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti viešojoje vietoje renginių metu išdavimą ir kasmet moka konkursiniame pasiūlyme nurodytą paramą socialinės infrastruktūros plėtrai. Mugės prekiautojai moka Kaziuko mugės prekybos organizatoriui už teikiamas paslaugas mokestį, nurodytą mugės organizatoriaus konkursiniame pasiūlyme, atsižvelgus į užimamą plotą”, – aiškino G. Karanda.

„Jei atsirastų ir kiti norintieji, būtų svarstoma, kaip elgtis”, – apie situaciją Klaipėdoje savo ruožtu sakė N. Lendraitis.

Žinia, Jūros šventės mugę organizuoja savivaldybės VŠĮ „Klaipėdos šventės”.

„Būtų kaip ir negražu perimti kitų idėją”, – paklaustas, ar atsiradus galimybei konkuruoti dėl Kaziuko mugės rengimo nenorėtų išbandyti ir čia savo jėgų, sakė „Klaipėdos švenčių” direktorius Romandas Žiubrys.

Pašnekovas sakė, kad nelabai yra gilinęsis, kiek Kaziuko mugės metu yra turinio, o kiek vien prekybos.

„Jūros šventės mugės metu surinkta rinkliava yra skiriama meninei programai finansuoti. Tai pagrindinė mūsų funkcija. Kalbant apie Kaziuko mugę, tai dar ir laikas yra nedėkingas – iškart po mūsų rengiamo Šviesų festivalio. Visas kolektyvas į jį yra susikoncentravęs. Kažin, ar jam būtų įdomu koncentruotis vien į techninę mugės organizavimo veiklą, nebent pati Kazimierinių šventė turėtų smarkiai keistis”, – svarstė R. Žiubrys.

Miesto Taryba yra patvirtinusi, kad už 1 kv. m prekybos ploto mažmeninei prekybai Jūros šventės mugės metu reikia mokėti nuo 23 iki 40 eurų, priklausomai nuo zonos. Tad R. Žiubrys skaičiuoja, kad vidutiniškai viena prekybos vieta per tris šios šventės dienas atsieina apie 300 eurų.

Žada įsigilinti

Savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iki šiol dar nebuvo gilintasi į aplinkybes, kaip buvo pavesta Kaziuko mugę organizuoti būtent KKKB ir kokie motyvai lėmė, kad ši ataskaitų neteikianti asociacija buvo atleista nuo prekybos rinkliavos. Kontrolierė žadėjo, kad pasidomės šia situacija.

Panašiai kalbėjo ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

„Nemanau,  kad čia kas nors ypatingai piktnaudžiauja, nes viskas kainuoja, juk tikriausiai ir muzikantai už ačiū negroja. Miesto Taryba, atleisdama nuo rinkliavos, matyt, taip siekė prisidėti prie žmonių traukos į senamiestį didinimo. Tačiau išgirdus skaičius, kad iš prekybininkų prašoma ir po 60, ir 80 eurų, o jų sulaukiama apie pusės tūkstančio, man šis klausimas jau iš tiesų pasidaro įdomus bei vertas pasvarstymo. Galbūt kontrolės nepakanka ir vėl svarstant dėl atleidimo nuo rinkliavos reikėtų užsitikrinti, kad nebūtų plėšikaujama, o tik pasidengiami būtinieji kaštai”, – sakė R. Taraškevičius.

INFORMACIJA

Pagal 2009 m. Registrų centrui pateiktus duomenis, Klaipėdos krašto Kazimierų bendrija turėjo 28 narius. Iš bendrijos susirinkimo protokolo galima identifikuoti tik 18 iš jų. Tai – Kazys Križinauskas, Kazimieras Budrys, Kazimiera Kaupienė, Kazys Rušinskas, Kazimieras Liniauskas, Kazimieras Gudeliūnas, Kazimieras Sinkevičius, Kazys Vainoras, Kazimieras Onaitis, Kazimieras Kšanas, Kazimieras Gudžiūnas, Kazimieras Kučinskas, Kazimieras Norvaišas, Kazimieras Mikalauskas, Kazimieras Tirva, Kazys Sakalauskas, Kazimieras Tirva Jaunesnysis ir Kazimieras Gaidys. Protokole dar minimas ir Gelžinis.