Teismai toliau nagrinėja bylas dėl Kretingalės mėsos perdirbimo bendrovių likimo.

Dabar jau Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ir „Kretingalės mėsos” direktorės Reginos Savickienės prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, ir Šiaulių banko ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

 Helicon Filter nuotr.

Šiaulių bankas tvirtino, kad „Kretingalės mėsa” turi jam grąžinti 2,868 mln. EUR siekiančias paskolas,  bet įmonė yra nemoki ir esą negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Bankas akcentavo, kad įmonės pajamos ypač staigiai sumažėjo 2016 m. – 16,8 mln. eurų (44 proc.) – ir šis rodiklis esą gerokai viršija bendrą Lietuvos gamintojų pardavimų rinkoje mažėjimą. Pabrėžtas ir faktas, kad „Kretingalės mėsos” įsipareigojimai kreditoriams per 2016 m. padidėjo daugiau nei milijonu eurų ir jie gali siekti apie 6,5 mln. EUR. Paminėtas ir faktas, kad „Kretingalės mėsa” yra laidavusi už  7,66 mln. eurų SEB banko kreditą UAB „Agrovet“.

„Nors atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra sudariusi sutartį su strateginiu investuotoju, kuris sieks išpirkti bendrovės turimus įsipareigojimus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad nors viena kredito įstaiga būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais”, – rašė Šiaulių bankas, kuriam dėl bankroto antrino ir SEB bankas, šioje byloje esantis trečiuoju asmeniu.

Bylos duomenimis, iki 2017 m. gruodžio 11 d. „Kretingalės mėsa“ buvo patyrusi 1 696 636 Eur nuostolių, iš jų 417 344 Eur – per ataskaitinius metus.

„Kretingalės mėsa” savo ruožtu tikino, kad jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2,9 mln. EUR arba 41,68 proc. į balansą įrašyto įmonės turto vertės. Įmonė pabrėžė, kad įsiskolinimų nei valstybės, nei „Sodros“ biudžetui neturi, o nurodoma 2,86 mln. EUR įsiskolinimo suma pagal kredito sutartis šiuo metu yra ginčijama teismams.

Teigiama, kad per pirmąjį šių metų pusmetį „Kretingalės mėsos” patiriamas nuostolis mažėjo, todėl veiklos rezultatai gerėja ir „ši tendencija išliks”. O strateginis investuotojas esą įsipareigojo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir atstatyti nuosavą kapitalą.

„Kretingalės mėsai” jau buvo iškelta restruktūrizacijos byla, tačiau kreditoriams nepatvirtinus restruktūrizavimo plano ji buvo nutraukta 2017 m. liepą. Tad spręsdamas dėl dar vienos restruktūrizavimo bylos teisėjas Marius Dobrovolskis konstatavo, kad „Kretingalės mėsa” pateikė tik pernai rugpjūtį sudarytą sutartį, kurioje užslaptintas minimas investuotojas,  bet nėra įrodymų apie šios sutarties vykdymo realumą. O kiti įrodymai, jo nuomone, nebuvo pakankamai dar vienam restruktūrizavimo procesui pradėti.

Spręsdamas dėl įmonės nemokumo teismas atsižvelgė į tai, kad vis dar vyksta bylinėjimasis dėl kredito terminų pratęsimo ir konstatavo, kad „Kretingalės” mėsa yra moki įmonė, prašymai iškelti bankroto bylą yra netenkintini.

Ši nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismui.

Kaip tokią bylos baigtį vertina „Kretingalės mėsos” direktorė Regina Savickienė sužinoti nepavyko – net kelias dienas įmonės telefonu atsiliepusi darbuotoja tikino, kad su ja nėra galimybės susisiekti.

Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad tokie atvejai, kai teismai netenkina nei ieškinio dėl bankroto, nei ieškinio dėl restrūktūrizacijos pasitaiko ne taip jau ir retai.

„Įmonė tiesiog toliau turi dirbti kaip dirbusi ir vykdyti savo veiklą”, – sakė jis.

„Kretingalės mėsa“ sausio pabaigoje turėjo 63 darbuotojus (pernai metų pradžioje jų buvo 142). Vidutinis atlyginimas sausį čia siekė 589,84 €.  Skolos „Sodrai“ ji neturėjo.

Lietuvos apeliacinis teismas vasario pabaigoje nurodė Klaipėdos apygardos teismui iš naujo svarstyti bylą, kurioje sprendžiama, koks turėtų būti visas Kretingalės mėsos perdirbimo bendroves siejančios įmonės „Agrovet“ likimas – bankrotas ar restruktūrizacija.