Lietuvos apeliacinis teismas nurodė Klaipėdos apygardos teismui iš naujo svarstyti bylą, kurioje sprendžiama, koks turėtų būti Kretingalės mėsos perdirbimo bendrovės „Agrovet” likimas – bankrotas ar restruktūrizacija.
Gruodžio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo teisėja teisėja Alona Romanovienė buvo priėmusi sprendimą „Agrovet” kelti restruktūrizavimo bylą. Dar anksčiau šiame teisme buvo priimtas analogiškas sprendimas dėl su „Agrovet“ susijusios bendrovės „Pajūrio mėsinė“.
„Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas (kairėje) nesiėmė vertinti tolesnių įmonės perspektyvų. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Agrovet“ bankroto bylą nori iškelti SEB bankas, su kuriuo įmonė dar 2001 m. buvo sudariusi kreditavimo sutartį. Ji 2014 m. pasibaigė ir nuo tada likusi 8,186 mln. dydžio skola su palūkanomis iki šiol negrąžinta. Pozicijos, kad įmonė yra nemoki ir verta bankroto, laikėsi ir trečiaisiais asmenimis byloje buvę Šiaulių ir Luminor bankai. Pastariesiems „Agrovet” yra laidavusi už 3,1 mln. eurų siekiančias įmonių „Kretingalės mėsa” ir „Pajūrio mėsinė” paskolas.
Kokie argumentai?
SEB bankas pateikė Apeliaciniam teismui skundą dėl minėtosios nutarties ir prašė panaikinti sprendimą iškelti restrutūrizavimo byla ir pavesti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti reikalavimą dėl bankroto.
Bankas tikino, kad „Agrovet” piktnaudžiauja restruktūrizavimo institutu, siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, nesąžiningai naudodamasi restruktūrizuojamai įmonei suteikiamomis lengvatomis”. Kartu jis akcentavo, kad didžiausi kreditoriai nepritaria restruktūrizavimo procesui. Priminta ir aplinkybė, kad 2016 m. birželį „Agrovet“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau pernai kovą kreditorių susirinkimas nepritarė restruktūrizavimo planui ir ši byla buvo nutraukta.
„Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės restruktūrizavimo procesui, o ne kreditorių interesams”, – rašė savo skunde bankas.
SEB akcentavo ir tai, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su „Agrovet” sudaryta sutartimi su strateginiu investuotoju, nes tai buvo pripažinta nevieša bylos medžiaga. Anot banko, šiuo metu nevyksta jokios derybos su strateginiu investuotoju ar atsakove dėl skolų padengimo (refinansavimo), o po ginčijamos nutarties priėmimo „bet kokie tariamo skolininkės investuotojo norai susitikti su banko atstovais apskritai išnyko”.
Akcentuota, kad „Agrovet” įmonei priklausančiai UAB „Grimeda“ iškeltą restruktūrizavimo bylą prašoma nutraukti, nes įmonė esą faktiškai yra nemoki (ji pralaimėjo bylą Šiaulių bankui dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo).
SEB skundą vėl palaikė ir „Luminor”, ir Šiaulių bankas.
„Agrovet” savo ruožtu aiškino, kad anksčiau nei ji su finansiniais sunkumais susidūrusių mėsos perdirbimo įmonių UAB „Burgis“, UAB „Čečeta“, UAB „Natanga“, UAB „Rovisa“ pavyzdžiai esą patvirtina, kad „bankroto procedūros mėsos perdirbimo įmonėse nėra geriausia išeitis, nes, įmonei sustabdžius veiklą, turtas praranda esminę dalį vertės, o bankroto procedūros nėra operatyvios ir greitos”. O nuo jos likimo esą priklauso apie 500 darbo vietų, taip pat ūkininkų ir kitų mėsos sektoriuje dirbančių klientų tiekėjų likimas.
„Strateginis investuotojas vykdo tiesioginę komunikaciją su 100 proc. apeliantės akcijų turinčios Skandinaviska Enskilda Banken atstovais, todėl nėra pagrindo sureikšminti Lietuvoje dirbančių atstovų išankstinės neigiamos nuostatos”, – tikino mėsininkai.
Teismo pozicija
Apeliacinė skundą išnagrinėjusi teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė savo sprendime akcentavo, kad esant akivaizdžiam didžiųjų kreditorių nepritarimui restruktūrizavimo procesui, jo pradėjimas iš esmės būtų formalus ir pasmerktas žlugti.
Taip pat teisėja pabrėžė, kad nėra pateikta pakankamai duomenų apie „Agrovet” nurodytos sutarties su potencialiu investuotoju vykdymo realumą, be to nebuvo pateikta patvirtinančių duomenų, kad jo atstovai iš tiesų tiesiogiai kalbasi su „Skandinaviska Enskilda Banken”.
„Neatskleisdama informacijos apie strateginio investuotojo tapatybę savo didžiausioms kreditorėms, atsakovė iš dalies pati apsunkina derybas su kreditorėmis dėl skolų refinansavimo ar perleidimo, nes kreditorės negali įvertinti skolinių įsipareigojimų perėmėjo finansinio stabilumo ir pajėgumo perimti iš atsakovės kreditorių 11 milijonų Eur viršijančius įsipareigojimus”, – rašoma teismo nutartyje, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas ir nurodyta iš naujo spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo „Agrovet”.
„Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas „Atvirai Klaipėdai” sakė šiuo metu esantis komandiruotėje ir apie teismo sprendimą negirdėjęs. Jis nesiėmė vertinti įmonės perspektyvų – esą tai teismų procesai ir jie spręs.
INFORMACIJA
„Sodros“ duomenimis, „Agrovet“ gruodį dirbo 57 žmonės. Vidutinis atlyginimas siekė 561,48 Eur. Bendrovė pernai vis turėdavo 100 tūks. eurų viršijančių skolų „Sodrai“, gruodžio pabaigoje jos siekė 123,5 tūkst. eurų.
algu nemoka jau kitam ir puse metu keliems ismeta kaip ismalda kad padarytu krekenavos firmos desras salto rukymo vienu zodziu bardakas ir niekam nerupi kad zmones negali gaut algos