Po Molo g. (Melnragės) seniūnaitės Marijos Kalendės kreipimųsi, kuriuose buvo minimi 12 konkrečių nemalonių kvapų sklidimo atvejų, uostamiesčio savivaldybė kreipėsi patarimo į Klaipėdos universiteto mokslininkus.

Pastarieji konstatavo, kad nei kai kurių politikų pageidaujama stacionari taršos matavimo stotelė, nei mobili laboratorija situacijos nepakeistų – būtų konstatuojamas tik pats faktas, o ne jo priežastys. Tad Savivaldybei siūloma inicijuoti mokslinį tyrimą, kuris esą pateiktų ir kur kas platesnį vaizdą, ir siūlymus, kaip galima pagerinti situaciją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos specialistai sako dabar skaičiuosiantys ir įvertinsiantys visus galimus variantus, kad politikai galėtų pasirinkti kurį nors iš jų.

Kreipėsi į Savivaldybę, ši – į mokslininkus

Sausio pabaigoje Molo g. seniūnaitė Marija Kalendė kreipėsi į Klaipėdos merą ir Savivaldybės administraciją „dėl kvapiųjų dujų smarvės” ne tik Melnragės teritorijoje. Ji išvardino 12 konkrečių atvejų (taip pat Minijos gatvėje prie „Grigeo” fabriko), kai buvo jaučiami nemalonūs kvapai.

Seniūnaitės įsitikinimu, šiuo metu Klaipėdoje nėra galimybės išmatuoti esamos taršos, matavimai atliekami netinkamais ir pasenusiais būdais. Todėl ji pasiūlė arba atlikti matavimus pasyviais kaupikliais, arba pastatyti stotelę su laikinųjų dujų matavimo prietaisais, arba oro kokybės mėginius imti dujiniu chromatografu, arba papildyti mobilią laboratoriją naujomis priemonėmis. Taip pat prašoma užtikrinti, kad įmonės imtųsi priemonių savo taršai mažinti.

Vasario pradžioje M. Kalendė parašė dar vieną prašymą Savivaldybės administracijai, kuriame siūlė įveiklinti mobiliąją Klaipėdos universiteto (KU) laboratoriją, o politikų pageidaujamą naują stacionarią stotelę šiaurinėje miesto dalyje aprūpinti atitinkama įranga.

Po šių raštų jau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas kreipėsi į VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutą, kad šis įvertintų galimybę bendradarbiauti atliekant oro kokybės tyrimus su turima mobilia laboratorija. Taip pat buvo paprašyta įvertinti, ar nauja stacionari taršos stotelė šiaurinėje miesto dalyje iš tiesų duotų naudos.

Šio instituto direktorius Feliksas Anusauskas, atsakydamas į kreipimąsi konstatavo, kad įprastų monitoringo užduočių vykdymas, įvardijant, kad tarša viršija ar neviršija normų, situacijos nepakeis. Pasak jo, būtina nustatyti teršalų judėjimo kryptį, kilmę ir identifikuoti galimą šaltinį. Mobilią laboratoriją esą tikslinga naudoti atliekant mokslinį tyrimą, kuris įvertintų taršos mastą, šaltinį ir įtakos mastą gyventojų gyvenimo kokybei. Nurodoma, kad tokį tyrimą galėtų atlikti KU Jūros tyrimų institutas. Pabrėžta, kad vien mobilios laboratorijos neužtektų, reikėtų imti ir oro mėginius bei atlikti laboratorinius tyrimus.

Atsiliepiant apie stacionarią taršos matavimo stotelę,  taip pat buvo konstatuota, kad ji problemos neišspręstų.

Techninės galimybės yra

KU Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis „Atvirai Klaipėdai” paaiškino, kad vykdant paprastą monitoringą gyventojus kankinanti problema iš tiesų nebūtų išspręsta – tik būtų konstatuojamas faktas.

„Mes siūlome pamėginti pažiūrėti ne tik, kad buvo viršyta ar ne, bet nuo kur ateina pasižiūrint į vėjo kryptis, pamėginti įvertinti mastelį, kaip tai plinta ir kur, nuo ko sklinda, kaip tai įtakoja gyventojų gyvenimo kokybę ir pasiūlyti sprendimus, kurie tenkintų tiek žmonių, tiek Savivaldybės, tiek verslo interesus”, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, atliekant tokį tyrimą bendradarbiautų kelios KU laboratorijos, kurios turi visas technines galimybes tai padaryti.

P. Rapalio vertinimu, toks tyrimas minimaliai galėtų užtrukti apie porą mėnesių – viskas priklausytų nuo užsibrėžto mastelio. Tačiau dar reikėtų laiko ir analizei.

Kas toliau?

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sakė, jog gavus tokius atsakymus dabar bus atlikti skaičiavimai, pateiktos įžvalgos įvertinant ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pavedimą dėl naujos stacionarios taršos matavimo stotelės šiaurinėje dalyje, ir dėl mokslininkų siūlomo tyrimo.

„Manau, kad siūlysime ir trečiąjį variantą – kad įmonės pačios matuotų taršą ties savo tvora ir rezultatus skelbtų viešai, kaip kad tai daro „Fortum Klaipėda”, – sakė vedėja.

Praėjusią savaitę vykusio susitikimo su Vitės kvartalo gyventojais metu „Klaipėdos naftos” vadovai teigė, kad įmonė prisidėtų ir „prie bendro matuoklio, kurio rodmenis būtų galima matyti, pavyzdžiui, internete, įsigijimo”. Esą tik reikia dėl to kreiptis į kontroliuojančias įstaigas.

Taip pat buvo teigiama, jog bendrovė supranta, kad dabar turimo benzino garus surenkančio rekuperatoriaus ir prie krantinių esančio deglo neužtenka, tad planuojama krovos ūkį prijungti prie naujo deglo arba prie anglies filtro. Nuo talpyklų būtų nusiurbiami garai ir su kompresorių pagalba keliautų į filtrą arba deglą. Tokiai jau patvirtintai investicijai bus skirta 4,4 mln. eurų, ją numatoma įgyvendinti iki 2020 metų.

Kartu šiame susitikime buvo akcentuota, jog kvapų šaltiniais be „Klaipėdos naftos” dar yra ir kaimynystėje veikiantis Krovinių terminalas bei „Lietuvos geležinkelių” sąstatai, tačiau šių bendrovių atstovai minėtajame susitikime nedalyvavo.