„Nutiesti magistralinį dviračių-pėsčiųjų taką negriaunant pasato yra neįmanoma”, – taip skamba vienas iš argumentų, kuriais vadovaujantis Klaipėdos savivaldybės administracija nori pradėti pastato Naujoji Uosto g. 5 paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras.

Kartu vėl aiškinama, kad pastatas iš dalies stovi važiuojamoje gatvės dalyje, šalia jo nėra pėsčiųjų tako, trukdo eismui, neva ir investicijoms į buvusią „Laivitės”/”Memelio miesto” teritoriją.

Tačiau tiek Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) nariai, tiek paveldo tyrinėtojai, tiek ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis ragina šį pastatą, kuriame buvo įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uoto valdyba, išsaugoti ir siūlo sprendimus, kaip pagerinti eismo situaciją ir nutiesti norimą dviračių taką.

Savivaldybės atstovai aiškina, kad dėl šio pastato neįmanoma nutiesti naujo dviračių ir pėsčiųjų tako, o istorinį pastatą norintys išsaugoti visuomenės atstovai siūlo net du būdus, kaip tai būtų galima padaryti – iš kiemo pusės ir padarant pralaidą dabar esančioje tvoroje arba įrengiant arkadas pirmajame aukšte. O eismo saugumą siūloma pagerinti praplatinant gatvę kitoje pusėje ties buvusio komisariato pastatu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vis kliūna

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad gruodžio viduryje  Saugaus eismo komisija pasiūlė Savivaldybės administracijai inicijuoti Naujosios Uosto g. 5 namo griovimą, nes jis kelia pavojų ir pėstiesiems, ir transportui.

Dabar jau Savivaldybės administracija suformulavo sprendimo projektą, pagal kurį miesto Taryba kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti visuomenės poreikiams žemę, esančią Klaipėdoje, prie pastato Naujoji Uosto g. 5 ir patį statinį, nes jų esą reikia magistraliniam dviračių ir pėsčiųjų takui tiesti bei eksploatuoti. Numatoma, kad tam gali prireikti apie 355 tūkst. eurų.

„Tai miesto šašas. Jame yra 14 butų, iš kurių vienas mūsų, trys fizinių asmenų, likę priklauso verslui, bet natūroje niekas ten negyvena. Jis nėra kultūros vertybių registre. Gali turėti kultūros vertybės požymių, tačiau nėra dokumentų – iki šiol nėra akto apie sausio mėnesio Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą. Teisininkai rašo prašymą, kad jis būtų pateiktas ir būtų galima arba prašyti persvarstyti, arba skųsti”, – miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams dėstė Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Pasak jos, nėra jokios galimybės pastato panaudoti kitai paskirčiai. Esą net išsaugoti jį labai sudėtinga, nes rekonstrukcijos leidimui reikėtų išpildyti daug sąlygų ir vargu, ar pavyktų tai padaryti.

„Litectus III”, valdanti buvusius „Laivitės” pastatus, niekaip negali užbaigti teritorijos detalaus plano. Eismo organizavimo schemai šis pastatas yra kaip kliuvinys. Galime palikti stovėti, kol jis pats nugrius”, – dėstė specialistė.

Minėtojo komiteto narius tokie argumentai įtikino ir jie pritarė sprendimo projektui. Tuo metu Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, anot jo pirmininko Algirdo Grublio, nutarė, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai galutinai paaiškės, ar šis pastatas yra saugotinas, ar ne.

Nori išsaugoti

Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj dėl šio pastato likimo dar gruodžio viduryje kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininką Algirdą Grublį, tačiau iki šiol nesulaukė atsakymo.

„Siekiant išspręsti šią problemą siūlau atsižvelgti ne tik į susisiekimo problemą, bet ir į paveldosauginius, ir tuo pačiu miesto įvaizdžio bei identiteto aspektus. Būtent išlikę ikikariniai miesto pastatai ir senasis gatvių tinklas suteikia mūsų miestui savitumo, jie urbanistiškai vertingiausios ir gražiausios miesto dalies elementai. Norint nutiesti pėsčiųjų bei dviračių takus, nėra būtinybės nugriauti dar vieną istoriškai vertingą pastatą. Taką prašau nutiesti vakarinėje (vidinėje) minėto pastato pusėje. Fiziškai tam šiuo metu trukdo tik apie 6 metrų ilgio buvusi „Laivitės“ mūrinė tvora. Kadangi buvusi „Laivitės“ teritorija nebepriklauso uostui ir joje planuojama nugriauti beveik visus pastatus ir statinius, tai bet kokiu atveju bus perprojektuojama ir ši vieta. Todėl prašau ieškoti sutarimo su minėtos teritorijos valdytojais dėl mūrinės tvoros pašalinimo tako įrengimui“, – rašo jis.

Seniūnaitis yra įsitikinęs, kad pastatas gali būti komerciškai patrauklus ir pritaikytas negyvenamajai veiklai, tik „orientuotas“ ne į rytinę, paradinę pusę, o į vidinę.

„Rytinėje pusėje liktų puošnus fasadas (gali būti ir su užmūrytomis langų angomis, kaip kituose senuosiuose Klaipėdos pastatuose), o funkcijai užtikrinti būtų naudojami vakarinėje pusėje esantys langai ir (ar) nauji langai ugniasienėse. Reikia turėti omenyje visos buvusios „Laivitės“ teritorijos konversiją ir tvorų pašalinimą. Minėtas pastatas taptų naujai suformuotos ir potencialiai patrauklios miesto teritorijos sudėtine dalimi“, – mano E. Koševoj.

Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas, istorikas Dainius Elertas jau kreipėsi ir į Valstybinės kultūros paveldo komisiją, ir į Kultūros paveldo departamentą, ir į  Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą.

„Šis pastatas žymi XIX – XX a. urbanistine struktūrą: kelių gatvių sankryžą, muitinės su muitinės parku – sodu ir darbų uosto kompleksus. Ji atpažįstama nuo 1880 m., nors atskiri elementai (pvz. parkas, kai kurių posesijų ribos ir pan.) atsirado dar anksčiau. Pastatas yra jūrinio kultūros paveldo reliktas. 1858-1866 m. posesiją su namu valdė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl Kerkau jūrų transporto kompanija. 1898 – 1909 m. jame veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Čia įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba priiminėjo svarbiausius Lietuvos Respublikos tapsmą jūrine valstybe įtvirtinančius praktinius sprendimus. Joje dirbo iškilios Lietuvos asmenybės – kap. L. Stulpinas, inž. R. Visockas, inž. V. Simoliūnas ir kt. Tai sustiprina pastato memorialinę vertę. Pastate liko autentiškų elementų ir dekoro detalių. Taip pat yra karinio paveldo: Antrojo pasaulinio karo metu rūsys paverstas slėptuve su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų”, – rašte dėsto D. Elertas.

Jis prašo skubos tvarka inicijuoti pastato „įpaminklinimo procesą” ir primena savo viešai jau išsakytus siūlymus platinant gatvę sumažinti šaligatvio dalį rytinėje pusėje, nuardžius vėlyvojo sovietmečio užstatymą – tvoras, garažus buvusio Teismo ir kalėjimo (Jūros 5) komplekso prieigose ir ten įrengiant šaligatvį, o pėsčiųjų ir dviratininkų eismui padaryti pralaidą mūrinėje tvoroje prie pastato, kad teritoriją būtų galima saugiai kirsti kiemu. Taip pat primenama ir galimybė pirmajame aukšte padaryti arkadas, kaip Pilies gatvėje esančiame Baltijos laivų statyklos pastate arba Tiltų gatvėje, netoli Biržos tilto, stovinčiuose namuose.

INFORMACIJA

2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo  griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

„Laivitei“ neįvykdžius šių įsipareigojimų, Savivaldybė pasiliko teisę „nepasirašyti numatomo rekonstruoti administracinio ir komercinio pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akto“.

Tačiau 2006 m. „Laivitė“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.

2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo „Memelio miestas“.

Tačiau „Memelio miesto“ planai taip ir netapo realybe, o jos turtą už 33 mln. litų (9,55 mln. eurų) 2013 m. įsigijo Švedijos finansų grupei SEB priklausanti Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ (nuomos teises į po pastatais esančią žemę „Memelio miestas“ jau anksčiau buvo perleidęs SEB bankui).

„Atvira Klaipėda“ sausį pasiteiravo „Litectus“, kaip bendrovė vertina norus nugriauti namą Naujoji Uosto g. 5 ir kokie apskritai yra jos planai minėtojoje teritorijoje. Įmonės atstovai informavo, jog šiuo metu bendrovė išsamesnio komentaro dėl pastato ateities pateikti negali, nes „Litectus“ priklausanti teritorija, kurioje stovi ir minimas pastatas, yra pardavinėjama ir ieškomas investuotojas“.

„Litectus“ savo interneto puslapyje skelbia, kad šis investicinis projektas parduodamas už 7,5 mln. eurų ir jau yra „rezervuotas”.