Svarbu, Temos

Ar tikrai reikia griauti?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-01-05


Gruodžio viduryje Saugaus eismo komisija pasiūlė Savivaldybės administracijai inicijuoti Naujosios Uosto g. 5 namo griovimą, nes jis kelia pavojų ir  pėstiesiems, ir transportui.

Tačiau istorikas Dainius Elertas akcentuoja, kad yra nemažai priežasčių,  kodėl šis pastatas, ryškiausiai liudijantis lietuviškąją tarpukario uosto istoriją, turi likti. Juolab kad šaligatviui būtinus centimetrus esą galima surasti nugriaunant nevertingą sovietinę buvusio komisariato tvorą.

Prieš tokį drastišką veiksmą pasisako ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas, šį pastatą vadinantis lietuviškos jūreivystės paminklu.

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška savo ruožtu akcentuoja, kad nors Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė apsaugos, norint jį nugriauti reikėtų sulaukti analogiškos tarybos, veikiančios prie Kultūros paveldo departamento, išvadų.

Pirmosios lietuviškosios Klaipėdos uosto direkcijos pastatą norima nugriauti mažiausiai nuo 2003-iųjų. Dabar šiam užstrigusiam procesui bandoma suteikti naują impulsą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Nereikia bijoti griauti?

Saugaus eismo komisijos posėdžio metu Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad šis namas eismui sukelia daug problemų – esą prie jo priartėję dviratininkai ir pėstieji nežino ką daryti, ima blaškytis, kerta gatvę ir sukelia avarines situacijas. Anot jo, galimybės paplatinti gatvę čia nėra.

Akcentuota ir tai, kad šis namas esą trukdo projektuoti dviračių ir pėsčiųjų taką.

Kad namas kelia pavojų saugiam eismui, tvirtino ir VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis.

„Pastatas stovi gatvėje, reikia spręsti problemą. Nevyniojant į vatą, jis turėtų būti griaunamas, nereikia bijoti, kad čia kažkada kažkoks kapitonas gyveno. Daug tų kapitonų turėjome ir turime“, – tada pareiškė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Saugaus eismo komisijos nariai vienbalsiai sutiko, kad namas kelia pavojų eismo dalyviams, tad buvo suformuluotas atitinkamas kreipimasis į Savivaldybės administracijos direktorių, kad šis inicijuotų atitinkamas procedūras.

“Griaukime visus paminklus”

Klaipėdietis istorikas Dainius Elertas yra įsitikinęs, kad tokie užmojai kyla dėl to, kad miestas yra susirūpinęs ne saugiu eismu, o nori uostui, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai užtikrinti dar platesnę gatvę ir galbūt yra net pasiruošęs mokėti kompensacijas butų savininkams.

“Tačiau šio pastato griauti tikrai nėra būtina, nes yra bent jau du būdai, kaip pagerinti situaciją. Vienas iš jų – padaryti vartus už pastato esančioje tvoroje ir leisti praeiti visiems pėstiesiems ar dviratininkams. Pasirinkus antrąjį variantą, galima praplatinti ir gatvę – reikia tik nugriauti sovietinę visiškai nevertingą buvusio policijos komisariato tvorą ir garažą. Jų dar nebuvo net Stalino laikmečiu. Anksčiau sakė, kad jos negalima griauti, kad prie areštinės langų niekas neprieitų, o dabar juk policija iš čia jau išsikraustė. Taip tikrai atsirastų tie reikiami papildomi centimetrai, kuriuos panaudojant šalia norimo nugriauti pastato būtų galima nutiesti šaligatvį”, – sakė D. Elertas.

Jis vardijo net keletą priežasčių, kodėl šis pastatas yra vertingas ir negali būti griaunamas.

“Tai būtų Lietuvos atminties naikinimas. Šis pastatas geriausiai įprasmina ir liudija pagrindinį akstiną, lėmusį Lietuvos apsisprendimą bandyti prisijungti Klaipėdos kraštą – norą turėti uostą. Būtent šiame pastate veikė pirmoji lietuviškoji uosto valdyba, dirbo uosto kapitonai, tarp jų ir bene labiausiai žinomas Liudvikas Stulpinas, inžinieriai, tarp kurių buvo ir daugelio inovacijų autorius Jonas Šimoliūnas”, – pasakojo D. Elertas.

Jis pabrėžia ir pastato istorinę vertę, akcentuodamas, kad skirtingai nei dažnai teigiama, jis yra statytas ne XX a. pradžioje, o dar XIX a.

“Jis yra susijęs ir su laivybos kompanijomis, ir su muitine. Jis buvo didesnio komplekso dalis, šalia jo buvo gražus muitinės parkas, kuriame laiką leisdavo ir muitinės klientai, laukdavę, kol baigsis procedūros, ir miestelėnai. Planuojant šios teritorijos plėtrą būtų galima jei ne atkurti šį parką, tai bent jau pažymėti kai kuriuos jo fragmentus”, – sakė istorikas.

Pasak jo, pastatas yra vertingas ir architektūriniu požiūriu, nes turi “įdomių elementų”.

“Jame yra skirtingas epochas menantys objektai. Ir priešlėktuvinė slėptuvė, esanti pačiame name, ir įvairūs išlikę puošybos elementai”, – dėstė pašnekovas.

Galiausiai, anot jo, namas yra svarbus kaip istorinės miesto dalies elementas.

“Uostas jau nušlavęs beveik viską, kas šioje istorinėje miesto dalyje dar buvo likę po karo, buvo sunaikinti ištisi kvartalai. Šis pastatas yra vienas iš keleto išlikusiųjų ir su kartu už jo esančiu fachverkinių elementų turinčiu buvusiu sargo nameliu bei dar keliais pastatukais sudaro kompleksą, kuris atgaivinant šią teritoriją galėtų būti vienu iš traukos objektų. Aišku, gyvenamoji paskirti čia, vargu, ar įmanoma, tačiau čia puikiai gali įsikurti įvairios įstaigos”, – sakė D. Elertas.

Jis tikina, kad gatvė prie pastato visiškai priartėjo ne sovietmečiu, o jau nepriklausomos Lietuvos laikais, nes pats čia dažnai vaikščioja ir sako puikiai pamenantis šalia pastato buvusį šaligatvį.

“Šis pastatas vertas įprasminimo, o ne nugriovimo”, – reziumavo istorikas.

“Galima nugriauti ir senamiestį, kad nutiestų autostradas, bet kažkodėl pasaulyje niekur taip nedaroma”, – taip  Saugaus eismo komisijos norus įvertino kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

Jis mano, kad yra dar ir trečias būdas, kuris leistų išlaikyti pastatą nenugriautą. Anot pašnekovo, jo pirmajame aukšte būtų galima padaryti tokias arkadas pėstiesiems ir dviratininkams, kaip Pilies gatvėje esančiame Baltijos laivų statyklos pastate arba Tiltų gatvėje, netoli Biržos tilto stovinčiuose pastatuose.

“Šis pastatas yra lietuviškos jūreivystės istorijos paminklas. Kalbame, tyrinėjame uosto, laivybos istoriją, o juk čia jos paminklas. Tai tada paimkime ir nugriaukime visus paminklus”, – sakė K. Demereckas.

Rūpinasi ir seniūnaitis

Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj dėl šio pastato likimo kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininką Algirdą Grublį.

“Siekiant išspręsti šią problemą siūlau atsižvelgti ne tik į susisiekimo problemą, bet ir į paveldosauginius, ir tuo pačiu miesto įvaizdžio bei identiteto aspektus. Būtent išlikę ikikariniai miesto pastatai ir senasis gatvių tinklas suteikia mūsų miestui savitumo, jie urbanistiškai vertingiausios ir gražiausios miesto dalies elementai. Norint nutiesti pėsčiųjų bei dviračių takus, nėra būtinybės nugriauti dar vieną istoriškai vertingą pastatą. Taką prašau nutiesti vakarinėje (vidinėje) minėto pastato pusėje. Fiziškai tam šiuo metu trukdo tik apie 6 metrų ilgio buvusi „Laivitės“ mūrinė tvora. Kadangi buvusi „Laivitės“ teritorija nebepriklauso uostui ir joje planuojama nugriauti beveik visus pastatus ir statinius, tai bet kokiu atveju bus perprojektuojama ir ši vieta. Todėl prašau ieškoti sutarimo su minėtos teritorijos valdytojais dėl mūrinės tvoros pašalinimo tako įrengimui”, – rašo jis.

Seniūnaitis yra įsitikinęs, kad pastatas gali būti komerciškai patrauklus ir pritaikytas negyvenamajai veiklai, tik „orientuotas“ ne į rytinę, paradinę pusę, o į vidinę.

“Rytinėje pusėje liktų puošnus fasadas (gali būti ir su užmūrytomis langų angomis (kaip kituose senuosiuose Klaipėdos pastatuose), o funkcijai užtikrinti būtų naudojami vakarinėje pusėje esantys langai ir (ar) nauji langai ugniasienėse. Reikia turėti omenyje visos buvusios „Laivitės“ teritorijos konversiją, ir tvorų pašalinimą. Minėtas pastatas taptų naujai suformuotos ir potencialiai patrauklios miesto teritorijos sudėtine dalimi”, – mano E. Koševoj.

Klaipėdiečiai ekspertai saugoti nenori

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sakė prisimenantis, kad Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė teisinės apsaugos.

“Buvo atlikta ir analizė, ir matavimai, kuriais remiantis ši taryba nusprendė, jog pastatas nėra vertas būti saugomu”, – sakė V. Juška.

Minėtosios tarybos 2015 m. rugsėjo 25  d. posėdžio nutarime rašoma, kad “pastato Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdoje vertinimo paveldosaugos aspektu medžiaga papildyta pakankamai. Papildyti istoriniai tyrimai išryškino objekto istorinę – visuomeninę vertę. Tačiau dar kartą konstatuotas faktas, kad praplatinus Naująją Uosto gatvę, pastatas stovi gatvės juostoje, dalis pastato išlindusi į važiuojamąją gatvės dalį, todėl paliekamas ankstesnis tarybos sprendimas – nesuteikti pastatui Uosto g. 5 teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į esamą situaciją, rekomenduojama svarstyti galimybę pastato Uosto g. 5 pirmo aukšto lygyje įrengti pėsčiųjų praėjimą”.

Visgi V. Juška akcentuoja, kad šis pastatas stovi Naujamiestyje, tad dėl jo likimo turėtų pasisakyti ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Ji esą vertintų ir pastato reikšmę “urbanistinei išklotinei”, ir jo paties svarbą.

KPD Registrų tvarkymo, Viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas “Atvirą Klaipėdą” informavo, kad ši taryba iki šiol dar nėra vertinusi minėtojo pastato.

Nuo komentarų susilaiko

2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB “Laivitė” turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo  griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

“Laivitei” neįvykdžius šių įsipareigojimų, Savivaldybė pasiliko teisę “nepasirašyti numatomo rekonstruoti administracinio ir komercinio pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akto”.

2006 m. “Laivitės” pastatus įsigijo bendrovė “Memelio miestas”, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.

2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo “Memelio miestas”.

Tačiau “Memelio miesto” planai taip ir netapo realybe, o jos turtą už 33 mln. litų (9,55 mln. eurų) 2013 m. įsigijo Švedijos finansų grupei SEB priklausanti Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo bendrovė “Litectus” (nuomos teises į po pastatais esančią žemę “Memelio miestas” jau anksčiau buvo perleidęs SEB bankui).

“Atvira Klaipėda” pasiteiravo “Litectus” pardavimų vadovo Tado Armono, kaip bendrovė vertina norus nugriauti namą Naujoji Uosto g. 5 ir kokie apskritai yra jos planai minėtojoje teritorijoje. Jis paprašė atsakymus pateikti raštu ir vėliau informavo, jog šiuo metu bendrovė išsamesnio komentaro dėl pastato ateities pateikti negali, nes „Litectus“ priklausanti teritorija, kurioje stovi ir minimas pastatas, yra pardavinėjama ir ieškomas investuotojas”.

“Litectus” savo interneto puslapyje skelbia, kad šis investicinis projektas parduodamas už 9,075 mln. eurų.  Apie jo pardavimą savo puslapyje skelbia ir UAB “Inreal” .

“20.600 kv. m. pastatų ir lauko aikštelių. Pasirašyta sutartis dėl Teritorijų planavimo proceso inicijavimo N. Uosto g. 3. Parduodamas sklypas patenka į detalaus planavimo teritoriją. Detaliojo plano užbaigimas numatomas 2018 m. I ketvirtis. Planuojamas bendras būsimas pastatų plotas – 70 000 kv. m. Preliminarios pastatų paskirtys: 30 000 kv. m. – biurai/komercinės paskirties, 25 000 kv. m. – gyvenamosios paskirties, 15 000 kv. m. – prekybiniai/maitinimo ir built-to-suit paskirties. Planuojamas bendras antžeminis ir požeminis parkingai – apie 41.000 kv. m. Sudaryta 1,68 ha žemės nuomos sutartis su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto direkcija ir 5,19 ha žemės nuomos sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Šiuo metu esami teritorijos pastatai yra nuomojami ūkio subjektams. 1 kv. m. nuomos kaina: 1 – 3 EUR + PVM”, – vardijama šiuose skelbimuose.


2018-01-05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt