2016-aisiais Klaipėdos apygardos teismo dvejus metus kalėti už jam priklausiusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” didelės vertės turto iššvaistymą nuteistas verslininkas Pranciškus Jurgutis Apeliaciniame teisme sulaukė malonės.

Nors vyras ir neišteisintas, tačiau prisipažinus padarius nusikalstamas veikas jam reali bausmė pakeista lygtine. Be to, teismas rimtai įvertino verslininko teiginius apie kyšius, galimai duotus tarptautinį atgarsį turinčioje su energetika susijusioje istorijoje.

SPUTNIK 1 (commons.wikimedia.org) nuotr.

Sena istorija

Teismus pasiekusi istorija prasidėjo dar 2009-aisiais. Tų metų gegužę teismas buvo areštavęs „Klaipėdos hidrotechnikos“ pinigines lėšas, tačiau, bylos duomenimis, P. Jurgutis nuo 2009-ųjų gegužės iki rugsėjo išsimokėjo sau 1,03 mln. litų (298 tūkst. eurų) kaip avansą ūkio išlaidoms. Vėliau buvo apiforminta, kad P. Jurgutis iš įmonės gauna 1,289 mln. litų (373 tūkst. eurų) paskolą.

Beveik po metų buvo atliktas dar įdomesnis sandoris. Jo metu „Klaipėdos hidrotechnika“, atstovaujama P. Jurgučio, sudarė keturių Ignalinos ir Zarasų rajonuose esančių ūkio paskirties bei miško sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodyta, kad už juos sumokėta 1,9 mln. litų (550 tūkst. eurų). Pinigus grynais esą sumokėjo P. Jurgutis, tad taip buvo nurašyta jo skola įmonei.

Taigi, įmonė užuot atsiskaičiusi su kreditoriais, net negalėdama to daryti dėl pritaikyto arešto nusipirko jai nereikalingo turto. Negana to, už jį buvo sumokėta daugiau kaip 20 kartų rinkos vertę viršijanti kaina.

Galiausiai, bylos duomenimis, patys sklypų savininkai vėliau nurodė, kad jie nieko nežinojo apie sandorių sudarymą ir jokių lėšų negavo iš įgaliotinio Vidmanto Švenčionio, sudariusio tokius sandorius. Pats V. Švenčionis, apklausiamas teisme, tvirtino, jog iš P. Jurgučio už visus 4 parduotus žemės sklypus gavo tik 10 tūkst. litų (2 890 eurų) – tiek, kiek ir buvo sutarta iš anksto.

Paaiškėjus, kad dėl šių sandorių buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla,  „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankroto administratorius UAB „Restrus“ pateikė 2,926 mln. litų (847 tūkst. eurų) civilinį ieškinį.

Bylos nagrinėjimas buvo gana ilgai sustojęs, nes buvo sprendžiamas P. Jurgučio medicininės ekspertizės klausimas. Galiausiai buvo gautos psichiatrijos ekspertizės išvados, kuriose teigta, kad P. Jurgutis nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tad taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.

2016 m. spalį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad P. Jurgutis yra kaltas ir nuteisė jį kalėti dvejus metus. Ir tai buvo kur kas švelnesnė bausmė nei paprastai skiriamas už panašius nusikaltimus vidurkis – atsižvelgta, kad nuteistasis turėjo sveikatos problemų.

Apskundė, bet prisipažino

P. Jurgutis pasinaudojo teise skųsti tokį sprendimą Apeliaciniam teismui, tačiau jau prasidėjus teismo posėdžiams paprašė apeliacinį skundą tenkinti tik iš dalies ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Su tokiu prašymu sutiko ir prokuroras, nes  P. Jurgutis prisipažino ir taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti likusią žalą – 520 tūkst. eurų – iki šių metų lapkričio 14 d.

P. Jurgutis Apeliaciniame teisme jau pripažino sudaręs minėtuosius sandorius dėl sklypų įsigijimo iš esmės vien dėl akių, kad pagrįstų pinigų, paimtų kaip paskola iš bendrovės panaudojimą. Jie esą buvo sumokėti kaip kyšis „užsienio bei Lietuvos valstybės asmenims dar iki minėtų sutarčių dėl žemės sklypų įsigijimo sudarymo”.

„Apelianto nurodytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo kyšiams, kurių iš jo buvo reikalaujama, leidžia vertinti kaip įtikinamas apeliacinės instancijos teisme gauta medžiaga apie Lietuvoje vykstantį ikiteisminį tyrimą ir Didžiojoje Britanijoje vykstantį teismo procesą, tačiau tai nepašalina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės iššvaisčius bendrovės lėšas”, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje. 

Pernai agentūra BNS pranešė, kad kyšininkavimu Lietuvoje įtariamas Prancūzijos koncernas „Alstom“ Didžiosios Britanijos teismo nurodymu sumokėjo Lietuvai 11 mln. eurų kompensaciją. Šio koncerno Švedijos energetikos padalinys „Alstom Power“ 2004-2009 metais modernizavo Lietuvos elektrinė už 208 mln. eurų. Britų kovos su stambiu sukčiavimu tarnyba kaltino „Alstom Power“ mokėjus pinigus tuometinės Lietuvos elektrinės tarpininkams ar darbuotojams, kad gautų šį didelės vertės užsakymą. Lietuvos teisėsauga taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame figūruoja „Alstom“. Pastaroji, be Lietuvos elektrinės, už 43 mln. eurų rekonstravo ir Kauno hidroelektrinę. STT šiame tyrime yra apklaususi buvusius „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovus Rymantą Juozaitį ir Praną Noreiką, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, kuris yra specialusis liudytojas, taip pat ir P. Jurgutį. „Alstom Power“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P. Jurgučio bendrovė – „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“.

Įvertinusi visas aplinkybes, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys ir Violeta Ražinskaitė, tris kartus jau teistam P. Jurgučiui paskyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant metams. Visą šį laikotarpį P. Jurgutis negalės išvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.