Politika, Svarbu

“Mikriukų” krizė: strėlės Savivaldybės vadovui (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-03-22


Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmams nagrinėjant uostamiesčio savivaldybės tarnautojų Liudviko Dūdos ir Rimanto Mockaus ieškinius dėl jiems skirtų papeikimų, susijusių su vadinamąją “mirkiuku” krize, panaikinimo, tiek patys ieškovai, tiek ir liudytojais kviesti VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius Gintaras Neniškis bei Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė išreiškė nuomonę, kad atsakomybę visgi turėtų prisiimti pats papeikimus pavaldiniams skyręs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Tuo metu Savivaldybės administracijai teisme atstovavęs jos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tvirtino, kad mintieji du tarnautojai ilgą laiką žinojo apie gresiančias pasekmės ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nesusiklostytų tokia situacija. Kadangi ji visuomenėje turėjo didžiulį atgarsį, tad ir bausmė buvo skirta griežtesnė nei rekomendavo tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija.

Rimanto Mockaus (dešinėje) byloje turėjo liudyti vicemerė Judita Simonavičiūtė ir VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis (antras iš kairės). Martyno Vainoriaus nuotr.
Dėl taikos nesusitarė

Teismas gilintis į pernai rugsėjį kilusią „mikriukų“ krizę, kurios metu miestas buvo likęs be šių transporto priemonių, pradėjo po to, kai kalčiausiais šioje situacijoje pripažinti Miesto ūkio departamento direktorius L. Dūda ir Transporto skyriaus vedėjas R. Mockus apskundė Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino sprendimus skirti jiems papeikimus. Tiek R. Mockui, tiek L. Dūdai tai yra pirmosios nuobaudos.

Abu pareiškėjai ir A. Kačalinas bylas nagrinėjančiai teisėjai Aušrelei Mažrimienei tikino, kad buvo bandoma sudaryti taikos sutartis, tačiau nepavyko susitarti dėl sąlygų. Buvo derėtasi ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet didžiausias nesutarimas kilo dėl to, kad Savivaldybės administracija iš pradžių pageidavo įsakymus panaikinti tik nuo gegužės, o vėliau nusileido tai padaryti iki balandžio 18 d. Toks terminas vis buvo nustatomas siekiant, kad drausminė nuobauda vis tiek formaliai būtų galiojusi apie pusmetį.

Tiek R. Mockaus, tiek L. Dūdos tokia Savivaldybės administracijos pozicija netenkino, nes tokiu atveju, jie, ko gero, būtų netekę galimybes kelti klausimo dėl vadinamosios premijos išmokėjimo. Pernai šie du tarnautojai nebuvo finansiškai paskatinti būtent dėl to, kad turėjo galiojančias nuobaudas.

Liudytojų pozicija

R. Mockaus prašymu jo byloje liudyti buvo pakviesti KKT direktorius G. Neniškis bei Klaipėdos vicemerė J. Simonavičiūtė.

Pastaroji pirmiausia akcentavo, kad miesto Tarybos komisija, sudaryta krizės aplinkybės tirti, konstatavo, jog nebuvo plano, kas bus atsakingi už dar prieš keletą metų numatytą maršrutinių taksi integraciją į viešojo transporto sistemą.

“Komisijos tikslas buvo nustatyti, kas atsakingi – KKT ar Savivaldybės administracija. Išvada buvo priimta vienbalsiai – administracija.  Kadangi aš pati esu buvusi administracijos direktorė, tai manau, kad jei direktorius nenuleidžia konkrečių nurodymų, tai jis ir atsakingas. Aš manau, kad geriausiai ir tiksliausiai į klausimus komisijai atsakė būtent Mockus. Jis buvo kvalifikuočiausiai pasirengęs ir įvardijo, kada ir kokius veiksmus atliko bei ką padarė”,  – sakė J. Simonavičiūtė.

Tuo metu G. Neniškis teigė, apie tai, kad mieste nebeliks maršrutinių taksi, nes S. Budinas nusprendė nepasirašyti laikinųjų sutarčių, kurios galiotų kol baigsis naujų konkursų procedūros ir naujo elektroninio bilieto diegimas, sužinojo tik rugpjūčio 31 d. ir tai buvo “kaip perkūnas iš giedro dangaus”.

“Miesto vadovybė jau balandį žinojo, kad dėl sudėtingų procedūrų 2017 metais integracijos nepavyks užbaigti. Aš buvau nustebęs dėl tokio sprendimo, nes esant analogiškai Dituvos situacijai be jokių problemų buvo pasirašyta laikina sutartis porai mėnesių. Iki tol visada buvo tokia praktika. Savivaldybės direktoriaus pozicija buvo, kad iš viso maršrutinių sektorius nereikalingas, tad nereikia net laikino jų važiavimo. Įstaigos valdybai buvo iškeltas tikslas įvertinti ir mano veiksmus. Valdyba matė, kad vykdydami integraciją mes dirbome itin sparčiai”, – dėstė G. Neniškis.

Teisėja KKT vadovo, kaip ir J. Simonavičiūtės taip pat teiravosi, kas jo, nuomone, yra kaltas dėl susidariusios situacijos.

“Tam tikrus sprendimus visada turi atlikti įstaigos vadovas. Jei aš kokių nors nurodymų nedaviau, kaip galima kaltinti pavaldinį? Tai nesąžininga ir negarbinga. Jei vadinamajame “Avilyje”, Savivaldybės dokumentų sistemoje, nėra formalaus direktoriaus sprendimo, kad aš sutarties nepasirašysiu ir ieškokite kito varianto, tai kiti veiksmai ir negalėjo būti atliekami”, – dėstė G. Neniškis.

Situaciją traktuoja skirtingai

R. Mockus teismui tvirtino, kad nebuvo jokio “pasyvaus jo neveikimo” – esą jis visur dalyvavo, vykdė darbus pagal terminus.

“Patyriau moralinę žalą, visa ta situacija morališkai veikia”, – teisme tvirtino Rimantas Mockus (kairėje). Martyno Vainoriaus nuotr.

“Dariau visus žingsnius, kad maršrutiniai taksi važiuotų su laikinosiomis sutartimis. Tą patį siūlėme modelį ir anksčiau įgyvendinti. Kaltė tikriausiai tenka administracijos direktoriui, kuris nepasirašė sutarties, nors projektas buvo. Aš negavau skatinimo, mano reputacijai pakenkta – buvo eskalacija spaudoje, patyriau moralinę žalą, visa ta situacija morališkai veikia”, – dėstė R. Mockus.

“Jokių pavedimų dėl maršrutinių taksi integracijos iš Savivaldybės vadovybės neturėjau, viską sprendė prie mero sudaryta speciali grupė, į kurią aš nebuvau kviečiamas. Gavus KKT raštą rugpjūčio 22 dieną ir turint Dituvos precedentą buvo pasiūlyta pratęsti sutartis laikinai. Dar rugpjūčio 31 dieną pasiūliau atlikti konkurencinę vežėjų apklausą, bet direktorius nesutiko – sakė, kam čia iš viso jų bereikia tokių senų mašinų, kurios dar ir netvarkingai važiuoja. Sakė pasitars su meru. Tikėjomės, kad pasitars ir mums pasakys, kaip ir visuomenę informuoti. Atgarsius išgirdau tik rugsėjo 3 dieną, kad nepriimtas joks sprendimas ir ieškoma išeities. Po kelių dienų derybų, kuriose nedalyvavau, paaiškėjo, kad buvau teisus, nes nutarė vykdyti konkurencinę apklausą, kurią pasiūliau dar rugpjūčio 31 dieną. Per tris dienas ją atliko ir nedelsiant pasirašė laikinąsias sutartis.  Vėliau net Konkurencijos taryba pasidžiaugė, kad konkurencines apklausas įvykdėme, jie net nesiruošė persekioti ir dėl pratęstų sutarčių”, – savo versiją teismui dėstė L. Dūda.

Taip pat sulaukęs teisėjos klausimo, tai kas vis gi kaltas dėl susidariusios situacijos, L. Dūda sakė, kad iš Tarybos sudarytos komisijos išvados aišku, kad atsakingas yra Savivaldybės administracijos direktorius.

“Dalykai, kad Savivaldybės direktorius buktai nežino kas vyksta savivaldybėje ir informaciją gauna tik iš oficialių raštų, yra nesuprantami”, – dėstė Liudvikas Dūda (kairėje). Martyno Vainoriaus nuotr.

“Nebuvo gautas joks sprendimas, nors mes prašėme. Nenoriu aš nieko kaltinti, bet formaliai kaltas administracijos direktorius. Jis būtų priėmęs sprendimą ir mes viską būtume įvykdę, kaip ir parodė įvykiai. Dalykai, kad Savivaldybės direktorius buktai nežino kas vyksta savivaldybėje ir informaciją gauna tik iš oficialių raštų, yra nesuprantami”, – dėstė L. Dūda.

Tuo metu A. Kačalinas abiejose bylose tvirtino, kad visus veiksmus tiek R. Mockus, tiek L. Dūda turėjo atlikti kur kas anksčiau, o ne paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

“Mano galva, Rimantas Mockus turėjo kontroliuoti procesą, kaip vysta pirkimas KKT. Prieš mėnesį, du ar tris turėjo kelti klausimus, daryti pasitarimus pas direktorių. Jis kėlė sutarčių pratęsimo projektus, nors žinojo, kad negalima pratęsti. Išankstinės kontrolės nebuvo, viską darė paskutinėmis dienomis”, – dėstė Savivaldybės teisininkas.

Taip pat sulaukęs teisėjos klausimo, kas gi yra atsakingas už susidariusią situaciją, jis teigė, kad yra atsakingas ir R. Mockus, ir L. Dūda, ir tuometinis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas.

Beje, iš A. Kačalino pasisakymo paaiškėjo, kad buvo raštas merui, kad yra pagrindas skirti nuobaudą A. Michailovui. Tačiau tai nebuvo padaryta ir sausio pradžioje A. Michailovas pasitraukė iš pareigų savo noru sulaukęs pensijinio amžiaus.

A. Kačalinas negalėjo atsakyti į teisėjos klausimą, ar iki papeikimo Savivaldybės vadovybė reiškė kokias nors pretenzijas R. Mockui dėl darbo su maršrutiniais taksi.

Jis taip pat pripažino, kad priimant sprendimus dėl nuobaudų miesto Tarybos komisijos išvados nebuvo vertinamos.

“Šitos komisijos išvadų patikimumas neturi teisinio pagrindo. Tai negali būti laikoma kaip absoliuti tiesa. Tarnybinė komisija turėjo iš naujo vertinti faktus”, – teigė A. Kačalinas.

Atsakymas į L. Dūdos argumentus jis klausė, kodėl pasiūlymas atlikti konkurencinę apklausą buvo pateiktas tik rugpjūčio 31 dieną, nes tai jau irgi per vėlai.

“Kodėl nesiūlė prieš mėnesį? Tai – netinkamas pareigų atlikimas. Ir ta konkurencinė apklausa buvo išradimas, kuriam dar reikėjo atlikti teisinę analizę. O Savivaldybės administracijos direktorius negali sekti visų sutarčių, kurių yra be galo daug. Jis apie situaciją buvo informuotas tik rugpjūčio 22 dienos KKT raštu. Už laikiną Dituvos sutarties pratęsimą bauda negrėsė, nes sprendimas buvo padarytas dar 2016 metų gruodį, kai nebuvo įgaliojusios pataisos, numačiusios baudas ir asmeninę atsakomybę už neteisėtų sutarčių sudarymą. Taigi, tuo precedentu remtis nebuvo galima”, – dėstė teisininkas.

Tuo metu teisinis L. Dūdos atstovas sakydamas baigiamąją kalbą akcentavo, jog rugsėjį buvo akivaizdžiai matyti, kad yra politinė priešprieša tarp mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus, kai dėl susidariusios padėties jie kaltino vienas kitą.

“Prireikė kaltų, o kalti tapo ne politikai, o niekuo dėti administracijos darbuotojai. Už politinius klausimus valstybės tarnautojas atsakyti negali. Nuobauda yra pritempta prie situacijos. Į viešąją erdvę reikėjo išvesti kaltuosius ir jais tapo du tarnautojai”, – dėstė atstovas.

Teismas bylų nagrinėjimą baigė iš esmės ir sprendimus skelbs balandį.

ISTORIJA

Šios istorijos užuomazga siekia pernai metų birželį, kai po kelerius metus trukusio tyrimo ir bylinėjimosi procedūrų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu pavirtino, jog Konkurencijos taryba buvo teisi konstatuodama, kad Klaipėdos valdžia neteisėtai 2012-aisiais be konkurso sudarė 5 metų trukmės sutartis dėl 6, 8, 9 ir 10 maršutinių taksi paslaugų teikimo, tad jos turi būti nutrauktos.

Tačiau Savivaldybės administracija daugiau nei porą mėnesių nepriėmė jokių sprendimų ir tik rugsėjo 4-ąją prieš vidurdienį žurnalistams pranešė, kad 14 val. rengiama spaudos konferencija, kurios metu jau buvo paskelbta, jog nuo rytojaus gatvėse maršrutinių taksi visgi nebeliks.

Dėl to kilus visuomenės ir politikų pasipiktinimui, įsitraukus ir merui operatyviai buvo surasta išeitis – surengta apklausa ir su tais pačiais vežėjais pasirašytos laikinosios sutartys, galiosiančios iki šio pavasario, kai į miesto gatves išvažiuos visiškai nauji konkursą laimėjusių bendrovių „Kautra“ ir „Ridvija“ mikroautobusai, atliksiantys ekspresų funkciją.

Reaguojant į tokią įvykių eigą buvo sukurta iš visų miesto Tarybos frakcijų atstovų sudaryta speciali komisija, kuri konstatavo, kad kaltė tenka Savivaldybės administracijai. Pastaroji atliko savo vidinį tarnybinį patikrinimą, po kurio buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai Liudvikui Dūdai ir Rimantui Mockui.

Miesto Tarybai pritarus darbo grupės išvadoms, opozicijos atstovai išreiškė įsitikinimą, kad neturėtų būti nubausti vien iešmininkai, o reikėtų ir „rimtesnių rezultatų“. Meras Vytautas Grubliauskas tada tvirtino, kad tarsis su visų frakcijų vadovais, ar inicijuoti tarnybinį patikrinimą S. Budinui ir jo pavaduotojui Aleksandrui Michailovui.

Vėliau meras „Atvirai Klaipėda“ teigė, kad kalbėjosi su frakcijų vadovais ir esą „nė vienas nekėlė kategoriškų reikalavimų“. „Iki naujųjų metų arba Kalėdų turėtų būti padėtas ir galutinis taškas“, – tada sakė meras, bet jokio sprendimo, susijusio su šia istorija, nebebuvo. 


2018-03-22

Vienas komentaras apie ““Mikriukų” krizė: strėlės Savivaldybės vadovui”

  1. Dūdai kiek iki pensijos 8 mėnesiai?
    Simonavičiūtė tik ir taiko į adm. direktoriaus postą, todėl nori su purvais sumaišyti Budiną
    O Mockus net teisių neturi ir yra liberalų statytinis ir Simonavičiūtės numylėtinis.
    GĖDA LIBERALAI, GĖDA. S. Budinas vienas kompetetingiausių asmenų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt