Politikų tribūna

Klaipėdos mero 2017 metų veiklos ataskaita

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-03-26


Klaipėdos miesto Taryba kovo 29 d. vyksiančiame posėdyje svarstys Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko 2017 m. veiklos atskaitą. Supažindiname „Atviros Klaipėdos“ skaitytojus su jos tekstu:

Apžvelgdamas 2017-uosius Klaipėdoje, pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams už bendrą darbą dėl klaipėdiečių gerovės ir Klaipėdos miesto klestėjimo.

Besąlygiškai tikiu, kad nepaisant skirtingų nuomonių, karštai dalykinėse diskusijose išsakomų skirtingų pozicijų daugeliu miestiečiams ir miestui svarbių klausimų, visas šis procesas neabejotinai sietinas su tarnyste Klaipėdos ir jos gyventojų interesams. Tikiu, kad būtent ši tarnystė  buvo, yra ir išliks pagrindine varomąja jėga kasdieniuose mūsų darbuose bei veiklose, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokioms politinėms jėgoms bei jų formacijoms, politinėms pažiūroms ar vertybinėms nuostatoms atstovauja. Manau, kad verta prisiminti, kad šiais metais jau įžengiame į paskutinius 2015–2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kadencijos metus, kurie, linkiu ir tikiu, bus ne tik sportiški, bet ir išskirtinai konstruktyvūs bei vaisingi išmintingų sprendimų visų mūsų laukiančių iššūkių akivaizdoje.

2017-ieji ryškų pėdsaką Klaipėdos raidos istorijoje pirmiausia paliks dėl miesto siekių ir pasiekimų kultūros (plačiąja šio žodžio prasme) kontekste. Klaipėdai suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas ir savivaldybės tarybos sprendimas metus paskelbti Kultūros metais tapo įkvepiančiais, telkiančias ir ryškiais praėjusių metų akcentais.

Tikiu, kad daugelis dar nepamiršo ir gerokai ambicingesnio miesto siekio tapti Europos kultūros sostine 2022 metais. Finišo tiesiojoje likome sidabro medalininkais, tačiau ir tai vertinu kaip didžiulį ir prasmingą Klaipėdos laimėjimą bei pasiekimą. Dalyvavimą šiame ambicingame ir prestižiniame projekte-konkurse vertinu kaip išskirtinį ne tik kultūrinės, bet ir didžiosios miesto bendruomenės dalies susitelkimo ir vienybės ženklą,  puikų ir įtikinamą įdirbį miesto kultūros baruose, davusį brandžius bei itin prasmingus vaisius Klaipėdai įgyvendinant Lietuvos kultūros sostinės misiją.

Tad naudodamasis proga noriu išskirtinai padėkoti ir visai uostamiesčio kultūros bendruomenei, taip pat ir gausiam būriui klaipėdiečių, neabejingų savajam miestui, tiek aktyviai dalyvavusiems kūrybiniuose procesuose, tiek entuziastingai palaikiusiems visą šį kultūrinį cunamį.

Greta išskirtinio dėmesio kultūrai turime kuo pasidžiaugti ir kitose srityse – augo miesto biudžetas bei gyventojų pajamos, Klaipėda išliko tarp šalies lyderių pagal savivaldybių indeksą, mieste duris atvėrė nauji socialinės infrastruktūros objektai, keitėsi viešosios erdvės, nušvito daugiabučių kiemai, Klaipėdą gausiai lankė turistai, netgi tapome sėkmingiausia Lietuvos turizmo traukos vietove, sėkmė lydėjo ir miesto ekonomikos banginius – uostą bei Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, pelnėme Europos sporto miesto vardą, o aktyvaus jaunimo dėka esame rimti kandidatai 2021 metų Europos jaunimo sostinės vardui pelnyti. Žinoma, 2017-ieji pažėrė ir iššūkių – įsisenėjusios demografinės problemos, vadinamoji maršrutinių taksi krizė, lapkričio mėnesio potvyniai, Klaipėdos universiteto išlikimui kilusi grėsmė… Vieni iššūkiai suvaldyti, dėl kitų procesas tebevyksta, tačiau svarbiausia, kad visiems užtektų ryžto ir noro susitelkti bei rasti racionaliausius miestui ir jo gyventojams sprendimus.

Istorijon  jau nubėgę metai simbolizuoja ir trijų išskirtinės svarbos, kertinių miesto vystymuisi dokumentų rengimą, su jų tarpusavio derinimu susijusius intensyvius procesus ir jų paruošimą tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai 2018-aisiais. Tai Klaipėdos miesto, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrieji planai ir Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ studija. Pastarasis dokumentas – tai ne tik svarbi prielaida sėkmingam Klaipėdos augimui, bet ir išskirtinio sutarimo bei susitarimo simbolis bei ženklas, tiek mums patiems, tiek ir visam Klaipėdos regionui bei Lietuvai aiškiai ir nedviprasmiškai bylojantis, kad tik drauge sutariant ir tariantis, drauge nustatant ir patvirtinant svarbiausias problemas bei iššūkius galima rasti tapačius ir pagrįstus sprendimus.

Nors dar galutinai nepatvirtintas, jau šiandien šis dokumentas pabrėžtinai teigiamai vertinamas visoje šalyje, regioninėse ir valstybinėse institucijose. Tačiau kartu visi puikiai suprantame, kad tai tik sudėtingo kelio pradžia, ir mūsų visų dar laukia įtemptas ir nelengvas uždavinys, siekiant įgyvendinti naująją Klaipėdos miesto mėlynojo augimo strategiją iki užsibrėžtų terminų. Misija – neišvengiamai sudėtinga, bet tuo pat metu neabejotinai – įmanoma!

Auga ne tik miesto biudžetas, bet ir gyventojų pajamos

Kaskart kalbėdami apie bet kurio miesto gerovę ir sėkmingą ekonominį augimą, planuodami ir įgyvendinami vienus ar kitus darbus, pirmiausia turime aiškiai įvardyti ir suvokti pagrindines miesto stiprybes, silpnybes bei pagrindines spręstinas problemas, sutarti ir susitarti dėl jų galimų sprendimų būdų.

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, siūlantis aukštą gyvenimo kokybę ir turintis potencialą bei išteklius tapti patraukliausiu miestu dirbti ir kurti tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regione. Miestas yra epicentre konkurencingo transporto koridoriaus su dinamišku, ambicingu ir į plėtrą orientuotu, šiauriausiai esančiu neužšąlančiu uostu, sėkmingai konkuruojančiu Baltijos baseine.

Klaipėda, būdama investicijoms palankiu transporto centru, iki šiol sėkmingai pritraukė ir vis dar pritraukia gamybos sektoriaus užsienio investicijas. Mieste investavusios ir veiklą vykdo pasaulinės įmonės, prekės ženklai – „General Electric“ („Advantec“), „Emerson“, „Phillip Moris“, „Fortum“ ir kt. Mieste veikia stiprūs transporto ir logistikos, chemijos, medienos apdirbimo sektoriai. Klaipėdoje išvystytas išskirtinis suskystintų gamtinių dujų (SGD) objektas, veikia SGD klasteris ir kt.

Apie augančią miesto ekonomiką liudija Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto rodikliai. 2017-aisiais savivaldybės biudžeto pajamos siekė beveik 172,3 mln. eurų, arba 4,8 mln. eurų daugiau, nei planuota. Pajamų planas įvykdytas 102,9 proc. Palyginti, per 2016-uosius į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą iš viso surinkta 149,8 mln. eurų.

Praėjusiais metais daugiau, nei planuota, surinkta gyventojų pajamų mokesčio – 3,4 mln. eurų (iš viso – 78,5 mln. eurų), nekilnojamojo turto mokesčio – 716,7 tūkst. eurų (iš viso – 8,6 mln. eurų), žemės mokesčio – 113,7 tūkst. eurų (iš viso – 0,5 mln. eurų), vietinių rinkliavų – 650,9 tūkst. eurų (iš viso – 7,2 mln. eurų) ir kt.

Klaipėdos miesto savivaldybė ir toliau išlieka finansinės drausmės pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms – išlaidos pajamų neviršija jau kelerius metus iš eilės, o turimų paskolų portfelis toliau sėkmingai traukiasi – per praėjusius metus miesto paskolų suma sumažėjo 2,9 mln. eurų ir 2018-ieji pradėti su 8,7 mln. eurų paskolų suma. Panašios tendencijos planuojamos ir 2018-aisiais – metų pabaigoje prognozuojamas 5,8 mln. eurų savivaldybės turimų paskolų likutis.

Išskirtinai sėkmingi praėję metai buvo ir vienam iš pagrindinių miesto ekonomikos variklių – Klaipėdos uostui. 2017-aisiais uostas perkrovė didžiausią kiekį krovinių per visą savo istoriją – 43,17 mln. t. Rekordiškai daug krauta konteinerių, į uostą atplaukė ir įspūdingas skaičius keleivių, ypač kruizinių – 74,7 tūkst., t. y. 16,2 proc. daugiau nei 2016-aisiais.

Neabejotina, kad miesto konkurencingumą, dinamiškumą, potencialą bei patrauklumą ryškiai atspindi ir kito miesto ekonomikos banginio – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) rezultatai. Iš viso praėjusių metų pradžioje Klaipėdos LEZ buvo sukaupta 498 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, tai, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sudaro 60,1 proc. visų Klaipėdos miesto ir 44,7 proc. Klaipėdos apskrities tiesioginių užsienio investicijų. Pastarąjį laikotarpį LEZ pritraukus dar kelis naujus užsienio investuotojus, minėtieji rodikliai jau šiemet būsią dar pakitę augimo linkme.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais vien jame apsilankė 121 tūkst. turistų iš 69 pasaulio šalių, tai yra 10 tūkst. turistų daugiau nei 2016-aisiais. Taip pat skaičiuojama, kad vien lietuvių turistų srautai praėjusiais metais Klaipėdoje išaugo apie 20 proc. Didesnį turistų skaičių Klaipėdoje pernai fiksavo ir tarptautinė viešbučių užsakymo internetu svetainė Booking.com.

Tradiciškai didžiąją dalį užsienio turistų sudarė kruiziniais laivais atvykę svečiai. Praėjusiais metais kruiziniai laivai uostamiestį aplankė 63 kartus, t. y. 12 kartų daugiau nei 2016 metais. Kaip jau minėjau anksčiau, iš viso pernai kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukė 74,7 tūkst. turistų.

Didžiausi užsienio turistų srautai fiksuoti iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos ir Estijos.

Šių metų pradžioje Klaipėdai atiteko ir pagrindinis Valstybinio turizmo departamento organizuojamų kasmetinių apdovanojimų prizas – miestas pripažintas sėkmingiausia 2017 metų Lietuvos turizmo traukos vietove. Džiugu, kad miesto pastangos turizmo srityje jau antrus metus yra įvertintos aukščiausiais rezultatais, o miestiečius ir svečius Klaipėdoje pernai džiugino išskirtiniai renginiai, atsinaujinę ir nauji turizmo objektai, besikeičiantys miesto paplūdimiai bei daugybė įvairiausių kitų dalykų.

2018-aisiais kartelės nuleisti neketinama: šiemet Klaipėda – Europos sporto miestas, duris atvėrė nauji patrauklūs turizmo objektai: rekonstruotas Jūrų muziejus ir akvariumas, įrengta ekspozicija Klaipėdos piliavietėje „Muziejus 39/45“, netrukus uostamiestis kvies ir į naują modernų baseiną, atsinaujinusios alaus daryklos lankytojų centrą ir kt.

Praėję metai – tai ir trejų metų nueito kelio, įgyvendinant Klaipėdos miesto ir regiono pasiekiamumo programą, finišas, kartu tai ir startas naujiems sprendimams, naujoms skydžių kryptims iš Klaipėdos–Palangos oro uosto. Tik priminsiu, kad pradėję vienos Londono krypties pritraukimą į Klaipėdos–Palangos oro uostą, be įprastinių Rygos, Oslo ir Kopenhagos krypčių, praėjusiais metais jau turėjome galimybę reguliariais reisais pasiekti Varšuvą, Kijevą, antrąjį Londono oro uostą, Glazgą bei skrydžių į Maskvą ir Minską galimybes.

Būtent praėjusiais metais ne kartą teko būti moderatoriumi darbinėse diskusijose bei susitikimuose, siekiant į pajūrio oro uostą pritraukti naujų krypčių, nes tai ne tik investicinio klimato gerinimo aspektas, bet ir klaipėdiečiams bei viso regiono žmonėms naujas galimybes atveriantis sprendimas. Tikiu, kad rezultatų sulauksime jau netrukus, nors kartu turime aiškiai suprasti – renkamės ne mes, bet renkasi mus, ir kad įtikintume tarptautines oro linijas švartuotis Klaipėdos–Palangos oro uoste, reikia neeilinių pastangų ir sutelkto daugelio toje srityje veikiančių institucijų darbo. Pažymėsiu, kad ir regiono verslo partnerystė šiame procese – labai pageidautina ir, tikiuosi, – ji nebe už kalnų.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos miestas išlieka tarp Lietuvos miestų, kur mokami didžiausi atlyginimai. Taip pat praėjusių metų pabaigoje būtent Klaipėdos ir Telšių apskrityse atlyginimai augo sparčiausiai Lietuvoje. Šiose apskrityse, palyginti 2017 metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, fiksuojamas 5,6 proc. augimas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos apskrityje pasiekė 864,2 euro (neto 676,4 euro), Telšių – 815,1 euro (neto 642,8 euro).

Klaipėdos mieste vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paskutinį 2017 metų ketvirtį siekė 943,5 euro (neto 730,7 euro), rodo Statistikos departamento duomenys. Pagal atlyginimų dydį Klaipėda pirmauja apskrityje, o šalies mastu užima antrąją vietą ir rikiuojasi iškart po Vilniaus, kur bruto darbo užmokestis siekia 1003,3 euro (neto 771,7 euro). Palyginti 2017 metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, atlyginimai Klaipėdoje išaugo 5,9 proc. (bruto), o per metus vidutinis bruto darbo užmokestis uostamiestyje padidėjo 8,2 proc. Klaipėdos apskrityje – 6,7 proc.

Atlyginimų augimo tendencijos nuteikia optimistiškai. Žinoma, gyventojų pajamų augimas priklauso ne tik nuo savivaldos veiksmų, bet ir nuo valstybės politikos bei pasaulinių ekonomikos tendencijų, tačiau Klaipėda siekia ir sieks, kad būtume sėkmingo augimo pavyzdžiu. Tik priminsiu, kad Klaipėdos miesto savivaldybė savo iniciatyva šiemet jau padidino atlyginimus visų pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams – socialiniams darbuotojams, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams, kultūros, sporto specialistams bei kitiems darbuotojams, kurių pareigybės išlaikomos iš savivaldybės biudžeto. Šiam sprendimui įgyvendinti 2018 metų savivaldybės biudžete numatyta beveik 5 mln. eurų. Iš šios sumos 8 procentais didinama pastovioji atlyginimo dalis, o 7 procentai numatyti kintamajai daliai, kurios dydis konkrečiam darbuotojui priklauso nuo darbo rezultatų. Atlyginimų didinimas biudžetinio sektoriaus darbuotojams tikrai nėra baigtinis procesas ir prie šio klausimo svarstymo dar bus grįžtama šiemet.

Ne pirmus metus iš eilės Klaipėdoje toliau mažėjo ir nedarbo lygis ir 2017-aisiais jis siekė 6,4 proc.

Miestas išlieka tarp šalies lyderių ir pagal savivaldybių indeksą

Kad pagal daugelį parametrų Klaipėdos miesto savivaldybė toliau lipa ant kulnų Vilniaus miesto savivaldybei, pastebi ir 2017 metų Lietuvos savivaldybių indeksą sudarę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.

Klaipėdos miestas tarp geriausiai besitvarkančių didžiųjų miestų savivaldybių užima antrąją vietą. Pirmoji vieta atiteko sostinei, o trečioji – Kaunui. LLRI tyrime pažymima, kad iki pirmosios vietos Klaipėdai trūksta visai nedaug. Palyginti su Vilniumi, Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų.

Klaipėdos miesto savivaldybė tarp didžiųjų savivaldybių pirmauja komunalinių paslaugų, biudžeto, mokesčių srityse. Vertinant komunalinių paslaugų sritį, LLRI tyrime pažymima, kad dėl konkurencijos šioje srityje pirmiausia laimi gyventojai – mažėja paslaugų kainos, gerėja kokybė. Pavyzdžiui, šilumos kaina Klaipėdoje buvo mažesnė nei vidutinė. Tyrime teigiama, kad šioje srityje aukštas balas pelnytas dėl to, kad savivaldybė nekuria savo įmonių ir neužsiima buitinių atliekų surinkimu, daugiabučių administravimu. Be to, šilumos tiekimo veikloje dalyvauja ir privatus sektorius, o nepriklausomi šilumos gamintojai pagamina didelę dalį šilumos.

Aukštą poziciją uostamiesčiui pelnyti padėjo ir gerai vertinama mokesčių sritis – vidutinis žemės mokesčio tarifas buvo mažiausias, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – taip pat vienas mažiausių. Mažesnė už vidutinę buvo ir verslo liudijimų kaina – tokia palanki mokestinė aplinka yra viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje verslo liudijimus įsigijusių žmonių skaičius 1000-iui gyventojų yra vienas labiausiai išaugusių.

Spartesniam augimui trukdo įsišaknijusios problemos

Nepaisant visų Klaipėdos stiprybių, pastaraisiais metais miestas nusileidžia įnirtingoje konkurencinėje kovoje, pavyzdžiui, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, kitiems didiesiems Lietuvos miestams (Kaunui, Vilniui) bei Baltijos baseino uostamiesčiams.

Miestui taip pat sunkiai sekasi išlaikyti ir pritraukti jaunų bei talentingų žmonių, blogėja demografinė padėtis: per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, mieste 2030-aisias gali gyventi tik apie 126 tūkst. gyventojų. Vien praėjusiais metais mieste gyventojų skaičius sumažėjo 1,6 proc., išliko visuomenės senėjimo tendencija – augo vidutinis gyventojų amžius ir 2017-aisiais jis sudarė 42 m. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais Klaipėdoje gyveno 149,7 tūkst. gyventojų. Tiesa, Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento duomenimis, gyvenamąją vietą mieste buvo deklaravę 162,8 tūkst. žmonių, dar apie 7 tūkst. buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Taip pat iki šiol ganėtinai siaura ir Klaipėdos ekonominė specializacija, suvokiama tik kaip uostas ir logistikos mazgas, o potencialiems vidaus ir užsienio turistams – tranzitinis taškas pakeliui į Kuršių neriją ar Palangą. Kartu santykinai nepakankamai didelę pridėtinę vertę šiandien sukuria ir per Klaipėdą tranzitu perkraunami dideli krovinių srautai, o miesto ekonomikos pagrindas – tradiciniai sektoriai (logistika, apdirbamoji gamyba) taip pat nėra pakankamai našūs bei kuriantys gana aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų.

Demografinė situacija ir ekonomikos struktūra – tiesiogiai susiję aspektai. Nekuriant patrauklių darbo vietų, mažėja miesto patrauklumas talentingiems jauniems gyventojams. Kita vertus, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas lemia, kad į Klaipėdą ateina mažiau užsienio investicijų nei galėtų, o esamos įmonės turi mažiau žmogiškojo potencialo dirbti inovatyviai bei didinti pridėtinę vertę.

Šiuos aspektus lemia esminiai iššūkiai mieste. Trūksta bendradarbiavimo bei efektyvios komunikacijos visuose miesto lygmenyse ir srityse, nėra struktūrizuotos bei vienalytės miesto komunikacijos, aukštojo mokslo, ypač universitetinio, sistema vis dar nepakankamai konkurencinga, nepakankamai orientuota į ekonomikos poreikius, sudarytos nepakankamos sąlygos aukšto augimo potencialo, inovatyvaus verslo įsikūrimui, nepakankamai išvystyta inovacijų ekosistema. Nors Klaipėdos uostas su krovos įmonėmis ir yra esminis Lietuvos ir Klaipėdos regiono ekonomikos variklis ir darbo vietų kūrėjas, tačiau dar veikia nepakankamai integruotai su miesto savivaldybe, neabejoju, kad gerokai daugiau dėmesio galėtų būti skiriama ir konkurencingai uosto ekosistemai, klasteriui formuoti. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir esamų tradicinių miesto ekonomikos sektorių orientacijai į pridėtinės vertės didinimą ir kt.

Pasirinktas „mėlynasis proveržis“

Tad įvertinę daugelį minėtų problemų ir iššūkių, turėjome ir turime tik du kelius – nieko nedaryti ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis, kad protai nebenutekėtų, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir čia kurti gyvenimą, investuotojai mus matytų kaip patikimą ir progresyvų partnerį.

2015-aisiais pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Žinia, pirmą kartą per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį uostamiesčio savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai sutarė kartu – bendromis lėšomis ir žmogiškuoju potencialu – siekti sukurti prielaidas kryptingai Klaipėdos ekonominei plėtrai skatinti. Rengti naują bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti tolesnį jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

2017 metų pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė minėtų partnerių, daugiau nei 300 Klaipėdos miesto gyventojų – įvairių sričių profesionalų (miestų vystymo, transporto specialistų, ekonomistų, inžinierių, architektų, akademikų, verslininkų, pramonininkų, mokslininkų, investuotojų pritraukimo profesionalų, mokyklų, profesinio rengimo centrų, įvairių asocijuotų struktūrų atstovų, rinkodaros, turizmo specialistų) – ir konsultantų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ parengtai Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ vizijai, vystymosi scenarijui ir strateginėms kryptims. Netrukus visuomenei ir savivaldybės tarybai jau bus pristatytas ir galutinis Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ dokumentas.

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė vienintelis Lietuvos uostamiestis.

Klaipėda pasirinko „mėlynojo proveržio“ kelią ir siekia tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu. Klaipėdos vizija – tapti geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione. Šiam tikslui pasiekti numatyta stiprinti ir plėtoti keturias prioritetines kryptis:

* Jūrinė ekonomika. Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos. Klaipėda sieks įtvirtinti savo pozicijas jūrinio ir sveikatinimo turizmo srityse.

* Bioekonomika. Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas. Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.

* Pažangios pramonės ekonomika. Klaipėda sieks iki 2030-ųjų tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrusios įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

* Kūrybinė ir paslaugų ekonomika. Strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja. Klaipėda nori pritraukti užsienio šalių paslaugų centrus, kurie teiks sprendimus ir užtikrins IT, inžinerines, technologines funkcijas logistikos bei pramonės įmonėms. Bus toliau buriamas kūrybinių industrijų klasteris, kuris kurs inovatyvius skaitmeninius ir inžinerinius sprendimus Lietuvos bei užsienio verslams. Klaipėda sieks tapti verslo ir konferencinio (MICE) turizmo traukos centru Rytų Baltijos regione.

„Klaipėda 2030“ – tai pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija. Kartu tai ir kompromisų strategija, strateginių sektorių bendradarbiavimo ir susivienijimo dėl bendrų miesto tikslų išraiška. Neabejotina, kad didžiausia vertybė yra tai, kad pagaliau miesto savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai turi bendrą viziją ir sutarimą, kokį miestą norime kurti, kokias sritis reikia stiprinti, kokių naujų investicijų reikia pritraukti, kaip turėtų vystytis Klaipėdos ekonomika, kad sukurtume palankesnes sąlygas verslui, susigrąžintume klaipėdiečius, užtikrintume jiems geresnes sąlygas kurti karjerą, uždirbti konkurencingus atlyginimus ir kokybiškai gyventi. Taip pat užtikrindami didesnius atlyginimus miestiečiams, padidindami jų perkamąją galią, kartu sukursime didesnę rinką ir postūmį smulkiajam bei vidutiniam verslui.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos svarbą įrodo dar viena svarbi detalė. Nors „Klaipėda 2030“ iniciatyva užgimė dar 2015-aisias, strategija atliepia šių metų kovą Europos Komisijos pristatytą 2017 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Europos Komisija rekomendavo šalims narėms užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Klaipėda ėmėsi ieškoti sprendimų šiems iššūkiams jau anksčiau, nelaukdama nacionalinio lygmens sprendimų.

Išskirtina, kad Klaipėdos ekonominė plėtros strategija ir pavyzdinis Lietuvoje tarpinstitucinio, verslo ir mokslo bendradarbiavimo modelis tapo pagrindu 2017 metų gruodį patvirtintoms viso Klaipėdos regiono ekonominės specializacijos kryptims. Šalia keturių Klaipėdos miesto prioritetinių krypčių regionas išskyrė dar dvi – stiprins darnų pakrančių ir jūros turizmą bei vystys inovatyvų ekologinį žemės ūkį. Taigi, Vakarų Lietuva turi stiprią ir bendrą regiono ekonominės plėtros viziją, koncentruotą požiūrį į darbo jėgos auginimą ir jungtines, koordinuotas pastangas pritraukiant investicijas.

Mieste – nauji ar rekonstruoti socialinės infrastruktūros objektai

Siekdami būtino ir neišvengiamo ekonominio proveržio, privalome jau šiandien investuoti ir į patrauklios socialinės bei gyvenamosios aplinkos kūrimą.

Jau netrukus Klaipėdoje, ties Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankryža, duris atvers naujas tarptautinius standartus atitiksiantis baseinas (50 m) su sveikatingumo centru. Tai vienas svarbiausių ir laukiamiausių pastarųjų metų uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų.

Trijų aukštų, 7400 kv. metrų ploto daugiafunkcis centras suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūrų. Centre integruotas 10-ties plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Jame pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamo dugno technologijos, kurios leidžia baseiną padalyti į kelias dalis. Baseino zonas galima atskirti varstoma sienele, todėl atskirose zonose galės skirtis net vandens temperatūra. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leidžia reguliuoti baseino gylį, jį galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams. Čia taip pat įrengta vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis siekia 9 m, o plotis – 8 m. Ji pritaikyta ir profesionaliems narams rengti. Vienu metu šachtoje gali treniruotis iki 15 narų. Pats baseino su sveikatingumo centru pastatas atitinka aukščiausius energinio efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo standartus.

Praėjusių metų Rugsėjo 1-osios išvakarėse po rekonstrukcijos ir plėtros darbų Naikupės g. 27 atidarytas lopšelis-darželis „Puriena“ – moderniausia ugdymo įstaiga uostamiestyje. Jaukus, šiuolaikiškas ir dvigubai didesnis nei buvo – toks šiandien lopšelis-darželis „Puriena“, tapęs antraisiais namais daugiau nei 300 mažųjų klaipėdiečių. Tai pirmoji ikimokyklinio ugdymo įstaiga Klaipėdoje, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius yra ne tik renovuota, bet ir iš pagrindų rekonstruota, o naujas „Purienos“ priestatas realiai tapo pirmuoju per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje pastatytu lopšeliu-darželiu.

Įgyvendinus projektą, bendras lopšelio-darželio plotas padidėjo dvigubai – iki beveik 3,3 tūkst. kv. metrų. Taip pat ši įstaiga dabar gali priimti beveik dvigubai daugiau vaikų nei iki šiol. „Purienoje“ įrengta 19 šiuolaikiškų grupių, sutvarkyta aplinka, nutiesti pėsčiųjų takai su kontrastingais paviršiais neįgaliesiems, įrengtos modernios ir saugios žaidimų aikštelės. Atsinaujinusioje ugdymo įstaigoje taip pat įrengta ir modernia įranga aprūpinta virtuvė, įrengti logopedo, socialinio darbuotojo, psichologo kabinetai. Vaikai čia ugdomi ne tik grupėse, bet ir sporto, renginių bei daugiafunkcėse salėse. „Purienoje“ vaikų laukia ir atskiras žaidimų kambarys bei eksperimentų kambarėlis, kuriame įrengtos interaktyvios grindys, integruoti 28 ugdomieji žaidimai ir kt.

2017-aisiais Irklų g. 1 pradėti naujo daugiabučio gyvenamojo namo, skirto socialinio būsto laukiantiems gyventojams, statybos darbai. Šis daugiabutis bus antrasis socialinio būsto fondo gyvenamasis namas Klaipėdoje, pastatytas per nepriklausomybės laikotarpį. Įkurtuvės 4 aukštų pastate planuojamos dar šiemet. Naujame name bus 36 butai, 9 iš jų – pritaikyti neįgaliesiems.

Praėjusiais metais į naujas ir šiuolaikiškai įrengtas patalpas Debreceno g. 48 persikraustė uostamiesčio Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio specialistai. Naujose patalpose socialiniai darbuotojai teikia socialines paslaugas socialinės rizikos ar krizę išgyvenančioms šeimoms ir jų vaikams, globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, greta įsikūręs ir pagalbos vaikams padalinys, kur teikiamos socialinės paslaugos vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos ir kt.

2017-ųjų Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos darželinukus, mokyklinukus bei juos ugdančius pedagogus pasitiko gerokai pasikeitusios švietimo įstaigos. Mokyklose bei darželiuose suremontuoti stogai, fasadai, virtuvės, sanitarinės patalpos, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, atlikti kiti darbai. Pasikeitė ne tik pastatų vidus ir išorė, bet ir aplinka: darželiai apjuosti naujomis tvoromis, tvarkyti sporto aikštynai, mokyklų bei darželių įvažiuojamieji keliai ir kiemai.

Iš viso ugdymo sąlygoms gerinti pernai Klaipėdoje skirta 7 mln. eurų, arba net 3,7 mln. eurų daugiau nei užpernai. Didesnės apimties remonto darbai vyko 16-oje švietimo įstaigų. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo gimnazijoje remontuotos klasės, sanitarinės patalpos, koridoriai, laiptinės ir kt., „Varpo“ gimnazijoje remontuota aktų salė, biblioteka ir kt. Keistas ir įstaigų inventorius. Pernai 10-čiai darželių buvo nupirkta 720 naujų lovyčių, taip pat dar 10-čiai darželių – naujų virtuvės įrenginių ir kt.

2017-aisiais Klaipėdoje atnaujinti ir dviejų švietimo įstaigų sporto aikštynai – Prano Mašioto bei „Pajūrio“ progimnazijų stadionai. Prano Mašioto progimnazijoje įrengta nauja futbolo aikštės danga, kamuolių gaudyklės, futbolo vartai, dengti atsarginių žaidėjų suoleliai, sutvarkyta aplink aikštę esanti veja, aikštė apjuosta nauja tvora. Atnaujinta ir šalia esanti universali sporto aikštelė: čia taip pat įrengta nauja dirbtinė danga, sutvarkyta tvora. „Pajūrio“ progimnazijos stadionas buvo praplatintas iki futbolo aikštės matmenų, sutvarkytas drenažas, įrengtas pagrindas, paklota nauja dirbtinės žolės danga, pastatyti futbolo vartai, sutvarkyti ir gumine danga padengti bėgimo takai, įrengtas šuolių į tolį sektorius, stadionas apjuostas nauja tvora.

Išskirtina, kad Klaipėdos švietimo įstaigų stadionų būklė artimiausiais metas pagerės iš esmės: kasmet į sporto aikštynų atnaujinimą planuojama investuoti po 1,5 mln. eurų. Išties, siekdami paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių, privalome pasiūlyti ir patrauklią infrastruktūrą. Jei iki šiol tvarkėme pavienius stadionus, nuo šių metų tai bus daroma kompleksiškai. Preliminariai skaičiuojama, kad visiems suplanuotiems darbams įgyvendinti iki 2022 metų prireiks apie 7 mln. eurų.

Keičiasi Klaipėdos viešosios erdvės

2017-aisiais toliau buvo tęsiami pietinės miesto dalies viešųjų erdvių sutvarkymo darbai. Pernai baigta Žardininkų aikštės rekonstrukcija. Tai jau trečioji per pastaruosius kelerius metus iš pagrindų sutvarkyta aikštė pietinėje Klaipėdos dalyje. 2016 m. buvo baigtos tvarkyti Debreceno ir Pempininkų aikštės, vėl ėmė veikti jose esantys fontanai. Kita eilėje – Vingio aikštė.

Praėjusiais metais pradėtas tvarkyti tarp Debreceno aikštės bei Gedminų gatvės esantis pėsčiųjų takas. Darbų pabaiga suplanuota šiemet. Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti.

Taip pat šiemet baigsis ir 2017-aisiais prasidėję Sąjūdžio parko sutvarkymo antrojo etapo darbai. Čia netrukus miestiečiai turės ir dar vieną aktyvaus laisvalaikio mėgėjams skirtą zoną, o pagrindinis jos akcentas – BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas.

Pernai darbai baigti šiaurinėje uostamiesčio dalyje esančiame Poilsio parke, kur įrengtos įvairios šiuolaikiškos sporto ir aktyvaus laisvalaikio aikštelės, sutvarkyti takai, kita infrastruktūra, pastatytas viešasis tualetas ir kt.

2017-aisiais rengti Ąžuolų giraitės, Malūno parko, Skulptūrų parko sutvarkymo projektai, aktyviai ruoštasi ir tokių didžiulių projektų kaip Jono kalnelio bei jo prieigų sutvarkymo, Atgimimo aikštės, Danės skvero su krantinėmis rekonstrukcijos darbų įgyvendinimui.

Gerokai atsinaujinę praėjusiais metais poilsiautojus pasitiko Klaipėdos paplūdimiai. Be to, jie tapo ir gerokai draugiškesni neįgaliesiems. Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimiuose nutiesti negalią turintiems žmonėms pritaikyti takai, kuriais galima prieiti ar privažiuoti vežimėliu beveik iki pat jūros. Takų pradžioje įrengtos iškvietimo stotelės – paspaudus pasirinktą mygtuką galima išsikviesti pagelbėti pasirengusį asmenį iš gelbėtojų posto ar išklausyti aktualią garsinę informaciją. Taip pat nupirkti specialūs vežimėliai, su kuriais negalią turinčius žmones galima paplukdyti jūroje, neįgaliesiems pritaikyta ir dalis persirengimo kabinų.

Pažymėtina, kad praėjusį sezoną Smiltynės paplūdimyje vėl suplevėsavo mėlynoji vėliava. Tai – ne tik paplūdimio kokybės ženklas ir puiki reklama, siekiant pritraukti užsienio turistus, tai kartu ir pranešimas visiems lankytojams, kad jie paplūdimyje yra saugūs – čia budi gelbėtojai, tikrinama vandens kokybė. Kad paplūdimys būtų apdovanotas mėlynąja vėliava, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus: aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo. Šiemet mėlynosios vėliavos planuojama siekti ne tik Smiltynės centriniam, bet ir Antrosios Melnragės paplūdimiui.

Žymūs pokyčiai daugiabučių kiemuose

2017-aisiais įsibėgėjo Klaipėdos daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programa: užpernai buvo tvarkomi želdiniai, pernai intensyviai kloti apšvietimo tinklai ir rengti naujų automobilių stovėjimo vietų kiemuose įrengimo projektai.

Įgyvendindami daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programą, sprendžiame pagrindines problemas: siekiame užtikrinti gerokai didesnį saugumą teritorijose, esančiose arčiausiai klaipėdiečių namų, kitas uždavinys – įrengti kaip įmanoma daugiau vietų automobiliams statyti. 2017-aisiais didžiausias dėmesys skirtas kiemų apšvietimui, šiemet – tiek apšvietimui, tiek ir naujų automobilių stovėjimo vietų įrengimui. Visada norisi greitų ir, žinoma, gerų rezultatų, bet yra ir kita, visuomenei dažniausiai nematoma darbų pusė – konkursų sąlygų rengimas, viešieji pirkimai, projektavimas, įvairūs derinimai. Ir tai nūdienos realybė. Tačiau jau įgyvendinus programą, situacija kiemuose pasikeis iš esmės – bus ir erdviau, ir šviesiau, ir, žinoma, saugiau.

Iš viso naujas apšvietimas pernai įrengtas prie daugiau nei 80-ies daugiabučių namų. Šiemet apšvietimą numatoma įrengti dar 25 teritorijose, kuriomis naudojasi daugiau nei 120-ties daugiabučių gyventojai. Taip pat skaičiuojama, kad Klaipėdos miesto daugiabučių kiemuose bus įrengta ir per 1000 papildomų vietų automobiliams.

Daugiau dėmesio miesto gatvėms

Daug daugiau dėmesio, palyginti su ankstesniais metais, 2017-aisiais skirta miesto gatvių tinklo remontui ir rekonstrukcijai. Tiesa, verta prisiminti, kad dėl išskirtinai lietingų metų ne visi darbai vyko taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi.

Nauja ištisinė asfalto danga paklota Šilutės plento ruože nuo geležinkelio iki Dubysos gatvės, Baltijos prospekto ruože tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto, Baltijos prospekto žiedinėse sankryžose su Šilutės plentu ir Taikos prospektu, Liepų gatvės ruože nuo Herkaus Manto iki K. Donelaičio gatvės, aikštelėje ties Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia, Debreceno gatvėje, Žvejų rūmų aikštelėje bei privažiuojamajame kelyje, prie 31 miesto švietimo įstaigos, įvažiuojamuosiuose keliuose į daugiabučių kiemus ir kituose objektuose.

Pradėti Jūrininkų prospekto ir Tilžės gatvės rekonstrukcijos darbai, su didžiuliais darbais įžengta į Tauralaukį. Taip pat vyko privažiuojamojo Naikupės gatvės kelio, privažiuojamo kelio prie II perkėlos Smiltynėje rekonstrukcijos darbai ir kt. Prano Lideikio, Pamario ir Audros gatvių sankirtoje įrengta didesnio pralaidumo sankryža – vadinamasis turbožiedas.

Pasiteisinusios investicijos į kultūrą

Tai, kad Klaipėda geba sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus strateginius tikslus ir suburti bendruomenę dėl reikšmingų pokyčių mieste, puikiai iliustruoja kultūros sritis.

Tik priminsiu, kad 2015-aisiais buvo nuspręsta per ketverius metus padvigubinti finansavimą uostamiesčio kultūrai. Dar po metų miesto kultūros bendruomenė parengė ir Klaipėdos miesto kultūros strategiją iki 2030 metų, tikėdama, kad būtent kultūra ir menas yra pajėgūs grąžinti miestui gyvybę, paskatinti spartesnę socialinę ir ekonominę miesto raidą bei suvaidinti svarų vaidmenį kuriant gerokai patrauklesnę aplinką miestiečiams.

Per gana trumpą laiką pasiektus rezultatus įvertinti galėjome jau pernai – Klaipėdai tapus 2017 metų Lietuvos kultūros sotine bei savivaldybės tarybai metus paskelbus Kultūros metais.

320 renginių, iš jų – net 10 pirmąkart užgimusių festivalių, 85 renginių organizatoriai, 84 renginių vietos, 206 tūkst. km nuvažiavę unikalaus uostamiesčio muziejų projekto „Muzė veža“ autobusai, daugiau nei 3 mln. auditorija, pasiekta socialiniuose tinkluose, projektuose pristatyti daugiau nei 50-ies šalių kūrėjai ir, svarbiausia, dauguma Klaipėdos menininkų – tai tik keli iš daugelio Klaipėdos – 2017 metų Lietuvos kultūros sostinės programos skaičių bei faktų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad praėję metai sujudino ir suvienijo miesto kultūros bendruomenę, paskatino ją entuziastingai ir kryptingai judėti pirmyn dėl naujojo Klaipėdos kultūros suklestėjimo etapo.

Neabejotina, kad praėję metai Klaipėdos kultūrai tapo įsimintinais bei išskirtiniais, bet būtų neteisinga pamiršti ar nutylėti ir dar vienos svarbios aplinkybės, kuri pernai paliko tam tikrą nusivylimo ir kartėlio jausmą. Įnirtingoje bei įtemptoje kovoje dėl 2022 metų Europos kultūros sostinės vardo likome antri, į priekį praleidę kauniečius. Tą jausmą paaitrino ir tai, kad ruošėmės itin atsakingai, susitelkę ir tuo tikėdami. Gal buvome pernelyg atsargūs ir atsakingi, gal per daug vengėme rizikuoti ir siekti pergalės bet kuria kaina, bet krimstis ir gedėti tikrai neturime dėl ko – padarėme viską, ką galėjome ir šiek tiek daugiau, bet to nepakako. Kartu tai – ne tik nepasiekta pergalė, bet ir didžiulis laimėjimas tuo pat metu, nes vien siekdama šio titulo ne tik Klaipėdos miesto, bet ir visa pajūrio bendruomenė ėmė vienytis. Trijų pajūrio miestų paraiška „Susitikimų vieta“ parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros bei meno sričių atstovų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio, dar per 2000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai.

Po itin sėkmingos ir neįtikėtinai spalvingos didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races 2017“, sukvietusios į Klaipėdą šimtus tūkstančių svečių, jau praėjusių metų antrojoje pusėje pradėjome intensyviai siekti ir vėl prisikviesti į Klaipėdą šią nuostabią burių fiestą. Iš tarptautinių organizacijų sulaukėme išskirtinių įvertinimų ir padėkų už organizuotą regatos tarpinį finišą Klaipėdoje, todėl ir praėjusiųjų metų įdirbis bei pirmieji atsiliepimai rodo, kad tam tikrai turime realias galimybes, gerai sustyguotą ir parengtą infrastruktūrą bei puikią ir itin profesionalią organizacinę įgulą.

Kartu šiandien jau noriu padėkoti visiems, išgirdusiems ir adekvačiai įvertinusiems naujas drąsias miesto kultūrinės bendruomenės ambicijas, perimant iš Turto banko garsųjį istorinį buvusį policijos pastatą Jūros g. 1. Patikėjau ta idėja be didelių įkalbinėjimų ar įtikinėjimų, džiaugiuosi, kad ir daugelis taip pat tuo patikėjo, nors visi puikiai suvokiame, kad tai tik startas ilgo, sudėtingo, bet prasmingo kultūrinio maratono distancijoje. Į ją stojame drauge su aktyviais miesto kūrėjais, menininkais, suteikdami jiems ne tik viltį, bet ir realią galimybę įgyvendinti daug kur pasaulyje jau įgyvendintas vizijas senus, renovacijos reikalaujančius ne kultūrinės paskirties pastatus pritaikyti kūrybinėms idėjoms puoselėti. Tikiu tokio klasterio ateitimi ne mažiau, nei tuo tiki miesto menininkų ir kūrėjų bendruomenė, o realūs turto perėmimo procesai jau prasidėjo šių metų pradžioje, po susitikimų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Turto banko vadovais. Kartu imdamiesi tokio įspūdingo masto projekto, neabejotinai pareikalausiančio ir milžiniškų investicijų, negalime pamiršti santykinai mažyčio, vadinamojo Balandžių pašto pastato, jo perėmimo ir įveiklinimo vizijos.

Išskirtiniais praėjusių metų Klaipėdos kultūros įvykiais tapo ir po rekonstrukcijos Smiltynėje atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo ekspozicija bei įrengta nauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija Klaipėdos piliavietėje „Muziejus 39/45“.

Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka pernai pelnė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos apdovanojimų nominaciją „Inovacijų biblioteka 2016“. Uostamiesčio bibliotekininkai įvertinti už originalią veiklą panaudojant informacines technologijas, diegiant kitas netradicines paslaugas, edukacines veiklas, neformalųjį švietimą. Įvertinta ir bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė – jai įteikta Seimo padėka už pokyčių bibliotekoje valdymą ir konstruktyvią veiklą diegiant inovacijas.

Žinia, siekiant, kad bibliotekos filialų tinklas patenkintų dar didesnius bendruomenių poreikius, Savivaldybės viešoji biblioteka ruošiasi pokyčiams. Klaipėdoje planuojama sukurti bibliotekų-bendruomenės namų tinklą, atsisakant kai kurių smulkių, daugiausia butuose įsikūrusių ir šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančių filialų. Biblioteka-bendruomenės namai jau sėkmingai veikia Giruliuose. Ateities planai – atlikus kapitalinį pastato Molo g. 60 remontą, sąlygas tokiai veiklai sukurti ir Melnragėje, taip pat rengiamasi Kauno gatvėje esančio „Kauno atžalyno“ filialo rekonstrukcijai, sukuriant naujas erdves bendruomenei, o pietinėje miesto dalyje planuojama visiškai naujos bibliotekos statyba.

Kultūros metais paskelbti ir naujieji Klaipėdos kultūros magistrai. Aktorius, pedagogas Darius Meškauskas, kompozitorius, pedagogas Remigijus Šileika ir dailininkas keramikas Isroildžon Baroti – šie trys kultūrai nusipelnę menininkai 2017-aisiais papildė garbingą uostamiesčio kultūros magistrų sąrašą.

Būtina atskirai išskirti praėjusių metų viduryje savivaldybės tarybos patvirtintą naują Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašą, parengtą atsižvelgiant į Lietuvos kultūros tarybos kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires. Kartu patvirtinti ir su paraiškų vertinimu susiję dokumentai – Ekspertų atrankos aprašas bei Ekspertų darbo reglamentas.

Naujas tvarkos aprašas pakeitė aštuonias skirtingas tvarkas, anksčiau reglamentavusias dalinį kultūros ir meno projektų finansavimą. Naujoji tvarka tapo efektyvesnė ir užtikrins dar didesnį skaidrumą. Rengiant ją atsižvelgta į daugelį kultūros bendruomenės pasiūlymų, kurie buvo išsakyti teologo Tomo Kiaukos koordinuotuose kultūros forumuose, ši tvarka buvo pristatyta Kultūros ir meno tarybai, kurią sudaro įvairų meno sričių atstovai, o daugumą jų deleguoja pačios meno kūrėjų organizacijos, susivienijimai, kultūros įstaigos.

Dar vienas pernai miesto politikų priimtas išskirtinis sprendimas – leisti Klaipėdos savivaldybei pavaldžių muziejų parodas ir ekspozicijas uostamiesčio moksleiviams ir neįgaliesiems bei jų padėjėjams lankyti nemokamai. Tad naudodamasis proga dar kartą nuoširdžiai dėkoju savivaldybės tarybos nariams už vienbalsį šios iniciatyvos palaikymą ir kartu noriu aiškiai pasakyti, kad tai tik ilgo kelio pradžia. Moksleiviams ir neįgaliesiems turėtų būti nemokamai atveriama kuo daugiau muziejų ir salių, juo labiau kad ugdyti kultūros poreikį labai svarbu, nes tai išlieka visam gyvenimui.

Miesto indėlis kultūrai neliko nepastebėtas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu uostamiesčio savivaldybei už intensyvią, organizuotą ir gerai visos šalies kultūros gyvenime žinomą bei matomą kultūrinę veiklą suteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nominacija „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“.

Siekis tapti Europos jaunimo sostine

Klaipėda kartu turi siekti tapti ir jaunimui atviru bei draugišku miestu, sudarant sąlygas kokybiškam užimtumui, švietimui, gyvenimui, verslo plėtojimui, idėjų realizavimui, pilietiniam bei politiniam aktyvumui.

Būtent tai tapo viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Klaipėdą pateikti paraišką 2020 metų Europos jaunimo sostinės vardui gauti. Europos jaunimo sostinės titulas įpareigoja miestus koncentruotis į jaunimo problemas ir jų sprendimo alternatyvas, visus metus rengti, inicijuoti, organizuoti jaunimo dalyvavimą skatinančius projektus, veiklas, įgyvendinti kultūrines, socialines iniciatyvas, skirti dėmesį jaunimui ir jaunimo reikalams. Taip pat jaunimo sostinės vardas atveria didesnes galimybes gauti ES programų finansavimą, didina miesto žinomumą, jaunimo ir turistų srautus.

Ir nors 2020 metų Europos jaunimo sostinės vardo Klaipėda nelaimėjo, po apdovanojimų paaiškėjo, kad Klaipėdos miesto paraiška buvo tarp lyderių. Kartu Klaipėdos jaunimas įrodė, kad turi pakankamai ryžto, užsispyrimo, entuziazmo bei išmonės, kad galėtų rimtai dar kartą kovoti dėl jaunimo sostinės titulo 2021 metais.

Jau šių metų kovą sulaukėme džiugios žinios, kad Klaipėda sėkmingai skinasi kelią 2021 metų Europos jaunimo sostinės titulo link. Europos jaunimo forumas paskelbė penkis miestus finalininkus, kurie toliau rungsis dėl šio titulo – tai Klaipėda, Kišiniovas (Moldova), Nikosija (Kipras), Jaroslavlis (Rusija), Varaždinas (Kroatija). Tad dabar turime dar labiau sutelkti jėgas siekdami gražaus tikslo – kad Klaipėda būtų ta vieta, į kurią 2021 metais keliaus jaunimas iš visos Europos.

Kuo aktyvesnis jaunimas – tuo gyvybingesnis miestas, tad Europos jaunimo sostinės vardo laimėjimas būtų pergalė kiekvienam klaipėdiečiui, juo labiau kad šis titulas įpareigotų ir sudarytų itin plačias galimybes paskleisti jaunimo virusą mieste, atvertų kelią aktyviau įgyvendinti įvairias jaunimo iniciatyvas, veiklas, proveržio projektus, įsitraukti į miesto pilietinį ir politinį gyvenimą. Kartu minėtas titulas – labai svarbi jungtis ir su mūsų parengta ir jau įgyvendinti paruošta Mėlynąja strategija. Jaunimas, jaunimui atstovaujančios organizacijos bei asocijuotosios struktūros bus ta varomoji jėga, ant kurios pečių taip pat guls atsakomybė. Jaunimas – ne tik ateitis, bet ir viena pačių aktyviausių bei svarbiausių šios ambicingos strategijos grandžių jau šiandien.

Kalbant apie jaunimą Klaipėdoje, pasidžiaugsiu, kad 2017-aisiais padidėjo ir bendras jaunų žmonių, dalyvaujančių įvairiose veiklose, finansuojamose iš savivaldybės biudžeto lėšų, skaičius nuo 5 727 (2016 m.) iki 7 800 (2017 m.). Taip pat pernai po dvejų metų pertraukos suorganizuoti Klaipėdos miesto jaunimo apdovanojimai ir pirmą kartą suorganizuotas tarptautinis jaunimo forumas Lietuvos jūrų muziejuje „Proveržis jaunimo politikoje: ar tai (ne)įmanoma?“, kurio tikslas – nustatyti jaunimo politikos iššūkius ir ateities perspektyvas vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Kartu džiugu, kad praėjusius mokslo metus pradėjo ir gausesnė miesto ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigų bendruomenė. Rugsėjo 1-ąją pernai į miesto mokyklas atėjo apie 19 tūkst. mokinių, tai yra apie 400 daugiau nei 2016-ųjų rugsėjį. Išaugo ir lopšelinukų bei darželinukų skaičius – iš viso jų praėjusiais mokslo metais – apie 8 690, tai yra kone šimtu daugiau nei užpernai. Priskaičiavus ir nevalstybinėse švietimo įstaigose ugdomus vaikus, iš viso mokyklų bei lopšelių-darželių slenkstį Klaipėdoje pernai peržengė daugiau nei 28 tūkst. vaikų.

Praėjusiais metais uostamiesčio mokyklas baigė 2 138 abiturientai, tai yra 113 daugiau nei pernai: savivaldybės mokyklas – 1 336, valstybines – 73, profesines mokyklas – 700, nevalstybines – 29 abiturientai. Beje, klaipėdiečiai gali pasidžiaugti ir gana puikiais brandos egzaminų rezultatais – 118 šimtukininkų ir 183 jų pelnyti šimtukai.

Neatsisakome planų, juo labiau kad praėjusiais metais padarytas itin ryškus ir dalykinis įdirbis bei santykinis proveržis, siekiant įkurti (ar atkurti jau buvusią) Jūrų kadetų mokyklą. Tai gana nelengvas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kuriame tenka bendrauti ir derinti aibę įvairiausių klausimų su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijomis bei jų padaliniais. Šiandien jau atliktas įdirbis bei pasiekti preliminarūs susitarimai duoda vilties, kad Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – netolimos ateities klausimas.

Taip pat yra akivaizdu, kad netolimos ateities klausimas – ir tarptautinės mokyklos įsteigimas Klaipėdoje. Tai ypač aktualu į uostamiestį tam tikram laikotarpiui dėl darbo ar verslo reikalų persikeliančių užsieniečių šeimų vaikams, kartu tai gana rimtas privalumas ir jau būtinybė, potencialiems užsienio investuotojams teikiant savo pasiūlymų portfelį.

Klaipėda – Europos sporto miestas

2017-ieji pasižymėjo ir uostamiesčiui suteiktu reikšmingu titulu: „Klaipėdai suteikiamas 2018 metų Europos sporto miesto vardas. Sveikiname!“ – tokia žinia atskriejo iš Europos sporto sostinių ir miestų asociacijos ACES EUROPE generalinio sekretoriaus Hugo Alonso.

Klaipėda – pirmasis Lietuvos miestas, kuriam bus suteiktas šis titulas. Organizacija ACES EUROPE, prieš apsispręsdama, vertino sporto situaciją Klaipėdoje: sporto bazes, propaguojamų sporto šakų įvairovę, sportuojančiųjų skaičių, bendruomenės įtrauktį, sporto renginius, ateities planus ir viziją.

Pažymėsiu, kad šiuo metu Klaipėdoje plėtojama daugiau kaip 50 sporto šakų, veikia beveik 100 sporto, laisvalaikio ir sveikatingumo bazių, 5 profesionalūs sporto klubai, 5 sporto mokyklos vaikams. Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo vykdyti antros klasės mokinių mokymo plaukti programą ir įdiegė kiekvienam sportuojančiam vaikui sportininko krepšelį. Skaičiuojama, kad organizuotai sportuoja per 9 tūkstančius klaipėdiečių, tačiau realus sportuojančiųjų skaičius gerokai didesnis, mat tūkstančius žmonių pritraukia Visuomenės sveikatos biuro organizuojamos sveikatinimo ir fizinio aktyvumo veiklos, gyventojai noriai naudojasi dviračių takais, kurių mieste yra apie 120 kilometrų, privačiais sporto klubais ir kt.

Tapę Europos sporto miestu bei savivaldybės tarybos sprendimu 2018-uosius Klaipėdoje paskelbę Sporto metais, siekiame paskatinti sportuoti kuo daugiau pačių įvairiausių visuomenės grupių, tvarkome esamas ir statome naujas sporto bazes – jau netrukus turėsime modernų baseiną, prasidės Futbolo mokyklos konversija, Sąjūdžio parke įrengta aikštelė kvies BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių mėgėjus, rekonstruosime irklavimo bazę, planuojame naujos sporto salės statybą, tvarkome mokyklų stadionus ir kt. Taip pat sporto specialistų parengtas ir specialus Sporto metų minėjimo priemonių planas, į kurį įtraukta daugiau nei 70 įvairių renginių, edukacinių projektų, įvairių sporto festivalių ir konkursų, atskirų sporto šakų varžybų, turnyrų ir kt. Neabejotina, kad gerinama sporto infrastruktūra, vykdomos sporto programos, organizuojami sporto renginiai padės sportu sudominti dar daugiau gyventojų.

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė Kūno kultūros ir sporto departamento oficialios padėkos už indėlį į vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimą.

Priminsiu, kad uostamiestis pirmasis šalyje įgyvendino ambicingą tikslą – mokyklose įdiegė privalomas plaukimo pamokas antrokams. Praėjusiais mokslo metais plaukti mokėsi 1809 antrokai, per šiuos mokslo metus bus apmokyta dar beveik 2100 antrokų. Tai išties džiuginantys rezultatai. Per praėjusius mokslo metus kone pusė Klaipėdos antrokų išmoko nuplaukti 25 metrus be jokios pagalbos, dar per 500 tai gali padaryti su pagalbinėmis plaukimo priemonėmis, be to, visi plaukimo pamokas lankę vaikai susipažino ne tik su plaukimo pradžiamoksliu, bet ir su saugaus elgesio vandenyje principais, įgijo sveikos gyvensenos įgūdžių, sustiprėjo fiziškai. Pradėdami plaukimo įgūdžius ugdyti nuo mažų dienų siekiame, kad visi moksleiviai, baigdami Klaipėdos mokyklas, mokėtų plaukti. Tai investicija į jaunų žmonių saugumą. Kartu noriu pasidžiaugti, kad dėl asmeninės iniciatyvos ir Savivaldybės administracijos supratingumo pavyko išspręsti negalią turinčių vaikų integracijos į šios programos įgyvendinimą klausimus.

Jau tradiciškai praėję metai buvo sėkmingi ir miesto sportininkams, pelniusiems daugybę laimėjimų tiek Lietuvos, tiek Europos, tiek pasaulio varžybose ar čempionatuose. Tiesa, nebūtų garbinga nutylėti ir visus mus liūdinantį dopingo šešėlį, vis dar kartais temdantį iškilius ir garbingus Klaipėdos atletų pasiekimus.

Nauji viešąjį saugumą stiprinantys veiksniai Klaipėdoje

2017 metais Klaipėdoje žymiai sumažėjo įvykdytų ir registruotų plėšimų skaičius (2017 m. – 85, 2016 m. – 121), taip pat vagysčių (2017 m. – 1311, 2016 m. – 1407), viešosios tvarkos pažeidimų (2017 m. – 179, 2016 m. – 199), tiesa, nežymiai išaugo sukčiavimo atvejų (2017 m. – 95, 2016 m. – 87), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo atvejų skaičius (2017 m. – 192, 2016 m. – 137). Iš viso 2017-aisiais Klaipėdos apskrities vyriausias policijos komisariatas uostamiestyje užregistravo 3300 nusikalstamų veikų (2016 m. – 3121). Atkreipsiu dėmesį, kad oficialiai užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius per metus realiai išaugo tik dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pasikeitimų, t. y. kriminalizavus veiką, pernai buvo registruota 181 nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).

2017-aisiais su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu aktyviai bendradarbiavo ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Vykdyti bendri patikrinimai kontroliuojant alkoholio vartojimą viešosiose vietose, vykdant tabako gaminių vartojimo draudimų kontrolę, tikrinant asocialių asmenų susibūrimo vietas, kontroliuojant gyvūnų laikymo taisykles, kartu buvo įgyvendinama ir Saugios kaimynystės programa ir kt.

Pažymėsiu, kad tobulinant Klaipėdos miesto viešosios tvarkos palaikymo sistemą 2017 metais vykdyti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus veiklos organizavimo pokyčiai. Suformuota budėtojų dalis, kuri 2017-aisiais pradėjo užtikrinti viešosios tvarkos palaikymo kontrolę ne tik įprastinėmis darbo valandomis, bet ir ankstyvą rytą, vakarais, o prireikus – ir nakties metu.

Kartu privalu pasidžiaugti ir vis labiau augančiu miesto ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bendradarbiavimu.

Praėjusiais metais Klaipėdoje pradėjo veikti Viešojo saugumo tarnybos dalinys. Iki šiol mieste veikė tik šios tarnybos kuopa, kuri saugojo SGD terminalą ir buvo pavaldi Kauno daliniui. Nuo 2017 metų kovo įkurtas naujas kovinis vienetas – Klaipėdos dalinys, kuriame pernai buvo apie 100 darbuotojų. Šis dalinys rūpinsis ne tik SGD terminalo, bet ir Palangos oro uosto bei Klaipėdos naftos bazės apsauga, kiek tolimesnėje ateityje – nuteistųjų bei sulaikytųjų konvojavimu Klaipėdos apskrityje ir darbu, kilus ekstremalioms situacijoms. Tokios tarnybos įsikūrimas Klaipėdoje liudija apie miesto išskirtinę, strateginę svarbą visos valstybės kontekste. Tai papildomas rimto, profesionalaus saugumo užtikrinimas ir garantas.

Dėmesys efektyvumui ir skaidrumui

Siekiant toliau efektyvinti ir skaidrinti Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklą, 2016 metų liepą savivaldybės taryba patvirtino naujus savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymo organų formavimo principus, vadovaudamosi kuriais įmonės pereina prie profesionalesnės ir efektyvesnės valdymo formos: keičiamos įmonių valdybos, į jas įtraukiant nepriklausomus narius. Nepriklausomų narių valdybose turi būti ne mažiau kaip trečdalis.

Naujos valdybos jau suformuotos bendrovėse „Klaipėdos autobusų parkas“, „Naujasis turgus“, „Klaipėdos energija“, „Vildmina“. Naująją tvarką atitinka ir UAB „Senasis turgus“ valdyba. Šis procesas jau prasidėjo bendrovėse Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre, „Klaipėdos vanduo“, „Gatvių apšvietimas“.

Pabrėšiu, kad mums nereikia ir mes nesiekiame reformos dėl reformos. Kai kalbame apie Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamas įmones – tai daugeliu atveju pripažintos lyderės šalyje, užtikrinančios kokybiškas paslaugas ir vienas mažiausių kainų šilumos, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių pervežimo ir kitose srityse. Pokyčiais įmonių valdybose siekiame nuosekliai pereiti prie profesionalesnės valdymo formos, užtikrinti dar didesnį valdymo skaidrumą, nepakenkiant darniam įmonių darbui. Keičiame ir keičiamės ramiai, nuosekliai, be sumaišties. Būtent toks kelias ir duoda apčiuopiamų bei įtikinamų rezultatų.

Taip pat šiemet jau pradėta rengti ir analogiška, nauja Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų įstaigų valdymo organų formavimo tvarka.

Nuo praėjusių metų atviresnė tapo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kokio dydžio yra Klaipėdos savivaldybės biudžetas, kaip bėgant metams kito savivaldybės skola, kokį nekilnojamąjį turtą valdo ir kokius viešuosius pirkimus vykdo savivaldybė – šią ir kitą savivaldybės sukauptą informaciją nuo šiol galima rasti vienoje vietoje, svetainėje http://opendata.klaipeda.lt/. Čia galima rasti ir miesto žemėlapius, demografinius, transporto, atliktų apklausų, aplinkos stebėsenos duomenis, informaciją apie švietimo įstaigas, gautus pranešimus apie problemas mieste, atliktus miesto tvarkymo darbus.

2017-aisiais, įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programą ir siekiant nustatyti labiausiai korupcijos paveiktas savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklos sritis, savivaldybės institucijų ir įstaigų paprašyta pateikti išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo. Įmonių ir įstaigų vadovams bei atsakingiems asmenims suorganizuoti mokymai, po kurių pateiktos 75 (iš 132) išvados: 1 institucijos, 7 įmonių ir 67 įstaigų. Jas apibendrinus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai buvo pateikta motyvuota išvada dėl savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė. Taip pat praėjusiais metais 24 savivaldybės įstaigose buvo atliktos anoniminės darbuotojų apklausos, kurių rezultatai aptarti ir (arba) paviešinti įstaigose.

Veikla tarptautinėje erdvėje – rimta ir stipri investicija į uostamiesčio vardo garsinimą

2017 m. buvau išvykęs į 4 tarnybines užsienio komandiruotes. Birželio 15–18 d. vykau į Odesą (Ukraina), kur dalyvavau Lietuvos dienų Odesoje (Klaipėdos miesto partneris) renginiuose; liepos 19–23 d. – į Potį ir Batumį (Gruzija), kur tarp Klaipėdos miesto ir Gruzijos Počio miesto, remiantis ilgamečiais partnerystės tarp Gruzijos ir Lietuvos santykiais, pasirašytas protokolas dėl tolesnio bendradarbiavimo, taip pat dalyvavau Počio miesto gimtadienio renginiuose; rugsėjo 2–3 d. – į Odesą (Ukraina), kur dalyvavau oficialiame susitikime su Klaipėdos miesto partnerio Odesos meru ir Odesos gimtadienio renginiuose; gruodžio 6–7 d. – į Briuselį (Belgija), kur dalyvavau organizacijos ACES EUROPE apdovanojimo renginyje, kuriame Klaipėda buvo oficialiai paskelbta 2018 metų Europos sporto miestu.

Iš savivaldybės biudžeto per 2016 m. už tarnybines komandiruotes man buvo išmokėta 1881,5 euro – kompensuotos kelionės ir nakvynės išlaidos pagal pateiktus dokumentus bei išmokėti dienpinigiai.

Taip pat priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės esu deleguotas į ES Regionų komiteto narius. Lietuvai ES Regionų komitete iš viso atstovauja 9 pagrindiniai ir 9 pakaitiniai nariai iš skirtingų šalies savivaldybių. Aš į komiteto sudėtį įtrauktas kaip pagrindinis narys. 2017-aisiais į Briuselį, kur dalyvavau Europos Sąjungos (ES) Regionų komiteto posėdžiuose, vykau 12 kartų. Šių komandiruočių išlaidoms (kelionės, apgyvendinimo, dienpinigių) padengti iš Klaipėdos miesto biudžeto lėšų nebuvo skirta.

Džiaugiuosi, kad būtent darbas ir užsimezgę darbiniai ryšiai Briuselyje tapo pagrindu sulaukti Klaipėdoje Europos Komisijos narių bei komisarų, Europos Parlamento narių, ES Regionų komiteto prezidento ir viceprezidento.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T2-25 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 metų biudžeto patvirtinimo“ Savivaldybės mero fondui 2017 m. buvo skirta 15 700 eurų. Fondo lėšos apskaitomos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos asignavimuose, Savivaldybės valdymo programoje. 2017 m. iš Savivaldybės mero fondo panaudota – 11 401,9 euro, liko nepanaudota – 4 298,1 euro.

Praėjusiais metais Klaipėda priimta į Istorinių miestų lygą. Kvietimas įstoti į Istorinių miestų lygą gautas 2016 metų rugsėjį, jungimuisi į šią tarptautinę organizaciją 2016 metų lapkritį pritarė savivaldybės taryba. Klaipėda Istorinių miestų lygoje tapo pirmuoju Lietuvos miestu, ne tik atstovausiančiu miesto interesams, bet ir reprezentuosiančiu Lietuvą.

Narystė Istorinių miestų lygoje suteikia galimybę stiprinti kultūros paveldo puoselėjimą remiantis pasaulio istorinių miestų patirtimi, dalyvauti bendruose projektuose kultūros paveldo tema, lygai priklausantys miestai pristatomi organizacijos leidiniuose, dalyvauja konferencijose ir kt. Istorinių miestų lygai priklauso daugiau kaip šimtas miestų iš viso pasaulio, nemaža dalis – įtakingi ir garsūs miestai, tokie kaip Paryžius, Dublinas, Amsterdamas, Praha, Krokuva, Kijevas, Briuselis, Melburnas, Ankara, Bostonas ir kt. Baltijos valstybėms šioje organizacijoje iki šiol atstovavo tik Ryga.

2017-aisiais Prancūzijos kultūros ministerija man suteikė Meno ir literatūros ordino karininko laipsnį. Šis ordinas skiriamas asmenims, kurie išsiskyrė savo kūryba meno ar literatūros srityse ar dėl įnašo skatinant abiejų sričių sklaidą Prancūzijoje ir visame pasaulyje. Aš įvertintas už asmeninį ir kaip mero indėlį skatinant ir palaikant kultūrinį bendradarbiavimą tarp Prancūzijos ir Klaipėdos. Tai išskirtinis ir garbingas apdovanojimas. Priimu tai kaip įpareigojimą toliau puoselėti istoriškai stiprius Klaipėdos ir Prancūzijos ryšius. Taip pat, nepaisant to, kad apdovanojimas skirtas man kaip asmeniui, galiu drąsiai teigti, kad po dalelę šio didžiulio įvertinimo teisėtai priklauso kiekvienam Klaipėdos kultūros bendruomenės nariui, priimu tai kaip visos klaipėdiečių bendruomenės įvertinimą.

Taip pat 2017-aisiais Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos universiteto vadovai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojama šiose srityse plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą ir dalytis gerąja patirtimi. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta bendromis pastangomis puoselėti šiuolaikinį šokį, siekiant remti Klaipėdos ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio projektų įgyvendinimą, profesionaliojo šokio teatro pagrindu suformuoti tarptautinę Klaipėdos ir Prancūzijos šokio trupę, taip pat įsipareigota populiarinant prancūzų kiną visus metus Klaipėdoje pristatyti šios šalies filmus, toliau organizuoti festivalį „Žiemos ekranai“, sutarta aktualizuoti su Prancūzija siejamą paveldą Klaipėdoje – pažymėti pastatus, parengti ir eksponuoti parodą.

Savivaldybės taryboje – svarbūs sprendimai Klaipėdai

2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iš viso surengė 12 posėdžių, kuriuose buvo priimtas 351 sprendimas.

Kaip svarbesnius norėčiau išskirti šiuos:

* Dėl pritarimo Bendradarbiavimo sutarties dėl viešojo transporto paslaugų organizavimo su Neringos savivaldybe pasirašymui (T2-14);

* Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 metų biudžeto patvirtinimo (T2-25);

* Dėl VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos reorganizavimo (T2-33);

* Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės paraiškai „Susitikimų vieta“ 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti (T2-36);

* Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros 2017–2030 metų strategijai (T2-50);

* Dėl Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį (T2-97);

* Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai) (T2-159);

* Dėl kultūros bei meno projektų finansavimo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos nustatymo (T2-187);

* Dėl laikinosios komisijos keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugos laikino neteikimo aplinkybėms nagrinėti sudarymo (T2-197);

* Dėl 2018 metų paskelbimo Sporto metais (T2-217);

* Dėl pritarimo Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos miesto savivaldybės ketinimų protokolui (T2-232);

* Dėl pritarimo Buvusio policijos pastato (Jūros g. 1) įveiklinimo koncepcijai ir jos įgyvendinimo gairėms ir sutikimo perimti nekilnojamojo turto objektus (T2-233);

* Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės paraiškai Europos jaunimo sostinės 2020 vardui gauti (T2-257);

* Dėl Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo (T2-265);

* Dėl Klaipėdos ekonominės plėtros strateginių krypčių iki 2030 metų patvirtinimo (T2-284).

Savivaldybės tarybos kolegija išliko reikšminga institucija, priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl strateginių gairių. 2017 m. savivaldybės tarybos kolegija rinkosi į 8 posėdžius ir svarstė 13 klausimų.

Kaip svarbiausius išskirčiau šiuos kolegijos sprendimus:

* Dėl VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros veiklos optimizavimo;

* Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano 4 koncepcinių alternatyvų svarstymo;

* Dėl pašto Aukštoji g. 13, Klaipėdoje;

* Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų žaidimų aikštelių įrengimo ir atnaujinimo 2018–2020 m. programos svarstymo;

* Dėl jachtos „Lietuva“ remonto ir tolesnio panaudojimo;

* Dėl VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro infrastruktūros plėtros galimybių;

* Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų sporto aikštynų atnaujinimo (modernizavimo) 2018–2022 m. programai.

Aktyviai veikė ir savivaldybės tarybos komitetai:

* Finansų ir ekonomikos – 31 posėdis, 287 klausimai;

* Sveikatos ir socialinių reikalų – 23 posėdžiai, 145 klausimai;

* Miesto plėtros ir strateginio planavimo – 30 posėdžių, 125 klausimai;

* Miesto ūkio ir aplinkosaugos – 19 posėdžių, 104 klausimai;

* Kultūros, švietimo ir sporto – 20 posėdžių, 156 klausimai;

* Kontrolės – 10 posėdžių, 36 klausimai.

Taip pat buvo surengti 4 nuolatinės komisijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamentui rengti bei koreguoti posėdžiai ir 1 Peticijų komisijos posėdis.

Beprecedentis atvejis Lietuvoje

Apžvelgiant 2017-uosius Klaipėdoje, būtina pasidalyti savo įžvalgomis bei mintimis dėl rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano.

Visų pirma – Lietuvoje dar nebūta precedento, kai vienos savivaldybės teritorijoje rengiami du skirtingi dviejų viena kitai nepavaldžių institucijų bendrieji planai, tad neišvengiamai kuriame ne tik istoriją, bet ir precedentą.

Miestas jau turi bendrųjų planų rengimo patirtį, įdirbį ir tradicijas, o uostui tai tenka daryti pirmąjį kartą. Gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl diskusijų, derinimų, taisymų, papildymų ir pildymų procesas neišvengiamai užsitęsė ir sukūrė gana jautrią bei emocingą karštų ginčų atmosferą.

Šiandien jau galima konstatuoti – nueitas netrumpas kelias ir bent jau uosto atstovai mato šio proceso finišą. Nemenka dalimi jie yra teisūs. Uosto bendrojo plano rengėjų nustatyti terminai, projekto ruošimo azartas ir išskirtinis aktyvumas kelia labai didelius reikalavimus laiko bei procedūrų derinimo kontekste. Ar ambicijos atitiks amuniciją, parodys jau labai netolima ateitis, nes net neabejoju, visi prisimename, kad miestas savivaldybės tarybos sprendimu praėjusiais metais įtvirtino ne vadinamąją maksimaliąją uostos plėtros koncepciją, bet gerokai nuosaikesnę, vadinamąją antrąją uosto plėtros alternatyvą.

Tačiau praktiškai jau beveik paskutinėje tvirtinimo stadijoje, pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą uosto bendrasis planas, giliu mano įsitikinimu, turi rasti harmoningą sąskambį su taip pat rengiamu Klaipėdos miesto bendruoju planu.

Manau, kad būtent šioje vietoje būtinas principinis sutarimas ir susitarimas, kad jėgos principas, kad ir kaip jis kam nors patrauklus, kad ir kaip jis teoriškai įmanomas, ilgalaikėje perspektyvoje sukurs tik nereikalingą įtampą ir normaliems darbiniams santykiams trukdančią aplinką, o to nereikia niekam – nei miestui, nei uostui, nei valstybei.

Be abejo, puikiai suprantu, kad miestų Lietuvos valstybėje yra tikrai daug, bet visiems jiems valstybė yra tik viena, tad valstybės interesas logiškai turėtų būti didžiausias prioritetas kiekvienam jos piliečiui ir kiekvienam miestui, bet… Neginčytina valstybės pareiga užtikrinti, kad nė vieno jos piliečio interesai ir lūkesčiai nebūtų pažeisti, kaip ir neginčytina savivaldos pareiga atstovauti ir ginti jos gyventojų interesus. Todėl po ilgų diskusijų, įtikinėjimų bei įrodinėjimų sutarėme su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kad, užtikrinant valstybinio prioriteto įgyvendinimą, bendromis jėgomis ir pastangomis turime užtikrinti klaipėdiečių interesus, kiek šio milžiniško projekto įgyvendinimas palies Klaipėdos miesto bendruomenės interesus.

Tenka išgirsti, kad reikia stengtis šį procesą paversti ar pasukti turgaus principo „ką ir už kiek“ link, bet manau, kad dalykinė diskusija ir racionalios derybos, o ne prekiniai mainai yra kelias į susitarimą, pagrindiniu tikslu keliant šio projekto įgyvendinimą, o ne lengvą lobizmą, kad ir kaip labai kam nors to norėtųsi. Jei tikslui pasiekti reikalingos tam tikros miesto teritorijos, už jas turi būti adekvačiai kompensuota. Jei neišvengiama intervencija į miesto infrastruktūras, šis procesas bendrų pastangų dėka turi būti suvaldytas taip, kad miestiečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, nepatirtų dėl to kylančių nepatogumų, juo labiau, kad jų patiriama ir dabar, turime tai pripažinti.

Tikiu, kad būtent šiam tikslui suburta itin aukšto atstovaujamojo lygmens vyriausybinė darbo grupė ne tik ieškos, bet ir ras būdų, kaip miesto pateiktus dalykinius argumentus įgyvendinti bei užtikrinti tai įtikinamai rimtais dokumentais bei adekvačiais sprendimais. Nuo to, kokie sutarimai bus rasti ir įtvirtinti toje darbo grupėje ir po to įteisinti reikiamu lygiu, labai priklausys ir miesto pozicija bei ateityje neišvengiamo bendradarbiavimo ir dalykinio bendravimo tonas, emocinis fonas. Niekada nepamirštame, kad jūrų uostą Lietuvoje turime tik vieną, valstybinį, bet siūlau niekada nepamiršti, kad ir Klaipėdą turime tik vieną ir vienintelę visiems – ir klaipėdiečiams, ir visiems valstybės vadovams.

Neabejoju ir tikiu, kad jau šiais metais bus baigti naujojo Klaipėdos miesto bendrojo plano parengimo darbai ir dar šių metų pabaigoje jis bus teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti. Todėl, naudodamasis proga, kviečiu ne tik politikus, bet ir visuomenės atstovus, asocijuotas struktūras aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese tiek dalykiškai kritikuojant, tiek ir racionaliai teikiant svarbius ir reikalingus siūlymus.

Tikiu, kad uosto ir miesto bendrieji planai nebus vienas su kitu „žaibuojantys“ ar konfrontuojantys „konstituciniai“ dokumentai, tačiau laiko liko labai nedaug, o darbų ir procedūrų – gausybė. Tad tik susitelkimas, bendras siekis, pasitikėjimas – tik toks įmanomas kelias bei raktas į sėkmę. Ir nėra kito kelio – arba du sėkmingi bendrieji planai, arba bendra nesėkmė, o tai sąlygos prarastas realias miesto, regiono ir valstybės ekonominės plėtros galimybes, prarastą brangų laiką, atliekant gausias specialistų ir profesionalių planuotojų gretas sutelkusį didžiulį darbą. Pasitikiu ir tikiu mūsų savivaldos specialistais, neabejodamas jų profesionalumu ir kompetencija, lygiai taip pat pasitikiu ir jų pilietiškumu bei patriotiškumu, kad ir kaip pompastiškai tai skamba.

Klaipėdos universiteto gelbėjimo operacija

Praėjusiuosius 2017-uosius atsiminsime ir kaip akademinės revoliucijos Lietuvoje laikmetį, kuriame Klaipėdos miestui ir jo savivaldai neišvengiamam teko misija aktyviai įsitraukti ir tiesiogiai dalyvauti Klaipėdos universiteto gelbėjimo operacijoje.

Šiandien galime drąsiai sakyti, kad jei ne laiku atliktas, ryžtingas ir geranoriškas miesto įsitraukimas į šiuos universitetų pertvarkos procesus, šiandien sąvoka „savarankiškas Klaipėdos universitetas“ būtų tik eksponatas Klaipėdos akademinio muziejaus lentynose. Ne kartą sakiau ir nepaliausiu teigti, kad tokio Klaipėdos universiteto, koks jis buvo dar prieš metus ar porą, jau nebereikia nei Lietuvai, nei Klaipėdai. Laikmetis diktuoja naujus iššūkius ir tikslus, kuriuos įveikti gali tik šiuolaikiškas, visuomenės poreikius atliepiantis universitetas, kuriame suteikiamos tokios kvalifikacijos, tokios studijų programos, kurių reikia miestui, regionui, valstybei, ir tai daroma kvalifikuotai, šiuolaikiškai, patraukliai ir kompetentingai.

Miestas savo pasiryžimą būti drauge su universitetu įrodė konkrečiais sprendimais ir darbais, tą, kiek tik to reikės, neabejotinai darys ir ateityje, tačiau ne ką mažesnio, o realiai gerokai didesnio pasiryžimo bei drąsių sprendimų reikia ir reikės iš Klaipėdos universiteto bendruomenės. Ir miestas, ir visas Klaipėdos regionas, ir, be abejo, universiteto bendruomenė turi vienodai suvokti – arba keičiamės ir išliekame bei kuriame miesto ateitį drauge, arba akademinės revoliucijos girnos visų mūsų savarankiškumo viltis ir miesto akademinės ateities vizijas sumals į miltus ir tik geriausiu atveju mieste turėsime kurios nors Lietuvos aukštosios mokyklos fakultetą ar fakultetus, kaip jau kartą istorijoje yra buvę. Toks scenarijus mūsų netenkina ir su juo miestas niekada nesutiks, nors, žinant universiteto pavaldumą bei šios reformos architektus, laukti ir tikėtis galima visko.

Potvyniai, maršrutinių krizė, automobilių spūstys…

2017-ieji Klaipėdai „padovanojo“ ir daugiau neeilinių iššūkių.

Tikriausiai daugelis dar ilgai nepamirš praėjusių metų lapkritį dėl išskirtinai gausių kritulių Klaipėdą net kelis kartus skalavusių potvynių.

Sudėtingiausios būta lapkričio 13-osios, kai AB „Klaipėdos vanduo“ iš viso gavo daugiau nei 100 pranešimų apie semiamas teritorijas. Išties, priekaištų dėl tądien kilusių iššūkių suvaldymo, gyventojų informavimo ir t. t. būta ne vieno ir ne vienai institucijai. Tad iš karto po pastarojo įvykio su mieste dirbančiomis tarnybomis sutarta, kad šios apie galimas grėsmes savivaldybę informuos nedelsdamos – vos pastebėjusios, kad kyla rizika. Savo ruožtu Savivaldybės administracija pasirūpins operatyviu gyventojų informavimu.

Šiandien, realu, jau galima konstatuoti, kad lapkričio 13-osios pamokas dauguma išmoko, mat jau beveik po savaitės, lapkričio 19-osios vakarą lietaus vandeniui vėl pradėjus semti dalies miesto gatvių ruožus, daugiabučių ar privačių namų kiemus, situacija suvaldyta gerokai operatyviau.

Dar viena neeilinė istorija – maršrutinių taksi laikinas dingimas iš miesto viešojo transporto sistemos. Situaciją pavyko išspręsti, tačiau kartu tenka apgailestauti, kad tai buvo padaryta tik įsikišus mero institucijai. Apmaudu, kad laiku to nesugebėjo padaryti tie, kurių tiesioginė pareiga ir atsakomybė, kad šios paslaugos teikimas mieste nenutrūktų. Aplinkybes, kodėl Klaipėdoje laikinai nutrūko šios paslaugos teikimas, mano siūlymu, aiškinosi savivaldybės tarybos sudaryta laikinoji komisija. Ir nors atsakingi Savivaldybės administracijos darbuotojai ir sulaukė nuobaudų, tačiau ši istorija aiškiai parodė, kad resursų Savivaldybės administracijos padalinių veiklai optimizuoti, sustyguoti ir paprasčiausiai koordinuoti esama ir pokyčių privalu pasiekti.

Praėję metai Klaipėdoje pasižymėjo ir dėl užsitęsusio Tilžės g., Baltijos pr. ir Baltijos pr. žiedinių sankryžų remonto ir dėl visu pajėgumu startavusio Centrinio Klaipėdos terminalo išaugusiomis transporto spūstimis miesto gatvėse, krepšinio klubą „Neptūnas“ užgriuvusiomis bėdomis, jachtos „Lietuva“ gelbėjimo istorija ir kt.

Šiandien galime jau drąsiai apibendrinti, kad didžioji dalis pernai mieste kilusių didžiųjų problemų sutelktomis bendromis jėgomis buvo išspręstos ar suvaldytos, tačiau dalis jų dar neabejotinai pareikalaus didelių pastangų ar netradicinių sprendimų.

Būtinas susitelkimas

Žengiant į 2015–2019 m. kadencijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos finišo tiesiąją, pirmiausia noriu palinkėti visiems savivaldybės tarybos nariams susitelkimo ir atsakomybės miesto bendruomenei, nukreipiant jėgas ir energiją į konstruktyvią veiklą, kritiką, kai to reikia, siūlymus bei naujas idėjas, kurių niekada nebus per daug.

Dar kartą noriu padėkoti visiems kolegoms – savivaldybės tarybos nariams, nepriklausomai, ar daugumoje, ar opozicijoje esantiems. Visi esame to paties miesto, tos pačios savivaldybės tarybos dalis, tad ir atsakomybę už savo darbo kokybę bei efektyvumą, tikiuosi, visi suprantame vienodai!

Neatsitiktinai išskirsiu opozicijos atstovų Rimanto Didžioko vadovaujamą Antikorupcijos komisiją ir Artūro Barbšio vadovaujamą Kontrolės komitetą. Tai institucijos, kurios savo misiją praėjusiais metais atliko išskirtinai aktyviai ir dalykiškai, dėl visų bendro labo.

Visus savivaldybės tarybos narius ir 2018-aisiais kviečiu sutelkti pagrindinį darbinių diskusijų svorio centrą į veiklą bei darbą komitetuose, komisijose, darbo grupėse, visuomeninėse organizacijose bei asocijuotose struktūrose, taip gerokai efektyviau išnaudojant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių laiką. Taip pat viliuosi, kad jau paskutiniais kadencijos metais neteks susidurti su analogiška 2017-ųjų situacija, kai daugiau nei pusmetį dėl pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“ praėjusiuose rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašo atstovo negebėjimo ar nenoro nustatyta tvarka atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato bei civilizuotai savivaldybės tarybos nario vietą užleisti kitiems, tiek savivaldybės tarybai, tiek ir daliai savivaldybės tarybos institucijų teko dirbti ne visa sudėtimi.

Džiugu, kad 2017-aisiais įvykę Klaipėdos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimai naujai subūrė veiklius ir savo bendruomenės interesams tarnauti pasiryžusius klaipėdiečius. Tikiu ir linkiu, kad naujai išrinkti seniūnaičiai ne tik aktyviai atstovaus savo seniūnaitijų gyventojams, bet ir taps tikru, dalykišku, skirtingų politinių interesų nesupainiotu ramsčiu miesto vadovams bei savivaldybės tarybos nariams, sprendžiant konkrečias miestiečių problemas.

Naudodamasis proga noriu nuoširdžiai padėkoti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojams, didžioji dalis kurių, giliu mano įsitikinimu, neabejotinai kantriai, profesionaliai ir atsakingai atlieka savo pareigas. Išties, Jūsų darbo esama ir išskirtinai sunkaus, nes gebėti kasdien miestiečiams padėti išspręsti jų problemas ar įgyvendinti, kaip daugeliui atrodytų, nepopuliarius, tačiau miestui išskirtinai svarbius sprendimus, – tikrai ne pati lengviausia, tačiau išskirtinai prasminga tarnystė Klaipėdai.

Be abejonės, didžiausios padėkos nusipelno visi klaipėdiečiai, kasdien didžiais ar mažais, retam pastebimais, tačiau neabejotinai svariais darbais prisidedančiais prie kiekvieno mūsų miesto – Klaipėdos – kūrimo ir keitimosi!

Neabejoju, kad visi siekiame vieno ir to paties tikslo – kurti ir puoselėti Klaipėdą, uostamiestį, kuriame gera, saugu ir patogu gyventi visiems! Ne kartą konkrečiais pavyzdžiais įrodėme, kad esant bendram siekiui, bendram tikslui, gebame būti vieningi, tad nepraleiskime nė vienos tokios progos ir šiais, jau įsibėgėjusiais 2018 metais!

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas

captcha
Įveskite aukščiau pateiktą tekstą:

2018-03-26

5 komentarai apie “Klaipėdos mero 2017 metų veiklos ataskaita”

  1. Ką meras praeitais metais nuveikė?
    Nes čia juk ne jo asmeninė ataskaita…

  2. Klaipėda – Europos sporto miestas.
    Bet Klaipėdos vaikai buriuoja Drevernoje.
    Idiotas.

  3. Kas skaitys Vincą Mykolaitį Putiną,
    Kai Vladas Putinas šneka rusiškai.
    Ar sugrįš į gimtinę Vincas Trumpa,
    Kai Donaldas Trumpa jau nekalba lietuviškai…

  4. Šitas žmogus yra Klaipėdos nelaimė, titulų pirkėjas. Jo dėka sušiktas Klaipėdos mikro klimatas, fantazijos neturintis pagyvenęs veikėjas išvijo iš miesto visą vibe’ą. Palaiko tik savus niekona kitus, pencininkam su komunizmo pėdsaku laikas atsiprašyt miesto ir pasitraukt, tik tada gal miestas ir atsigaus.

  5. Mero? MERO? MERO?
    Jūs juokaujate, čia viso Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų nuopelnas ir bendro darbo rezultatas, o ne mero.. Meras tik su žurnalistais važinėjas.. Investuotojai renkasi Kauną, tai greičiau darbai mero nenaudai.. Liberalai tiek Vilniaus, tiek ir Klaipėdos nemoka valdyti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt