Aludarystė sovietmečiu ženkliai skyrėsi nuo šių laikų įpročių – tuomet gėrimo buteliai buvo išgraibstomi vos išdėliojus juos parduotuvėse, o vartojimo kultūros sąvoka būtų buvusi nesuprasta.

Bendrovė „Švyturys Brewery“ tikisi, kad daugelio šalies gyventojų namuose yra nugulę jau pamirštų alaus vartojimo įpročių sovietmečiu įrodymai ir kviečia juos parodyti aludarystės istorijos muziejuje.

Aludarystės ir šio gėrimo vartojimo sovietmečiu įpročius atspindi metaliniai kamšteliai su trumpa alaus galiojimo data, vielinės dėžės produkcijai parduotuvių lentynose išdėlioti, grandinėmis prie gatvinių alaus kioskų tvirtinti bokalai ir daug kitų keistenybių, kurias galbūt prisimenate ir jūs.

„Švyturys Brewery”, rekonstruojama alaus darykla Klaipėdoje, jau vasarą atidarys duris visiems šalies gyventojams, ne tik norintiems apžiūrėti daryklą, bet ir besidomintiems aludarystės Lietuvoje istorija. Visuomenė kviečiama pasidalinti alaus gamybos ir vartojimo keistenybes sovietmečiu atspindinčiais eksponatais ir papildyti aludarystės istorijos muziejaus kolekciją.

Sniegu šaldomos daryklos patalpos ir rankomis atliekamas darbas

Nors „Švyturys Brewery“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1784 m., kai garsi pirklių šeima įkūrė vieną didžiausių alaus bravorų regione, savo dabartinį vardą darykla gavo tik 1946 m.

Po Antrojo pasaulinio karo, vykstant mūšiams dėl Klaipėdos krašto, alaus daryklos pastatai buvo gerokai apgadinti, o kai kurie korpusai – visai sugriauti. Įdomus faktas – nors didžioji dalis daryklos sunyko, vieno išlikusio korpuso rūsyje dar rastos 8 talpos alaus.

Kol visa alui virti reikalinga technika dar nebuvo suremontuota, darbuotojai vertėsi kaip galėjo. Garu darykla buvo aprūpinama savo pačios katilinės. Kadangi šaldymo sistema neveikė, alus buvo aušinamas atvirame ore, o tai galėjo trukti net iki 14 valandų. Brandinimo patalpos buvo šaldomos paprastu ledu, sukauptu per žiemą ir visus metus sandėliuojamu specialiuose rūsiuose.

Daugelis darbų buvo atliekami rankomis – subrandintas alus pumpuojamas į kitą rūsį, supilstomas į ąžuolines statines, plaunami buteliai, į juos pilstomas alus, buteliai užkemšami ir brokuojami, klijuojamos etiketės.

Dėmesys – kokybei

Alaus gamybos procesai modernėjo pamažu – tik vėliau darykloje atsirado plovimo, išpilstymo ir kamščiavimo aparatai. Ąžuoliniai kubilai buvo pakeisti metalinėmis voniomis.

Augant alaus paklausai ir Klaipėdos daryklai tobulėjant, buvo nuspręsta, kad būtina plėstis. Tačiau tuometinių patalpų nebeužteko, todėl 1969 m. darykla buvo pradėta iš esmės rekonstruoti, o rekonstrukcijai pasibaigus, gėrimų gamyba ženkliai išaugo. Beje, nors pramoninis uostamiesčio veidas tuomet smarkiai keitėsi ir gamyklos „keliavo“ į kitas vietas, garsioji Klaipėdos alaus darykla visad išliko savo istorinėje vietoje.

Įsisavinant naujus daryklos pajėgumus, daug dėmesio skirta ir gėrimų kokybės užtikrinimui bei didinimui. Žaliavos ir produkcija buvo nuolat tikrinamos laboratorijos ir degustacinės komisijos.

Vielinės dėžės parduotuvėse ir gatvėje geriamas alus „nuo grandinės“

Alaus „baras” Rusijoje sovietmečiu, „Facebook” nuotr.

Nors 1973 m. garsiausia pajūrio darykla viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti pasterizuotą alų, bendras alaus bruožas tarybiniais metais buvo neilgas galiojimo laikas. Todėl sovietmečiu pradėti naudoti stikliniai buteliai buvo užkemšami metaliniais kamšteliais su pažymėta galiojimo data. Nepaisant to, deficitinio alaus mėgėjai neleisdavo jam sulaukti galiojimo pabaigos – vos atsiradusi produkcija, išnešta į prekybos salę lengvose vielinėse dėžėse, buvo tuoj pat išgraibstoma. Tačiau prieš perkant tekdavo patikrinti, ar butelio dugne nėra drumzlių.

Sovietiniais metais gatvėje buvo galima pamatyti įdomių vaizdų – alaus statines ir metalinius kioskus, alų pardavinėjančias „pašiūres“. Kad žmonės iškart galėtų jo paragauti, prie tokių kioskų buvo galima rasti alaus bokalų. Tačiau jie būdavo prikabinti grandinėmis, kad nebūtų išvogti.

„Švyturys Brewery“ alaus daryklos ekspozicijoje siekiama iš gyventojų surinktais daiktais iliustruoti įdomiausius aludarystės Lietuvoje istorijos faktus. Bendrovė kviečia pranešti apie turimus iš sovietinių laikų užsilikusius eksponatus, kurių kolekciją pamatyti bus galima jau šią vasarą.

Ieškomi tarybinio alaus kamšteliai, buteliai, vielinės dėžės, bokalai su grandinėmis, etiketės, tuometinius alaus gamybos principus ar vartojimo įpročius atspindinčios nuotraukos.

Dėl turimų eksponatų kreiptis: BVRG Burson-Marsteller Goda Diečkutė, goda@bvrg.lt , tel. +370 685 12801.