Šešerius metus uostamiesčio kultūrai vadovavęs Narūnas Lendraitis, kaip jau skelbta, paskirtas Neringos savivaldybės vicemeru ir nuo balandžio 27 d. palieka Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pareigas.

„Atviros Klaipėdos“ pakalbintas ponas Narūnas prisipažino kultūrininko poste gavęs neįkainojamos patirties ir džiaugėsi atsirasiančia galimybe vasaromis daugiau laiko praleisti su anūkais.

Tiesa, kol kas jų turi tik vieną – vyriausios dukros Nidos, gyvenančios Vilniuje, vienerių metų sūnų, bet neilgai trukus, jau šią vasarą, turėtų gimti ir viduriniosios dukros Paulinos atžala. Jaunėlei Emilijai apie vaikus dar galvoti anksti – ji tik šiemet baigs vidurinę. Religijos mokslų bakalaurą ir teisės studijų magistrą baigęs N. Lendraitis yra išsituokęs.

Neringos savivaldybės nuotr.

Kuo Jums buvo naudinga (ir ar buvo naudinga) patirtis, įgyta vadovaujant Klaipėdos miesto Kultūros skyriui? Kaip tą patirtį ketinate panaudoti, eidamas Neringos vicemero pareigas?

Tuos šešerius metus Kultūros skyriaus vedėjo pareigose vertinu kaip nerealią galimybę išmokti daug naujų dalykų: visgi teko vadovauti trečiojo pagal dydį šalies miesto kultūrai, buvo nemenkų iššūkių ir kartu su miesto kultūros bendruomene pavyko susitelkti, pasirengti kultūros strategijai iki 2030-ųjų metų. Įsimintini ir Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės įvykiai, ir didžiulis darbas, kurį teko nuveikti, rengiantis tapti Europos kultūros sostine, jos paraiškos rengimo metu vykę procesai. Žodžiu, tai yra nereali mokykla ir tai, ką aš, dirbdamas Klaipėdos savivaldybės administracijoje, išmokau, yra neįkainojami dalykai, neįkainojamos vertybės, kurias tikrai bus galima pritaikyti naujose pareigose.

Paminėjote iššūkius, su kuriais teko susidurti. Gal įvardintumėte keletą iš jų?

Vienas iš iššūkių buvo įvertinti situaciją ir įtikinti politinę bendruomenę didinti finansavimą kultūrai, pirmiausia, nevyriausybiniam sektoriui, programoms, projektams ir panašiai. Politikai patikėjo ir pasirašė koalicijos sutartį, finansavimą skyrė.

Kitas dalykas buvo Europos kultūros sostinės paraiškos rengimo metu kartu su bendruomene sukurta strategija. Rengimo procese dalyvavo begalė suinteresuotų grupių, priskaičiavome arti 400-tų, tai buvo gyvas kontaktas, galimybė labai rimtai pasižiūrėti į kultūros lauką, identifikuoti problemas, siūlyti jų sprendimo būdus. Mano įsitikinimu, per maksimaliai trumpą laiką buvo parengtas labai neblogas dokumentas ir, svarbiausia, kad jį rengė ne kažkokios brendinės kompanijos, bet mūsų pačių bendruomenė.

Žinoma, galima diskutuoti, reikšti tam tikras kritines pastabas dėl tam tikrų kokybinių parametrų, bet, mano giliu įsitikinimu, tame dokumente yra sugulę visi miesto kultūros ir meno bendruomenės lūkesčiai. (Europos kultūros sostinės 2022 titulas atitekto Kaunui – aut. pst.)

Tai ta patirtis yra irgi neįkainojama ir aš galvoju analogišką patirtį pritaikyti ir Neringos savivaldybėje, matau būtinybę ir poreikį daryti tam tikrus pokyčius, bet strategiškai tą daryti, gerai apgalvojus, tariantis su bendruomene.

Kultūros srityje?

Ne tik kultūros, bendrai… Natūralu, Neringa orientuojasi į kultūrinį turizmą, tai yra pagrindinis neringiškių pragyvenimo šaltinis. Paslaugų sektorius yra ta erdvė, kur susitinka kultūra ir verslas ir čia, manau, bus puiki galimybė tą Klaipėdoje įgytą patirtį pritaikyti. O kaip seksis – pamatysim.

Žinia, meno žmonės yra išsilavinę, intelektualūs ir ambicingi bei, ne paslaptis, gana skeptiškai žiūrintys į valdininkiją. Ar pavyko, Jūsų  nuomone, Jums asmeniškai „sušildyti” šiuos santykius uostamiestyje, ar patyrėte vadinamųjų trinčių dėl to?

Natūralu, žinom mes tą ir tarp gyventojų, ir viešojoje erdvėje vyraujančią nuomonę, kad a priori visi valdininkai yra kažkokie neteisingi, kad jie netarnauja viešajam interesui ir panašiai. Mano giliausiu įsitikinimu, tai yra kaip tik tie žmonės, kurie dažnai labai nepelnytai kritikuojami, nors iš tikrųjų atiduoda ir savo protą, ir širdį tam darbui. Nežinau, kaip kiti dirba, nežinau jų veikimo metodų, bet aš per tuos šešerius metus tikrai stengiausi padaryti daugiau negu galbūt kai kuriais atvejais galima buvo padaryti ir manau, kad radau dialogą, radau sutarimą su kultūros bendruomene.

Žinoma, buvo ir daug kritinių pastabų mūsų dalinio finansavimo tvarkoms, jos buvo atitinkamai koreguojamos, kitaip sakant, buvo nesislapstoma pakampėmis, buvo einama atvira širdimi ir protu į dialogą, buvo ieškoma problemų sprendimo būdų ir, mano giliausiu įsitikinimu, situacija buvo suvaldyta ir dialogas buvo atrastas.

Kaip tada vertintumėte paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje politikų patvirtintus senuosius Kultūros ir meno tarybos nuostatus, nors Kultūros, švietimo ir sporto komitete buvo siūloma juos keisti taip, kad būtų užtikrintas skaidresnis kultūrinių projektų finansavimas? Jūs diskusijų metu lyg ir buvote už minėtų nuostatų keitimą?

Ne visai taip. Iš esmės buvo diskutuojama dėl dviejų nuostatų, komitete aš pritariau, kad galbūt galėtų būti ir komiteto narių siūlomas variantas, bet vėliau diskusija vyko ir administracijoje, ir su teisininkais. Tie pasiūlymai buvo įvertinti kaip pertekliniai, nes mes turime pakankamą reguliavimą, yra nešališkumo deklaracija, kurioje yra išvardinti labai aiškūs atvejai, kada ekspertas privalo raštu informuoti administracijos direktorių, kitus sprendimų priėmime dalyvaujančius asmenis. Mūsų giliausiu įsitikinimu, tai yra perteklinės nuostatos, kas buvo siūlyta, todėl ir buvo patvirtinta ta versija, bet…

Bet mes dar šiandien (penktadienį – aut. pst.) diskutavome ta tema, kad nekiltų niekam jokių abejonių, nes, natūralu, tie reikalavimai galbūt kai kam yra nauji ir mes pabandysime mūsų dabar galiojančiuose dokumentuose, gal toje pačioje nešališkumo deklaracijoje aiškiai išaiškinti ir aprašyti, kas yra tas nusišalinimas ir kokiu būdu jis vyksta, nes dėl to daug kam kyla klausimų. Visgi turi būti raštiškas nusišalinimas, jeigu paraišką projekto finansavimui teikiantis žmogus yra suinteresuotas, jis turi raštu informuoti ir nedalyvauti jokiuose svarstymuose, jeigu eina kalba apie tos srities projektus. Tai visa tai mes bandysime dar konkrečiau aprašyti ir manau, kad ir ekspertams bus aišku, ir Savivaldybės darbuotojams bus aišku, ir tiems patiems Kultūros ir meno tarybos nariams bus tikrai viskas aišku.

Gal jau žinote, kas užims Jūsų paliekamą Kultūros skyriaus vedėjo vietą? Gal jau yra numatyti galimi kandidatai?

Kol kas kandidatų dar nežinome, svarstome labai rimtai, situaciją irgi vertiname labai rimtai, nes nuo balandžio 27 d. pradėsiu eiti Neringos vicemero pareigas, tai, natūralu, kažkam reikės perimti tą vairą. Manau, kad per tą mėnesį rasime žmogų, kuris arba laikinai perims tą poziciją, arba kokiu nors kitokiu būdu. Įstatymas numato visokių variantų – gali būti ir eilinio vertinimo metu į pareigas perkeltas mūsų darbuotojas, gali būti ir pakaitinis iš kitos savivaldybės administracijos, gali būti ir skelbiamas konkursas, į kurį ateina stiprūs kandidatai – variantų yra pačių įvairiausių, ir manau, kad žmogų iki to laiko rasime.

Viena iš priežasčių, kodėl prieš 6 metus sutikote perimti uostamiesčio kultūros vairą, buvo ta, kad, būdamas neringiškis, jau kelerius metus gyvenote Klaipėdoje. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom:  grįžtate dirbti į Nidą ir į darbą turėsite važinėti iš Klaipėdos. Nežadate kraustytis gyventi atgal į Neringą?

Pradžioje kol kas teks pavažinėti, bet vėliau yra kaip spręsti šią problemą. Jeigu jau dirbsiu Neringoje, tai ateity spręsiu ir gyvenamojo būsto joje klausimą.

Tada ir anūkams paūgėjus vasaras pas senelį Kuršių nerijoje būtų smagu leisti…

Matysim, matysim. Manau, atrasim laiko ir prie marių su meškere nueiti, ir po kopas pasivaikščioti, ir kokį vieną kitą renginį aplankyti…