Klaipėdoje veikiančio LCC tarptautinio universiteto steigėjai ir valdyba kreipėsi į teismą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos naujos studijų akreditavimo tvarkos. LCC bendruomenės teigimu, naujieji reikalavimai pažeidžia teisėtus universiteto lūkesčius.

LCC tarptautinio universiteto nerimą sukėlė preliminarūs Mokslo ir studijų įstatymo aiškinimo ir taikymo pokyčiai, kur numatoma, kad nuo kovo 1 d. šalies aukštosios mokyklos turėtų teisę vykdyti tik akredituotų krypčių studijas. Visų LCC dėstomų kursų studijų programos būtų akredituotos su ribojimais. Tai reiškia, kad universitetas nebeturėtų teisės priimti naujų studentų, o jo veikla būtų paralyžiuota.

Įstaigos pranešime akcentuojama, kad netgi jeigu tai ir buvo tik preliminarus sprendimas dėl akreditavimo, visiškai ignoruotos kelios esminės aplinkybės.

„Universitetų vertinimas vykdytas prioritetą teikiant vadinamiesiems mokslinių tyrimų universitetams. Tačiau visiškai ignoruojami artes liberales universitetai, kuriuose stengiamasi daugiau dėmesio skirti individualiems studentams, jų visapusiškam išsilavinimui, didaktiniams sugebėjimams. Tokį modelį ir siekėme pritaikyti kurdami LCC tarptautinį universitetą. Savo misija visuomet laikėme kitokio universitetinio išsilavinimo vizijos reprezentavimą Lietuvoje. Dabar jai iškilo grėsmė“, – pranešime cituojamas vienas iš LCC tarptautinio universiteto  steigėjų Art DeFehr.

LCC steigėjus ir valdybos narius labiausiai stebina tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija visiškai ignoravo tą faktą, jog universitetas niekada negavo ir neprašė ministerijos finansavimo studijoms, mokslui ir pan. Save jis išlaiko savarankiškai, biudžetą surinkdamas iš Europos ir Šiaurės Amerikos mecenatų paramos ir mokesčių už studijas.

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad dar 2016 m. kovą LCC tarptautiniam universitetui jau buvo suteikta 6 metų trukmės akreditaciją. Teigiama, kad ministerijos sprendimas ją apriboti pažeistų bet kokius protingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

„Mes labai tikimės, kad ši problema tėra nesusipratimas, kuris bus greitai išspręstas. Ministerijai jau išsiuntėme visus dokumentus, kurie turėtų paaiškinti situaciją. Pasitikime Lietuvos teisine sistema. Norime ir toliau garsinti jos vardą tarptautiniu mastu. Vis dėlto esame nusiteikę atidžiai stebėti situaciją. Tikrai nenorime kurti konflikto, bet nesulaukę sprendimo iki balandžio 1 dienos buvome priversti kreiptis į teismą“, – sako A. DeFehr.

Jis neslepia, kad toks nesusipratimas ypatingai skaudus ir dėl to, jog LCC tarptautinis universitetas esą daug prisidėjo ir prie nepriklausomos Lietuvos akademinės bendruomenės kūrimo. Jis buvo įsteigtas tuometinės šalies Vyriausybės kvietimu. Artes Liberales universitetas turėjo sudaryti savotišką vakarietišką atsvarą vis dar pagal sovietinį modelį veikusiems universitetams. Vakarietišką švietimo modelį LCC tarptautinis universitetas Klaipėdoje  puoselėja jau 26 metus.

Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete mokosi apie 550 studentų, iš kurių du trečdaliai yra užsieniečiai. Kiekvieną semestrą jų gretas papildo apie 50 studentų, pagal mainų programas atvykstančių iš Šiaurės Amerikos, Europos bei Azijos. Dauguma dėstytojų į Klaipėdą dirbti atvyksta iš Vakarų Europos, Kanados, JAV. LCC kuruoja ir  Artimųjų Rytų studijų programą, į Lietuvą pritraukiančią studentus iš karo niokojamų šalių.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje veikiančio LCC tarptautinio universiteto steigėjai ir valdyba oficialiu raštu kreipėsi į prezidentę, premjerą bei Švietimo ir mokslo ministrę, prašydami įvertinti situaciją, susidariusią paskelbus apie Mokslo ir studijų įstatymo aiškinimo ir taikymo pokyčius. Panašiu laišku į aukščiausius šalies vadovus kreipėsi ir universiteto alumnai.