Svarbu, Temos

Išorinis uostas: prasideda naujas etapas (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-04-06


Klaipėdos miesto tarybos kolegija penktadienį vienbalsiai pritarė vadinamajam dalykinių sąlygų sąvadui, kuriuo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl galimybės ir miesto bendrajame plane nurodyti maksimalų uosto plėtros variantą.

Posėdyje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad dabartinė Vyriausybė tikrai nesielgs kaip buvusiosios, kurios netesėjo duotų pažadų dėl sutikimo į miestą įsileisti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Tačiau atsakydamas į “Atviros Klaipėdos” klausimą, ar bus svarstoma Būtingės alternatyva, kurią akcentuoja ir dalis miesto bendruomenės, jis teigė, kad “tai nebuvo svarstoma” ir bent jau jam nepristatyta.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Žada “išsaugoti kiekvieno žmogaus interesus”

Prieš prasidedant posėdžiui premjeras nuėjo trumpam pasisveikinti su priešais Savivaldybės pastatą piketavusiais klaipėdiečiais. Jiems jis teigė, kad iki šiol nėra jokio investuotojo, kuris imtųsi realizuoti giliavandenio uosto projektą. S. Skvernelis aiškino, kad bus atsižvelgta į visus jų nuogąstavimus.

Premjero apsilankymą Kolegijos posėdyje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pavadino “išskirtinės pagarbos ženklu miestui ir svarstomam klausimui”.

“Kalbėdami apie maksimalią uosto plėtrą turime užtikrinti ir maksimalią miesto plėtrą. Susvyravus arba bendrajam miesto arba uosto planui, susvyruotų ir ekonominės miesto strategijos įgyvendinimas. Bet tikrai nekalbame apie aukcioną ar turgų”, – teigė V. Grubliauskas.

“Ką žada Vyriausybė, tai įgyvendiname. Elgsimės taip ir toliau. Reputacinis klausimas yra labai svarbu. Jei sutarsime, sutarimas bus ir įgyvendinimas. Klausimas labai svarbus ne tik Klaipėdai, jis svarbus ir valstybei. Tačiau tikrai nebus jokio turgaus, jokio parsidavinėjimo. Meras intensyviai gina miesto ir miestiečių interesus, bet gerų sprendimų priėmimas dažniausiai yra kompromisas. Tikrai reikia apsaugoti pamatinius miestiečių interesus. Nė dėl vieno punkto nesakome, kad jis net nesvarstytinas. Jei šiandien priimsite sprendimą, galėsime tęsti dalykiškas diskusijas. Turime priimti patį geriausią sprendimą ir išsaugojant kiekvieno žmogaus interesus. Į kiekvieną bus individualiai pažiūrėta. Jei reikės nuskriausti, mes turime ieškoti alternatyvų, yra surasti ir plotai. Argumentai, rėkiantys gatvėje, kad ateis kiniškas kapitalas yra blefas, mes neturimo ko dar pasiūlyti investuotojams”, – prasidėjus posėdžiui sakė premjeras. Jo nuomone, reikėtų prioritetizuoti miesto pageidavimus, nes visgi gali būti situacija, kad nebus įmanoma įgyvendinti visus 17.

“Turime priimti patį geriausią sprendimą ir išsaugojant kiekvieno žmogaus interesus. Į kiekvieną bus individualiai pažiūrėta”, – iš miesto Tarybos tribūnos žadėjo premjeras. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Mūsų tikslas nėra kuo mažiau investuoti, tikimės, kad ir partnerių pozicija nėra kuo daugiau išpešti. Negi savų žmonių, piliečių priešai esame? Tai kas buvo pažadėta jau dviejų Vyriausybių, gaila, kad nebuvo padaryta. Šitas projektas bus įgyvendintas. Žodis mūsų pasakytas ir nuo jo nebus atsitraukta”, – teigė S. Skvernelis.

Jis tikino, kad dėl Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojų iškėlimo sprendimas jau yra rastas.

“Mes siūlome miestui tapti dalininku uosto akcionuojant valstybės įmonę. Tada miestas galėtų dalyvauti pelno paskirstyme ir savo reikmėm. Esame pasiruošę tai padaryti”, – teigė premjeras.

Jis tvirtino suprantantis žmonių, kuriuos tiesiogiai liečia šis klausimas, emocijas, bet esą reikia surasti sprendimą, “kuris leistų kalbėti apie mūsų valstybė plėtrą daugeliui dešimtmečių į priekį”.

O kalbant apie galimus investuotojus į giliavandenį uostą, anot premjero, “nė vienas nesaugus euras ar doleris nebus įsileistas ir nekviečiamas”.

Miesto argumentai

Sąlygų sąvadą (čia tekstinis ir grafinis variantai) pristatęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad miesto pritarimas maksimaliai uosto plėtrai galimas, kai bus susitarta būtent dėl šių sąlygų.

“Ženkliai pablogėtų Melnragės gyventojų situacija, nes tai ne tik turto nuvertėjimas, bet ir veiktų žmogaus sąmonę – ką jis mato ir kur gyvena. Tad norime, kad būtų numatytas maksimalus koridorius, kad visi žinotų apie teritorijos ateitį. Šiandien miestas nežino, kaip elgtis, jei ten esantys gyventojai kreiptųsi, pavyzdžiui, dėl rekonstrukcijos”,  – teigė S. Budinas.

Pasak jo, koreguojant pajūrio zonos ribas būtų galima kompensuoti ir Melnragės gyventojų netekimus, ir protingai urbanizuoti, kad atsirasti SPA centrai, viešbučiai. Tai esą būtų “visiškai naujos kokybės zona”.

Kalbėdamas apie galimas dabartinės miesto centre esančios uosto teritorijos konversijas jis sakė, kad tos uostinės teritorijos anksčiau ar vėliau turėtų priklausyti miestui.

Aiškindamas reikalavimus dėl “kietųjų” krantotvarkos priemonių direktorius tvirtino, kad dabartiniai sprendimai – žabtvorės, smėlio pylimas esą yra laikini ir neefektyvūs.

“Mūsų vaikai “Žalgirio” stadione sportuoja nelabai geromis sąlygomis. Jo teritorijoje, kurią atiduotume uostui, nebūtinai vyktų krova. Čia būtų galima pailginti pridėtinės vertės grandinę vykdant švarią uostinę veiklą”, – sakė S. Budinas.

Jis taip pat tikino, kad procedūros dėl Nemuno g. 113 ir 133 namų yra pajudėjusios, esą jau kitą savaitę turėtų būti pasirašyta sutartis su Uosto direkcija.

S. Budinas akcentavo, kad pietinės miesto dalies gyventojai dabar neturi normalaus priėjimo prie vandens, tad mažųjų valčių prieplauka ir Vilhelmo kanalo sutvarkymas esą ženkliai pagerintų padėtį.

Kalbėdamas apie teritorines Klaipėdos ambicijas jis sakė, kad norima ne tik plėtros į šiaurę ir į pietus, bet ir priglausti Smiltynę iki Neringos savivaldybės posto.

“Jei norime būti kurortiniu miestu, reikia ir protingos Smiltynės urbanizacijos”, – sakė direktorius, komentuodamas norą koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas.

Jo nuomone, Savivaldybės tapimas uosto akcininke būtų geras sprendimas, nes nereikėtų kasmet derėtis dėl sumų infrastruktūrai gerinti.

Klausimai-atsakymai

Sulaukus politikų klausimo, kada galėtų būti pradėtos giliavandenio uosto statybos, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad pagal optimistinį scenarijų tai galėtų būti 2022 m.

“Tačiau jos galėtų prasidėti tik atsirinkus partnerį, kuris užtikrintų, jog nesukurs vidinės konkurencijos uoste, o pritrauks naujus krovinių srautus. Partnerio atranka turi būti skaidri ir aiški”, – teigė jis.

S. Skvernelis aiškino, kad renkantis investuotojus kiekviena įmonė vertinama individualiai.

“Susidomėjimas yra iš visai kitos krypties valstybių. Matyt, ir vietiniai galėtų investuoti”, – sakė premjeras.

Miesto Tarybos narys Rimantas Taraškevičius išreiškė nuomonę, kad į sąlygas reikėjo įtraukti ir Jakų žiedo sankryžos rekonstrukcijos užbaigimo darbus (vis dar trūksta viaduko krytimi Palanga-Šilutė).

Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad šis klausimas galės būti apsvarstytas balandžio 19 dieną, kai jo vadovaujamoje ministerijoje rinksis speciali derybinė grupė.

Sulaukus Viačeslavo Titovo klausimo, kiek gi giliavandenis uostas galėtų sukurti naujų darbo vietų, A. Vaitkus teigė, kad paprastai tokio ploto uosto terminaluose dirba apie 300-400 darbuotojų.

“Tačiau reikia nepamiršti, kad sukuriama labai didelė pridėtinė vertė aplink yra. LEZ deklaruoja, kad tokiu atveju atsiras eilė investuotojų”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Jis atsakė ir į Tomo Meškinio priekaištus dėl geležinkelio daromo poveikio gyventojams.

“Dėl vykdomų investicijų jau po 1,5 metų didelė dalis krovinių į šiaurinę uosto dalį eis tiesiai, o ne per geležinkelio stotį”, – sakė A. Vaitkus.

Kertinis posūkis?

Kolegija sąlygų sąvadui pritarė vienbalsiai. Po posėdžio surengtos spaudos konferencijos metu V. Grubliauskas tai pavadino “kertinio posūkio diena”.

“Kolegija įgaliojo vesti konstruktyvias diskusija ieškant kompromiso. Visos 17 sąlygų vertos diskusijos, 100 procentų gal teoriškai sudėtinga įgyvendinti, bet džiugina premjero pozicija, kad nė viena nėra atmestina net nesvarsčius”, – sakė meras.

“Atvirai Klaipėdai” premjero paklausus, ar bus įvertinta ir Būtingės alternatyva, kaip reikalauja kai kurie klaipėdiečiai, jis teigė: “Tokio sprendimo nebuvo ir šiandien iš tų projektinių pasiūlymų, kurie buvo, nebuvo svarstoma alternatyva dėl Būtingės. Bent jau man nebuvo pristatyta”.

O pasitikslinus, kokia dalis Uosto direkcijos akcijų, jai tapus akcine bendrove, jo nuomone, galėtų būti perleista miestui, S. Skvernelis teigė, kad “čia yra derybų klausimas”.


2018-04-06

3 komentarai apie “Išorinis uostas: prasideda naujas etapas”

  1. Klaipėdos viršunėlei svarbiau savo budevių vaizdas į marias nei Klaipėdos ateitis!!!

  2. Šiandienos posėdis tik patvirtino, kad išorinio uosto buldozeris yra tepamas vien nekompetencijos solidolu. Visos Klaipėdos gyventojų sąlygų pabloginimas suvedamas vien į Melnragės iškeldinamų namų klausimą ir dviejų namų Nemuno gatvėje klausimą. Jie yra tikrai nuoširdžiai įsitikinę, kad visi kiti Klaipėdos gyventojai tų numatomų gabenti miesto gatvėmis 160 mln. tonų krovinių net nepastebės.
    Niekas net neužsimena, kad į išorinio uosto sąmatą privaloma įtraukti: jūros krantų betonavimas ir apsauginių įrenginių nuolatinis remontas, krovinių magistralių/koridorių statyba mieste (Jūrininkų, Baltijos, Šiaurės pr., Lideikio, Švyturio gatvės + geležinkelis mieste, Draugystės st. ir per Girulius), buferinių zonų įrengimas tarp uosto veiklos ir gyvenamų rajonų.
    Neturint nei preliminarios, bet maksimaliai realistiškos VISŲ projekto kaštų sąmatos, neturint moksliniais tyrimais pagrįstų išvadų dėl išorinio uosto įrenginių poveikio kranto linijai ir kiek kainuos to poveikio kompensavimas, neturint numatomų transporto srautų ir poveikio gyvenamai aplinkai mieste skaičiavimo, neįtraukiant miesto visuomenės į šio Klaipėdai esminio klausimo svarstymą, net neužsimenant kad visų pirma bus visais įmanomais aspektais palyginamos abi alternatyvos Būtingė ir Melnragė, ir tik TADA bus priimtas motyvuotas sprendimas kur plėsti uosto veiklą – yra jau šiandien nuspręsta vystyti Melnragės išorinį uostą ir pradėti statybas 2022 metais. Grynai politinis, nei ekonomine, nei gamtosaugine, urbanistine bei demografine miesto perspektyvos analize ir logika nepagrįstas sprendimas. Tai yra vadinama nekompetencija.

    • Pritariu Gintarui. Ačiū “Atvirai klaipėdai”, kad šiuo klausimu dar spausdinate “buldozeriui” nepalankias nuomones ir nuotraukas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt