[vc_row][vc_column][vc_column_text]
Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondas drauge su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi (MLIM) bei Klaipėdos valstybine kolegija šeštadienį pakvietė miestiečius į tradicinį renginį „Vynerio arbatėlė“ Skulptūrų parke.
Šįkart jo metu buvo pristatytas ir baigiamas rengti techninis Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektas, kurį žadama pradėti realizuoti 2020 metais.
Inventorizacijos metu Skulptūrų parke buvo suskaičiuota apie 1900 medžių. Iš jų numatoma iškirsti apie 500 – daugiausiai ties Trilapio gatve. Martyno Vainoriaus nuotr.
Įkvepiantis pavyzdys
Nuo vidurdienio parke vyko nemokamos terminės ekskursijos. Vėliau susirinkusieji aplankė J. L. Vynerio kapą, kur Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondo vadovas Romualdas Žukauskas priminė šio iškilaus XIX a. miestiečio gyvenimo istoriją.
Julius Liudvikas Vyneris (Julius Ludvick Wiener) gimė 1795 m. balandžio 1 d. Dancige (dabartiniame Gdanske), vėliau apsigyveno Mėmelyje (Klaipėdoje). Būdamas žydų tautybės, J. L. Vyneris ilgai kovojo dėl Klaipėdos miestiečio teisės, vėliau pats dalyvavo miesto valdymo procese kaip magistrato narys. Vyneris per gyvenimą iš prekybos gėlių sėklomis sukaupė didžiulį kapitalą ir visus nustebino 1855 m. surašytu testamentu, pagal kurį miestui paliko milžinišką 300 000 talerių palikimą (apie pusė milijono JAV dolerių), už kurį buvo pastatyta nemažai svarbių pastatų, nuo dabartinės Lietuvininkų aikštės iki Tauralaukio buvo nutiesta alėja. Ant Vynerio kapo iškaltas užrašas: „… jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“. J. L. Vyneris mirė 1862 m. vasario 24 d.
MLMI direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė sakė, jog buvo išsiaiškinta, jog Berlyno kapinėse stovi identiškas antkapinis paminklas, kaip ir pastatytas J. L. Vyneriui. Berlynietiškojo autorius yra žymusis Prūsijos karališkojasis architektas Frydrichas Augustas Štiuleris, suprojektavęs ir Klaipėdos šv. Jono bažnyčią. Kadangi J. L. Vyneris aukojo ir šios bažnyčio bokšto statyboms, tad beveik neabejojama, kad ir jo antkapinis paminklas yra to paties žymaus architekto kūrinys.
Renginyje dalyvavęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis sakė, jog J. L. Vyneris yra puikus pavyzdys, kaip galima veikti ir dirbti miesto labui.
„To gerumo turime daug, tik reikėtų stengtis jį padaryti ne kičinį”, – sakė R. Žukauskas.
Kaip keisis parkas?
Skulptūrų parko sutvarkymo projektą pristačiusi architektė Margarita Ramanauskienė teigė, kad techninis projektas jau baigiamas ruošti ir netrukus bus atiduotas ekspertiniam vertinimui.
„Projekto tikslas yra įprasminti istorinę atmintį, jokių revoliucijų neplanuojama. Numatoma palikti visus vertingus medžius, įrengti gėlynus, laistymo sistemas. Prie Liepų gatvės būtų atkurti buvę kapinių vartai, o prie Donelaičio gatvės pastatyti nauji. Prie jų būtų įrengti interaktyvūs stendai, kuriuose supažindinama su parko istorija. Prie Liepų gatvės – su kapinių etapu, prie Donelaičio – su Skulptūrų parko etapu”, – sakė architektė.
Pasak jos, parke palaidotų įvairių tautybių kareivių atminimas būtų įamžintas kryžiais, o čia palaidotiems žmonėms įamžinti numatoma įrengti memorialą, šalia kurio būtų ir perlaidojami visi palaikai, kurie būtų atkasti vykdant darbus kartu su archeologų priežiūra.
Visos skulptūros, išskyrus tris, stovinčias ant tinklų, išliks savo vietoje.
Parko želdinių sutvarkymo projektą rengusi kraštovaizdžio specialistė Rita Goliakovienė sakė, kad inventorizacijos metu parke buvo suskaičiuota apie 1900 medžių. Iš jų numatoma iškirsti apie 500.
„Ir man pačiai labai gaila, tačiau dabar ši erdvė yra kaip miškas, o ne kaip parkas. Medžių lajos labai menkos, savaime užaugę ir sovietmečiu beprasmiškai prisodinti medžiai atima medžiagas iš senųjų, vertingųjų. Kartu jie neleidžia augti ir žolei, jie patys stelbia vienas kitą, randasi puviniai ligos. Daugiausia būtų kertama prie Trilapio gatvės”, – sakė specialistė.
Pasak jos, želdynų projekte taip pat numatoma šalia paminklo „Linkuvai”, dabartinėje kietos dangos aikštelėje įrengti kvapų sodą, kuriame nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens augtų įvairūs aromatiniai augalai.
R. Goliakovienė taip pat pasakojo, kad parke numatoma prisodinti ir paunksminių augalų – gebenių, paparčių, ir kt.
Išgirdus tokius planus, kaip ir tradiciškai tarp susirinkusiųjų atsirado dvi nuomonės – vieni pasisakė už tai, kad prie medžių iš viso nereikėtų lįsti, o kiti teigė, jog iš tiesų būtina kuo labiau pasaugoti senuosius vertingiausiu medžius ir dėl to nereikia gailėti savaime sovietmečiu išaugusių laibų medžių.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”25651,25652,25654,25655,25656,25657,25658,25659,25661,25662,25663,25664,25646,25665,25666″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Kaip galima įgyvendinti tokio masto projektus visoje Lietuvoje, netaikant jokių projektų kokybės kriterijų? Kur poveikio aplinkai vertinimas? Kur vertinimas, kaip tokie projektai paveiks gyventojų psichoemocinę būklę? Tokiems vertinimams pakanka ilgalaikių tarptautinių tyrimų metu surinktų duomenų. Ar valdininkai suvokia, kad gyventojai jau dabar ieško, kaip iškelti masinius ieškinius už tokius projektus? Taip pat – reikia išreikalauti asmeninės valdininkų bei miestų tarybose už tokius projketus balsuojančių politikų atsakomybės. Reikia rinkti statistiką, kurios partijos atstovai dažniausiai balsuoja UŽ tokius nesąmoningus projektus, kurių metu miestai netenka brandžių sveikų medžių. Atgaline data atsakysite už tokius beatodairiškus lėšų įsisavinimą. Šiuo metu jau įvairių sričių ekspertai surenka duomenis apie nusikaltimo mastus. Pasimokykite iš kitų miestų klaidų, kol nėra vėlu. Europinių lėšų įsisavintojai, totali gėda.