Na štai ir sulaukėme žadėtosios dangaus manos – pagaliau baigtas pristatyti „Mėlynojo proveržio – 2030“ komplektas – strategija ir priemonių planas. Ką dabar jaučiame? Džiugesį? Viltį? Palengvėjimą? Pasididžiavimą? Visgi pusantrų metų darbavosi per 300 klaipėdiečių rengdami šį šviesios ateities planą Klaipėdai. Ką gi tokio svarbaus pavyko išgirsti šiame pristatyme dalyvavusiems klaipėdiečiams?

Pirmiausia, kad bus sukurtos darbo vietos šio plano koordinavimui: Miesto ekonominės plėtros taryba, strategijos įgyvendinimo grupė, programų valdymo biuras.

Toliau sužinojome, kad nėra aišku, iš kur bus imami pinigai šiai strategijai įgyvendinti, nes neužteks nei miesto biudžeto, nei uosto, kaip strateginio partnerio, pinigėlių.

Dar išgirdome, kad norima pritraukti 40 000 naujų gyventojų, tačiau juos teks importuoti iš užsienio, nes visame regione neatsiras tiek laisvų lietuvių.

Dar pakalbėjo LEZ pardavimų vadovas, paaiškinęs, kad neįmanoma Klaipėdoje tiek paruošti specialistų, kiek jų reikia šiai strategijai įgyvendinti (reikės sukurti 25 000 darbo vietų). Teks vėl importuoti žmones. (Beje, girdėjau, kad „Yazaki” vis neranda 200 darbuotojų savo naujajai laidų gamybos linijai.)

Tada V. Grubliauskas aiškino V. Kroliui, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriui, kad tai, jog programoje visiškai neminimas turizmas „nieko nereiškia“. Turizmas kaip tik susilauks „daugiau dėmesio“.

Atsakydamas į Girulių seniūnaičio klausimą apie tai, kaip turizmą padaryti 12, o ne 3 mėnesius trunkantį veiksmą, vienas pagrindinių proveržio rengėjų pasiūlė plėsti sveikatinimo turizmą (pvz., nutiesti kokybišką dviračių taką Šilutės plente?).

Dar sužinojome, jog verslas labai spaudė rengėjus, kad savivalda greičiau spręstų klausimus ir tą patvirtino vicemerė, teigdama, kad „demokratijos negalime pamiršti, bet…laikas spaudžia“.

Į klausimą apie kone katastrofišką ekologinę būklę Klaipėdoje ir ar uosto plėtra dar nepablogins situacijos, L. Dičpetris atsakė, kad šie klausimai buvo nagrinėjami, žiūrimi taršos žemėlapiai ir kuriami apvažiavimai. (Anądien per Darnaus judumo plano pristatymą „Kultūros fabrike“ sužinojome, kad pagal uosto sieną, po kelių Švyturio gatvės daugiabučių langais, „Vitės“ mokyklos, „Bitutės“ darželio langais Bendrajame miesto plane yra numatytas 4 juostų sunkiojo transporto koridorius, sujungsiantis P. Lideikio gatvę su Naująja Uosto gatve. O rajono gyventojai kaip tik ten planavo žaliąją zoną kurti drauge su AB „Klasco“, uosto taršai mažinti. Dzin.)

Į klausimą apie Būtingės alternatyvą Melnragei buvo tradiciškai atsakyta, kad negalime trukdyti valstybei vystytis. (Keista, kaip į šį klausimą visada atsakoma vienodai, nors klausimas keliamas visai ne dėl to, ar ne/leisti vystytis valstybei ir uostui, bet siekiant, kad tai būtų daroma tvariai, nenaikinant Klaipėdos pajūrio, nedidinant jame taršos ir neapkraunant miesto centro keturiskart didesne krova).

Kas čia dar? Kažkoks megaobjektas dar turėtų būti.

Taigi, buvo pristatyta daug dalykų, leista užduoti keletą klausimų, į kuriuos buvo atsakyta tomis pačiomis frazėmis. Check. Dėl to ne vienas klaipėdietis boikotavo šį pristatymą. Tam, kad nelegitimuotų pateiktų siūlymų ir valdžios troškimų.

Jau net per daug savivaldybės kuriamomis vizijomis nesidomintys klaipėdiečiai kalba apie Mėlynuosius Vasiukus.

Pinigų nėra, darbuotojų trūksta, kultūrinis gyvenimas – dvi alaus pripampusios megašventės. Gyventojai išsilaksto, nes dūsta nuo taršos ir naftos smarvės. Nesugebama kelių autobusų nusipirkti be skandalo, bet miestas sėkmingai vieną po kito perka tuščiagarbius titulus, vadindamas tai ambicijomis.

O dabar planuojama, kad Klaipėda bus antras po Roterdamo uostas. Ir dar norima tramvajaus liniją nutiesti.

Linas Andronovas, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE)