Balandžio 18–20 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Miestų kultūros Baltijos regione: nuo viduramžių iki XX amžiaus“.

Tyrinėtojai iš Austrijos, Estijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos rinksis į šį mokslinį forumą aptarti permainų, kurios pastaraisiais metais įvyko moksle suvokiant daugiakultūrį Baltijos regiono miestų pobūdį.

„Baltijos regione miesto kaip vietos, kurioje sąveikauja skirtingos kultūros, samprata šiandien jau mažai ką stebina. Visgi iki šiol neaišku, kiek miestų daugiakultūriškumo samprata pati savaime prisideda prie to, kaip suvokiame „urbanistinę erdvę“, kurioje gyvename, „miestiškumą“ bei „urbanizaciją“, – teigia konferencijos organizatorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Vasilijus Safronovas.

Siekdami atsakyti į šį klausimą ir suprobleminti pastarąsias sąvokas, konferencijos organizatoriai nutarė esant tikslinga diskutuoti apie mokslinėje literatūroje nemažiau dviprasmybių keliančią „miestų kultūrų“ (angl. urban cultures) sampratą, kuri dažnai tapatinama su „miestiškumu“, t. y. miesto esme.

Įvairių mokslų atstovus, daugiausia istorikus ir archeologus, jie pakvietė aptarti šią sampratą iš įvairių – tarpusavyje dažnai nesutampančių – perspektyvų, tokiu būdu tikėdamiesi sugeneruoti siauras ribas peržengiantį žinojimą apie tai, kas yra miestų kultūra(-os).

Klaipėdoje vykstanti konferencija – trečioji iš Baltijos šalių miestų istorijai skirto mokslo renginių ciklo. Jį 2012 m. inicijavo Herderio institutas Marburge (Vokietija) – viena stipriausių Vidurio Rytų Europos ir Baltijos regiono istorijos tyrimo institucijų Europoje.

Pirmoji konferencija, tais metais vykusi Rygoje, sukvietė dalyvius aptarti klausimo, kiek giliai ir kokios temos Baltijos regiono miestų istorijoje yra ištirtos. Antroji konferencija 2015 m. vyko Taline. Joje plėtota urbanistinių tinklų (angl. urban networks) tematika, aptariant tiek istorinius miestų tarpusavio ryšius Baltijos regione, tiek ir socialinius tinklus, kadaise veikusius konkrečiuose miestuose.

Trečiosios konferencijos vieta, organizatoriams iš Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sutarus, nuspręsta pasirinkti ne Lietuvos sostinę Vilnių, bet Klaipėdą. Šį sprendimą nulėmė tiek gilesni istoriniai Klaipėdos ryšiai su Baltijos regionu, tiek ir pasitikėjimas dalyvius priimsiančio Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto patirtimi organizuojant panašius renginius, skleidžiant jų rezultatus mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei.

Konferencija vyks tris dienas Klaipėdos etnokultūros centre anglų ir vokiečių kalbomis (be vertimo).