Politikų tribūna

Naglis Puteikis: būtina išsaugoti jūrinio paveldo objektus

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-04-17


„Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šių pastatų, įtaigiai liudijančių apie svarbų Lietuvos kaip jūrinės valstybės istorijos etapą, sunaikinimas būtų vandališkas akibrokštas“, – pažymima Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, Kultūros paveldo departamentui (KPD), KPD Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai antradienį išsiųstame Seimo nario Naglio Puteikio rašte, kuriuo prašoma padėti apsaugoti nuo griovimo du didelę istorinę, memorialinę vertę turinčius Lietuvos jūrinio paveldo objektus.

Apie tai jau mūsų portale rašė ir klaipėdietis Mantas Macikas.

Locmanų namas tarpukariu ir dabar.

Seimo narys kreipimąsi išsiuntė, reaguodamas į ICOMOS LNK Klaipėdos pakomitečio vadovo, istoriko Dainiaus Elerto pranešimą apie grėsmę, iškilusią dviems istorinėje Klaipėdos miesto dalyje Vitės kvartale esantiems pastatams: 1905 metais pastatytam Locmanų namui (Uosto g. 23 arba Uosto g. 38) ir Naujojo uosto g. 5 esančiam pastatui, kuriame 1898-1909 m. veikė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl. Kerkau valdytos jūrų transporto kompanijos agentūra, o 1923-1940 m. dirbo pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba, priėmusi Lietuvos Respublikos kaip jūrinės valstybės įtvirtinimui svarbiausius praktinius sprendimus ir susijusi su tokiomis Lietuvos istorijai svarbiomis asmenybėmis, kaip pirmasis Šventosios uosto viršininkas ir pirmasis lietuviško Klaipėdos uosto valdytojas inžinierius Ričardas Visockis, pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, Šventosios ir Klaipėdos uostų statybų vadovas inžinierius Jonas Šimoliūnas ir kiti.

Pareiškėjo D. Elerto teigimu, prieš priimant tokį nutarimą tarybai buvo pateikta netiksli, klaidinanti informacija, nutylint svarbius faktus apie pastato vertę, cituojame:

„Atkreipiame dėmesį, kad buvo neapibūdintos Locmanų namo (seniau vadinto Locų namo) kaip jūrinio kultūros paveldo vertės. Pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto. Juos papildė nutiesti jungiantys keliai su takais, prie krantinės stovintys locmanų tarnybos laivai ir patys locmanai. Dėl Klaipėdos uosto laivybos ypatumų locmanų tarnyba turėjo būti nuolatinėje parengtyje. Namas pastatytas ant balasto sampylos ir pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų. Pati sampyla suformuota iš burlaivių balasto 1770 – 1805 m. ir yra 1800 – 1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.

Todėl pareigūnai su šeimomis gyveno viename name (pvz., 1909 m. čia gyveno 9 jūrų locmanai), o prieš tai kaimynystėje stovėjusiuose nameliuose dviejose gatvelėse (Mažoji Locų ir Didžioji Locų gatvelė). Reikalui esant jie iš savo butų skubėjo prie tarnybinių laivų. Tokiu būdu tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis. Kartu ir vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybų pastatas. Locmanų name 1905 – 1940 m. gyvenusių pareigūnų pavardės žinomos. Tarp jų ir pirmųjų Lietuvos jūrų laivų („Jūratė“, „Kastytis“) kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 m. birželio 27 d. prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Svarbu pažymėti, kad po anšliuso 1939 – 1940 m. pastatas pateko į Lietuvos valdomą „laisvąją zoną“ ir liko Lietuvos administruojama teritorija. Todėl Locmanų namo pastatas turi išskirtinę memorialinę vertę. Pastatas buvo plečiamas pristačius priestatus 1927 m., 1960 m., 1963 m. Sovietmečiu jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, uosto dispečerinė. Jis išlieka svarbia Klaipėdos uosto panoramos iš Kuršių nerijos ir Kuršių marių silueto dalimi.

2008 m. Lietuvos jūrų paveldo prie KVAD tarybos narys Kęstutis Demereckas parengė išsamią istorinę apybraižą „Locmanų gyvenamas namas KLSACO teritorijoje“. Joje pažymima, kad po masinių griovimų Klaipėdos uosto aplinkoje pastatas tebežymi svarbias uostamiesčiui ir mūsų šaliai vietas: 1854 m. Didžiojo gaisro Klaipėdoje pradžios, 1923 m. uosto perdavimo Lietuvai, 1926 – 1938 m. pirmųjų Lietuvos laivų kapitono gyvenimo. Taip pat yra išlikę spalvotas pastato projektas ir patalpų naudojimo schemos.“

Seimo nario N. Puteikio turimais duomenimis, galimybę sunaikinti pirmosios lietuviškos Klaipėdos uosto valdybos pastatą, esantį adresu Naujojo uosto g. 5, sudarė KPD Pirmosios nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. posėdyje priimtas nutarimas patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (2012) vertingąsias savybes: pastatą Naujojo Uosto g. 5, Klaipėdoje priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Kaip nurodyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. vasario 21 d. rašte, toks teisinis statusas neužtikrina faktinio šio pastato išsaugojimo. N. Puteikis nurodo, jog KPD Pirmajai nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybai galėjo būti pateikta netiksli informacija, adekvačiai neatspindinti su lietuviško Klaipėdos uosto kūrimu tiesiogiai susijusio pastato memorialinės vertės, to, kad jame yra likę autentiškų elementų ir dekoro detalių, taip pat karinio paveldo – antrojo pasaulinio karo metu slėptuve paverstas rūsys su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų.

Taip pat Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija jau kelis kartus – 2017 m. liepos 15 d., 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. vasario 19 d. – raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, siūlydama inicijuoti sąvokos „urbanistinės struktūros statinys“ patikslinimą, tačiau ministerija į šiuos pasiūlymus nereagavo, todėl minėto statuso statinių apsaugos teisinio reglamentavimo trūkumai liko nepašalinti.

Siekdamas, kad vertingi Lietuvos jūrinio paveldo objektai būtų išsaugoti, N. Puteikis paprašė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson, KPD ir KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos inicijuoti pakartotinį Locmanų namo ir pirmosios lietuviškos Klaipėdos uosto valdybos pastato vertės ir apsaugos klausimų svarstymą KPD Pirmosios nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, pakviečiant į jį dalyvauti ir ICOMOS LNK Klaipėdos pakomitečio atstovus, istorinės apybraižos „Locmanų gyvenamas namas KLASCO teritorijoje“ autorių Kęstutį Demerecką, Lietuvos jūrinio paveldo apsauga suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovus. Taip pat Seimo narys paprašė pateikti informaciją, kokiais tyrimais remiantis buvo priimti KPD Pirmosios nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. sausio 9 d. posėdžių nutarimai, neužtikrinantys šių pastatų apsaugos.

Valstybinė kultūros paveldo komisija paprašyta išnagrinėti Locmanų namo ir pirmosios lietuviškos Klaipėdos uosto valdybos pastato atvejus, įvertinant juos Lietuvos jūrinio paveldo apsaugos problemų kontekste.

Taip pat Seimo narys paprašė pateikti informaciją, kokių veiksmų Kultūros ministerija ėmėsi, kad pašalintų „urbanistinės struktūros statinio“ statusą turinčių statinių apsaugos teisinio reglamentavimo trūkumus, ne kartą nurodytus Valstybinės kultūros paveldo komisijos.

 

 

captcha
Įveskite aukščiau pateiktą tekstą:

2018-04-17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt