P0

Svarbu, Temos

Autobusų parkas: krachas ar audito “kliurka”?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-04-19


Bendrovės įsiskolinimo koeficientas – blogas, likvidumo koeficientas – labai blogas, ilgalaikio ir viso turto apyvartumo rodikliai – blogi, didelė bankroto tikimybė. Tokį savivaldybės valdomos UAB Klaipėdos autobusų parkas (KAP) vaizdą nupiešė Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi įmonės 2015-2016 m. ir aštuonių 2017 m. mėnesių veiklos auditą.

Šioms išvadoms pritarė ir miesto Tarybos Kontrolės komitetas, bet jo nariai nesutiko, kad įmonė turėtų būti perkančioji organizacija ir vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagal reglamentavimą už Europos Sąjungos lėšas įsigyti autobusai turi nusidėvėti iki 1 euro likutinės vertės per 5 metus. Tad vien juos po tų penkių metų įvertinus rinkos kaina visi bendrovės rodikliai esą pasidarys puikūs. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu audituotu laikotarpiu įmonei vadovavusi Jelizaveta Daugininkienė teigia, kad tokios išvados liudija apie auditorių nekompetenciją, nes remiasi vien teoriniais rodikliais bei nekreipiamas dėmesys į daugelį kitų, specifinių.

“Kaip netoli bankroto ribos esantis įmonė gali turėti pelno, nuolat gauti kreditus iš bankų ir būti geidžiamu klientu visiems tiekėjams?” – klausė ji.

J. Daugininkienės nuomonei pritaria ir “Atviros Klaipėdos” kalbintas ekspertas, įžvelgęs tik vieną nerimą keliančią tendenciją – didžiules administracines išlaidas.

Kartu akcentuojama, kad toks esą ne itin kokybiškas auditas dabar gali tapti geru įrankiu konkurentams, su KAP besirungiantiems viešuosiuose konkursuose.

Kokios išvados?

Auditorių (grupei vadovavo Daiva Zdanevičienė) išvadose rašoma, kad nors 2015-2016 m. bendrovės veiklos rezultatai teigiami, tačiau rekomenduojami veiklos rodikliai nebuvo pasiekti.

Auditorių nuomone, KAP paslaugas ir prekes turi pirkti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu.

Išvadose žeriama kritika tuometinei valdybai, kad ji neperžiūrėjo 7-13 metų galiojančių pareigybinių nuostatų, neatsisakė perteklinių pareigybių, nesusiejo įmonės vadovo atlyginimo su bendrovės veiklos rezultatais ir pan.

Priminta ir istorija dėl J. Daugininkienės bei jos dukros Julijos Pliutienės, dėl kurios buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o ši konstatavo, jog buvo padaryti pažeidimai.

Konstatuota, kad reklama ant autobusų buvo talpinama neturint atitinkamo leidimo, o į Savivaldybės biudžetą nemokėta atitinkama rinkliava.

Daroma išvada, kad “finansiniai santykiniai rodikliai rodo nepakankamą veiklos efektyvumą”: įsiskolinimo koeficientas – blogas, likvidumo koeficientas – labai blogas, ilgalaikio ir viso turto apyvartumo rodikliai – blogi, didelė bankroto tikimybė.

Su visomis audito išvadomis galima susipažinti čia.

Peržiūri sutartis

Miesto Tarybos Kontrolės komitetui svarstant šias išvadas esminės diskusijos kilo dėl perkančiosios organizacijos statuso. Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius, KAP Valdybos pirmininkas Saulius Budinas, skirtingai nei auditorės, tvirtino, kad ir teismo sprendimai rodo, jog įmonei toks statusas nėra privalomas.

“Rinkoje dalyvauti būnant perkančiąja organizacija yra neįmanoma”, – tikino jis.

Nuo praėjusių metų spalio KAP vadovaujantis Vaidas Ramanauskas teigė, kad įmonė visus mokėjimus atlieka pagal sutartis.

Dabartinis KAP vadovas Vaidas Ramanauskas teigė neradęs, kur būtų buvusios neracionaliai panaudotos lėšos. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Įmonės pelningumas nėra didelis, bet yra amortizacija. Auditas neįvertino nusidėvėjimo, kuris yra grynos lėšos. Bankas žiūri į nusidėvėjimą ir duoda paskolas”, – teigė V. Ramanauskas.

Jis teigė, kad miesto maršrutų konkursuose įmonė dalyvavo su maksimaliu galimu tarifu, kurį nustatė VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas”, tad ir pelno iš to esą nėra.

“Nagrinėjome, žiūrėjome audito ataskaitą. Bendrasis mokumas ir kritinis likvidumas nėra blizgantys, įmonės vadovui pasakyta, kad juos reikia gerinti. Tačiau autobuso parko tikslas nėra didelis pelnas, o kokybiška paslauga miestiečiams ir sudaryti konkurenciją bei rodyti, kad galima dirbti geriau”, – teigė S. Budinas.

KAP vadovas teigė neradęs, kur būtų buvusios neracionaliai panaudotos lėšos, tačiau sakė keliantis visas sutartis ir jai kas bus neaišku, žada pasirašyti naujas.

Atsakymas į klausimą, kodėl su J. Pliutiene buvo atsisveikinta bendru susitarimu ir išmokant kompensaciją, jis teigė, kad lapkritį dar nebuvo informacijos iš VTEK. Išmokėtos kompensacijos sumos jis sakė negalintis atskleisti dėl asmens duomenų apsaugos.

Komitetas pritarė audito išvadoms, išskyrus įžvalgas apie perkančiosios organizacijos statusą.

Buvusios vadovės pozicija

“Nemačiau ir neskaičiau dar tų išvadų, bet tai, ką cituojate, yra tiesiog juokinga. Kartu tai rodo, kad šioje audito tarnyboje nėra profesionalų, kurie galėtų atlikti akcinių bendrovių auditą”, – “Atvirai Klaipėdai” sakė buvusi KAP vadovė J. Daugininkienė.

Pasak jos, Savivaldybės auditorės vadovavosi vien tik teoriniais rodikliais ir visiškai ignoravo specifinius, būdingus tik tokio tipo įmonėms.

“Kita vertus, tai ne pirmas atvejis ir nestebina, nes kai buvo tikrinama autobusų švara, išvadas ketino daryti vien tik iš finansinių dokumentų”, – sakė J. Daugininkienė.

“Kai atėjau dirbti, tai tikrai įmonė buvo ties bankroto riba – tekdavo daug ką įsigyti į skolą. Ir man tikrai ne gėda dėl to, kokią ją palikau po 20 metų. Ji tikrai nebankrutuoja ir nebankrutuos, jei tik jos specialiai nenugyvens per porą metų. O tokį auditą galiu vertinti tik kaip politikavimą, politinio užsakymo vykdymą”, – teigė Jelizaveta Daugininkienė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pašnekovė retoriškai klausė, kaip tada įmonei skolindavo ir skolina bankai, neturėję nė vienos pretenzijos, o tiekėjai suteikia didžiulius kreditavimo laikotarpius. Ir kaip beveik bankrutuojanti įmonė gali uždirbti pelno.

Audito išvadose rašoma, kad 2015 m. grynasis pelnas siekė 286 tūkst. eurų, 2016 m. – 217 tūkst., o per devynis praėjusių metų mėnesius – 105 tūkst. eurų.

“Visi įsipareigojimai būdavo mokami laiku ir puikiai sustyguoti. Tai man buvo labai svarbu. O kalbant apie didesnį pelną, tai Savivaldybė pati pageidaudavo, kad mes miesto maršrutų konkursuose dalyvautume su tokia kaina, kad sudaromos sutartys būtų su nuliniu rentabilumu”, – dėstė buvusi vadovė.

Ji taip pat akcentavo, kad jei įmonė būtų tokioje blogoje padėtyje, ji nebūtų galėjusi dalyvauti nei Europos Sąjungos projektuose įsigyjant naujas transporto priemones, nei VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” skelbiamuose konkursuose.

“Įmonė turi labai daug brangaus turto – ir naujus autobusus, ir didelę teritoriją su gamybinėmis patalpomis, tad jos pajamos neprilygsta turimam turtui, bet tai, matyt, ne kiekvienam auditoriui suprasti”, – sakė J. Daugininkienė.

Pašnekovė neigė pretenzijas ir dėl neva neefektyvios personalo politikos – esą viskas buvo itin sustyguota ir dirbo mažai žmonių, bet taip buvo elgiamasi dėl to, kad jie geriau daug dirbdami uždirbtų geresnius atlyginimus. Taip pat ji nesutiko su išvadomis dėl reklamos – esą buvo išsiaiškinta, kad leidimo reklamai ant savo turto nereikia.

Buvusi vadovė taip pat akcentavo, kad nuolat konkurso būdu parinkti ir su akcininku – Savivaldybe – suderinti auditoriai pateikdavo visiškai kitokias išvadas.

“Kai atėjau dirbti, tai tikrai įmonė buvo ties bankroto riba – tekdavo daug ką įsigyti į skolą. Ir man tikrai ne gėda dėl to, kokią ją palikau po 20 metų. Ji buvo vertinama kaip viena geriausių transporto srityje ir visi norėjo dirbti su mumis, nes buvo garantuoti dėl įsipareigojimų vykdymo. Ji tikrai nebankrutuoja ir nebankrutuos, jei tik jos specialiai nenugyvens per porą metų. O tokį auditą galiu vertinti tik kaip politikavimą, politinio užsakymo vykdymą. Bet manęs apjuodinti nepavyks”, – teigė J. Daugininkienė.

Specialistų nuomonė

VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis “Atvirai Klaipėdai” sakė, kad sprendžiant dėl KAP galimybių dalyvauti miesto ir kitų maršrutų konkursuose visada buvo vertinamas įmonės pelningumas, turto ir įsipareigojimų santykis.

“Turtas ir kapitalas visada ženkliai viršydavo įsipareigojimus, tad dėl įmonės pajėgumo dirbti niekada nekilo jokių abejonių”, – teigė jis.

“Atvira Klaipėda” paprašė su audito ataskaita susipažinti ir vieno transporto srities specialisto bei apie ją išsakyti savo nuomonę. Pasak jo, ataskaita yra visiškai paviršutiniška, paremta teorija ir atlikta neįsigilinus į sektoriaus specifiką.

“Tokios įmonės pelningumas priklauso nuo turimų kontraktų, ji veikia specializuotoje rinkoje. Čia pritaikyta visiškai netinkama metodika. Vien ką reiškia faktas, kad pagal reglamentavimą už Europos Sąjungos lėšas įsigyti autobusai turi nusidėvėti iki 1 euro likutinės vertės per 5 metus. Tačiau kokia jų rinkos kaina tada bus, jei normalus nusidėvėjimo laikotarpis yra 10 metų, o pas mus autobusai dirba ir iki 20 metų? Vien po tų penkių metų įvertinus tuos autobusus rinkos kaina visi rodikliai pasidarys puikūs”, – sakė ekspertas.

Jis audito atskaitoje pasigedo detalios analizės, kokie rezultatai yra atskirose įmonės veiklos srityse – miesto, tarpmiestiniuose pervežimuose, nes dabar neaišku, ar iš tiesų ji mieste teikia paslaugas už pačią mažiausią kainą, ką pagal savo paskirtį iš esmės turėtų daryti.

Vienintelis rimtas audito minimas faktas, anot eksperto, yra didelės administracinės išlaidos, kurias, iš esmės, ko gero, sudaro audituojamu laikotarpiu atliktos didelės investicijos į administracinio pastato remontą.

“Investuota ne į paslaugos gerinimą, o į tai, kas neduoda jokios vertės ir dar ilgai blogins rezultatus”, – sakė specialistas.

Jis taip pat sutinka su argumentu, kad KAP neturi būti perkančioji organizacija, nes esą nesugebėtų dirbti rinkos sąlygomis, kaip dirba dabar.

“Įsivaizduokite situaciją, kad autobusų parkas būtų nusprendęs dalyvauti konkurse, kurio dalyviai tik laimėję įsipareigoja per numatytą terminą nusipirkti transporto priemones ir tai užtikrina ženkliu piniginių sutarties įvykdomo garantu. Ir jis tada turėtų pirkti transporto priemones pagal viešuosius pirkimus, kuriuos labai lengva sustabdyti arba per Viešųjų pirkimų tarnybą, arba per teismus. Tai tokiu atveju parkas netektų ir pinigų, ir sutarties. O kiti konkurentai transporto priemones perka kaip nori, nes nėra perkančioji organizacija”, – aiškino specialistas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios teorinės auditorių išvados dabar gali tapti puikiu įrankiu KAP konkurentams skųsti teismams konkursų rezultatus, jei juos laimėtų KAP, o ne jie.


2018-04-19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt