Klaipėdos seniūnaičiai, išreiškę nuomonę, kad šį ketvirtadienį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio metu politikai dar neturėtų svarstyti miesto ekonominės plėtros strategijos (vadinamojo „Mėlynojo proveržio”) veiksmų plano, savo poziciją priminė ir piketu, kurį surengė prieš minėtąjį posėdį.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Balandžio 18 d. vykusios Klaipėdos miesto seniūnaičių sueigos metu buvo nutarta prašyti Savivaldybės administracijos, kad minėtasis veiksmų planas būtų teikiamas ne balandžio, o gegužės miesto Tarybos posėdžiui.
Prašymas motyvuojamas tuo, kad strategijos formavimo partneriai prie jos parengimo dirbo net dvejus metus, o visuomenei susipažinti su 59 puslapių dokumentu ir pateikti siūlymus skyrė tik 14 dienų. Teigiama, kad šis terminas yra nepagrįstai trumpas.
Kaip pavyzdys pateikiamas Klaipėdos darnaus judumo plano regimo procesas, kai visuomenė turėjo pakankamai laiko ne tik teikti pasiūlymus, bet ir pakartotinai susipažinti su koreguotu veiksmų planu.
Taip pat buvo konstatuota, kad planas paruoštas atmestinai. Esą biudžeto plane visiškai nesuprantama ir nepamatuota, kai sumos skiriasi net 10 kartų.
Molo (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė savo ruožtu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Elidai Mantulovai nusiuntė prašymą, kuriame prašo informacijos, kokios bendruomenės atstovavo visuomenei rengiant strategiją, kur galima susipažinti su surengtų darbinių teminių susitikimų protokolais, kokios LEZ ir uosto įmonės buvo apklaustos ir kt.
Su analogiškai savo prašymais iš Klaipėdiečių tribūnos prieš Tarybos posėdį į politikus kreipėsi seniūnaitės Virginija Jurgilevičienė ir M. Kalendė. Pirmoji parengtą strategiją netgi vadino melu, akcentavo uosto plėtros galimybę Būtingėje, pageidavo, kad būtų įvardijamas potencialus investuotojas į giliavandenį uostą.
„Mes tik paprasta visuomenė, kuri pasijuto kiek nejaukiai, kai miesto strategijos dokumente perskaitė, kad su ja buvo derinta miesto strategija „Klaipėda 2030″. Tai su kuria jos dalimi buvo derinta? Kas atstovavo visuomenę? Ar buvo derinta su Klaipėdos bendruomenėmis? Mums paprastiems miestiečiams susidaro įspūdis, kad miestas gauna spaudimą kuo greičiau priimti šią strategiją. Ar tai tiesa? Jei taip – kokiais tikslais? Susidaro įspūdis, kad taip norima įsisavinti europinių fondų lėšas tam ,kad būtų pastatytas išorinis uostas iš Azijos ateinančiam kapitalui”, – klausė M. Kalendė.
Anot jos, žiūrint paprasto miestiečio akimis Klaipėdos strategija – lozungų kratinys, slepiant pagrindinį tikslą – statyti išorinį uostą, nes ši strategija be jo neįmanoma. Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl neanalizuojamas Būtingės variantas.
„Kiek iš Jūsų gyvena Klaipėdos mieste? Mažai. Tai mūsų paprastų miestiečių akimis žiūrint susidaro įspūdis, kad jūs gyvendami už miesto nesuvokiat pagrindinės miesto problemos – ekologijos grėsmės. Pramonės iškėlimas iš miesto, kaip rodo kitų miestų pavyzdžiai, tai sugrąžintų gyventojų norą grįžti gyventi čia. O dabar, mums susidaro įspūdis, kad strategijos rengėjams, užsakovams gyvenantiems švariame priemiestyje norima lengva ranka priimti tokią miesto strategiją, kur pramonė būtų joje. Kaip bus sprendžiami ekologijos, taršos, klausimai, privažiavimo aplinkkelis šiaurinėje miesto dalyje? Miestas patvirtino, kad uostas plėstųsi į pietus, o ne į atvirą jūrą. Prašome nepamirškite šito ir nepriimkite lengva ranka šio dokumento, neparengus uostui kelių uosto plėtros variantų”, – ragino M. Kalendė.
Anot jos, kol kas nėra išskirtas strategijos lyderis. Tai esą reiškia, kad ji nebaigta ir „dar neaišku į kurią pusę bus pakreipta”.
Visgi ekonominės plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimas yra įtrauktas pirmus numeriu į ketvirtadienį prasidėjo miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę. Politikai balsuodami dėl jos galėjo šio klausimo svarstymą atidėti.
Tokį pasiūlymą pateikė ir opozicijos atstovas Viačeslav Titov, nes toks sprendimo projektas esą Finansų ir ekonomikos komitetui buvo pateiktas kaip papildomas ir jis nespėjo tinkamai įsigilinti. Analogišką pasiūlymą pateikė ir Nina Puteikienė.
Už šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės pasisakė tik 7 miesto Tarybos nariai.
Beje, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją ketvirtadienį, 17.30 val. kavinėje „Pauzė” (Herkaus Manto g. 25) rengia diskusiją „Mėlynojo proveržio dilemos”.
Klaipėdos miesto valdantieji aiškiai pasakė, kad buldozeris pravažiavo, traiškydamas Klaipėdos miesto ateitį