Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją surengtos diskusijos „Mėlynojo proveržio dilemos“ metu skambėjo ne tik mintys apie esą netinkamą turizmo sektoriaus vietą ketvirtadienį miesto Tarybos patvirtintame Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos veiksmų plane, bet ir pasiūlymas Klaipėdos universitetui atsisakyti savarankiško statuso ir jungtis su Vilniaus ar Kauno technologijos universitetu. Pastebėta, kad rengiant šią strategiją galbūt ingoruotos jau netolimos ateities tendencijos – darbo vietų robotizacija ir dirbtinis intelektas.

„Labiausiai žeidžia vienos nuomonės tvyrojimas mieste. Tačiau nekritikuotina yra tik biblija arba Konstitucija”, – pradėdamas diskusiją sakė ją moderavęs Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų  Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius.

Turizmo potencialas neišnaudojamas?

„Esu uždavęs sau klausimą, ar man čia miela ir gera gyventi, ar mano vaikai čia norėtų grįžti ir gyventi. Per dvejus metus dar neatsakiau sau į šį klausimą. Matau ir labai gerų dalykų, ir labai daug taisytinų. 9 mėnesius miestas yra tuščias. Kartais net viešbučio svečiai bijo išeiti į tuščią miestą. Reikia ieškoti kelių, kaip tą miestą pripildyti. Turizmas gali sustabdyti ir emigraciją, nes šį sektorių sunku robotizuoti, žmogus jame svarbiausias. Jei tiek pat būtų investuota į turizmą, kiek į uostą, kaži, kas duotų daugiau vertės. Gaila, kad „Mėlynajame proveržyje” nėra apie tai kalbama. Turistas atvažiuoja ne vien į Klaipėdą, jis atvažiuoja į visą regioną ir atsisakydama tokių ambicijų Klaipėda nuvertina visą regioną, nes flagmanas turi būti”, – sakė G. Bertašius, akcentavęs, kad šioje srityje reikia naujų, drąsių idėjų.

Jis taip pat pabrėžė susisiekimo su regionu svarbą. Esą jei nebūtų Kaliningrado oro uosto, viešbučių tinklas „Radisson” nebūtų ėjęs į Nidą, kur G. Bertašius numato pradėti statyti naują viešbutį, „nes Palangos oro uosto su jo politika „Radisson” nevertina ir neskaičiuoja”.

Renaldas Kulikauskas, Senamiesčio (Muzikos centro seniūnaitijos) seniūnaitis atkreipė dėmesį, kad dar vasarį Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTIC) svetainė buvo ne itin patraukli turistui, ką liudijo ir  nekokybiškos nuotraukos, tačiau atkreipus į tai dėmesį situacijai pasitaisė.

„Bent vienas TIC darbuotojas galėtų kviesti miesto fotografus dalintis geriausiomis nuotraukomis”, – siūlė seniūnaitis.

„Kartais būdama darbe ir žvelgdama iš Smiltynės į miestą susimąstau – kiek man turėtų sumokėti, kad aš atvažiuočiau į šį miestą ilsėtis? Jis yra negražus, nors ir turime išskirtinių objektų. Man gėda, kai turistams siūloma glostyti undinėlės krūtis ar centrinėje aikštėje stovi apgailėtinas gėlių laivelis, kuris labiau tiktų kokio Igorio sodyboje. Užmirštami objektai, apie kuriuos turėtume komunikuoti. Gaila, kai turistai praeina pro elingą, kaip tuščią vietą, nors tai unikalus objektas, nors architektai jau prieš ketverius metus siūlė, kaip jį atgaivinti ir padaryti traukos objektu. Mažoji skulptūra daro labai blogą darbą, nes neaktualizuojamas unikalus Skulptūrų parkas. Jei būčiau tarp valandančiųjų, tikrai sukčiau galvą, kaip pritraukti tą pusę milijono Jūrų muziejaus lankytojų į Klaipėdą. Labai netoliaregiškai nubraukiame Lenkiją kaip turizmo šaltinį. Reikia su ja dirbti. Mano nuomone, miestui labai trūksta eksperimentariumo, dėl to labai skeptiškai žiūriu į policijos pastato įveiklinimą aukštajai kultūrai”, – dėstė miesto Tarybos narė, opozicijos atstovė Nina Puteikienė.

Radailiuose veikiančio Dinozaurų parko įkūrėjas Andrius Aušra mano, kad miestas turėtų stengtis pritraukti ir tuos 120 tūkstančių turistų, kurie kasmet atvyksta į šį parką.

„Kai kalbiname, dažniausiai išgirstame, kad jie apsistoja Palangoje, Nidoje. Tik koks dešimtadalis renkasi Klaipėdą”, – sakė verslininkas.

KTIC vadovė Romena Savickienė akcentavo, kad šioje įstaigoje dirba 5 žmonės, iš kurių viena yra buhalterė.

„Patys kuriame leidinius, fotografuojame, kuriame puslapius, važiuojame į turistines parodas.  Tad jei tik ateisit su patarimais, nuotraukomis žemai nusilenksime”, – sakė ji.

Tačiau „Sodros” duomenys rodo, kad per pastaruosius metus buvo ir laikotarpis, kai KTIC dirbo 12 žmonių, o kovą buvo 10 darbuotojų.

Romena Savickienė išreiškė nuomonę, kad patiems klaipėdiečiams reikėtų pradėti kurti tradiciją vaikščioti senamiestyje, kad jis būtų gyvybingas.

„Susėdo Teatro aikštės verslininkai, gintaro prekeiviai ir tarėmės, ką padaryti, kad ji būtų gyvenama. Buvo puikių idėjų. Verslo atstovai yra pasiruošę prisidėti finansiškai. Išmokstame bendrauti ir bendradarbiauti. Tas pat ir su visu senamiesčiu  – visi galime įnešti gyvumo. Ar negalime kiekvienas išeiti pasivaikščioti po senamiestį? Mes to nebedarome, tad privalome susikurti tradicijas patys. Parke Žardėje, netoli kurio gyvenu, tokia galybė žmonių. Išmokime patys sugrįžti į centrą. Taip, akmenuotas grindinys nepatogus tėvams su vežimėliais, neįgaliesiems, bet aplink Teatro aikštę gatvės bus rekonstruojamos”, – sakė KTIC vadovė.

Neįvertino 4-osios pramonės revoliucijos?

R. Kulikauskas diskusijos metu išreiškė mintį, kad tarp rengusiųjų „Mėlynojo proveržio” strategiją tikriausiai ne daug buvo žmonių, kurie tiki greitais pokyčiais.

„Didžiausias elektronikos gamintojas pasaulyje, Kinijos „Foxconn“ pernai atleido 60 tūkstančių iš turėtų 110 tūkstančių darbuotojų ir pakeitė juos robotais. Kita Kinijos bendrovė „Changying Precision Technology Company“, gaminanti išmaniuosius telefonus, iš 650 darbuotojų pasiliko tik 20. Gamybos efektyvumą jai pavyko padidinti net 250 procentų, o brokuotos produkcijos kiekį sumažinti 80 procentų. Žymiausi pasaulio mokslininkai kalba apie robotizavimą, 4-osios pramonės revoliucijos įtaką ir bedarbių masės didėjimą, o čia tikimasi 25 000 naujų darbo vietų. Dirbtinio intelekto kūrimo rinka iš viso proveržyje neminima, nors „New York Times” prognozuoja, kad į ją jau 2020 metais bus investuota 1,3 trilijono dolerių”, – dėstė R. Kulikauskas.

Ar iš tiesų reikia savarankiško universiteto?

Senamiesčio seniūnaitis taip pat kėlė klausimą, ar Klaipėdos universitetas iš tiesų yra patikimas „Mėlynojo proveržio” įgyvendinimo partneris ir pateikė jo studijų vertinimo rezultatus palygindamas juos su analogiškomis Vilniaus universiteto studijomis.

„Manau, kad reikėtų atsisakyti Klaipėdos universiteto nepriklausomumo idėjos ir jungtis su Vilniaus ar Kauno technologijos universitetu bei drąsiai galvoti apie sprendimus, kuriuos dabar daro Šiauliai. Klaipėda – miestas prie jūros, tad jei turėtume analogišką studijų kokybę, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus universitete, kiek jaunimėlio keltųsi čia, o ne į Vilniaus kamščius”, – dėstė R. Kulikauskas.