Nepaisant kai kurių klaipėdiečių pageidavimų atidėti Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos veiksmų plano svarstymą, išreikštų ir piketais, ir pasisakymais iš Klaipėdiečių tribūnos, bei opozicijos pareiškimų, miesto Taryba ketvirtadienį patvirtino šį dar „Mėlynuoju proveržiu” vadinamą dokumentą.

Akcentuojama, kad jis dar nuolat bus tobulinamas bei keičiamas, tad diskusijų su bendruomene esą netrūks.

Pasisakydami politikai turėjo įvairių klausimų, nors, pavyzdžiui, Valdemaras Anužis tokią klausimo svarstymo eigą vadino „haidparku”, nes viskas esą jau išdiskutuota komitetų posėdžiuose.

Konservatorius Rimantas Didžiokas išreiškė nuogąstavimus, kad esą numatomas užsienio aukštosios įstaigos pritraukimas gali pakenkti Klaipėdos universitetui,  socialdemokratė Lilija Petraitienė – ar dėl strategijos įgyvendinimui numatomų lėšų nenukentės kasdienių poreikių finansavimas.

Liberalas Arvydas Cesiulis teiravosi, „iš kur importuosime žmonių” ir kaip numatoma spręsti infrastruktūros klausimą, jei iš tiesų gyventojų skaičius išaugtų 40 tūkstančių.

Strategijos ruošimą koordinavusios ir galutinį jos bei veiksmų planą paruošusios kompanijos „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris akcentavo, kad jau ir dabartinis miestas yra suprojektuotas 200 tūkst. gyventojų, tad infrastruktūra esą yra paruošta. O kalbant apie papildomus gyventojus, anot jo, greičiausiai visgi dalis turėtų būti ir imigrantai, nors yra šaltinių ir šalies viduje, skaičių gali padidinti ir sugrįžtantys emigrantai.

Tuo metu Viačeslavas Titovas teiravosi, kodėl priemonių plane numatoma investuotojams ruošti dokumentus tik anglų, o ne rusų kalba. O Nina Puteikienė stebėjosi, kad, anot jos, tarp savęs nedera miesto Tarybos sprendimas pritarti uosto plėtrai tik pietinėje dalyje, Kolegijos pritarimas sąlygų sąvadui dėl derybų su Vyriausybe ir ši strategija.

„Kryptis teisinga, bet labai mažai kalbama apie sveikatos ir socialinius klausimus. Labai tikiuosi, kad jos vėliau atsiras”, – teigė liberalas Saulius Liekis.

Jo partijos kolegė liberalė Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad iki šiol mieste nebuvo suderinto veikimo kartu, o tokio veiksmų plano atmetimas būtų nepasitikėjimas, kad visi jo rengėjai nori gero Klaipėdai.

„Pamirštos pamokos, kad Klaipėda jau buvo miesteliu, aptarnaujančiu uostą. Alfonsas Žalys padarė, kad miestas būtų humanizuotas. Tada buvo sukurti megaobjektai, kurių tik nereikia dabar dusinti. Siūlomos priemonės sunaikins visas galimybes. Tai ne ekonominis, o politinis dokumentas. Valdančioji dauguma už mūsų pinigus pasirengė sau politinę programą. Tokie planai sunaikins mūsų identitetą. Miestas silpnina universitetą, nes jis numatomas tik techninės krypties, savivalda neduoda kultūrinės sferos užsakymų”, – pasisakydama teigė N. Puteikienė, savo frakcijos vardu siūliusi nepritarti veiksmų planui.

Tačiau partijos „Tvarka ir teisingumas” narys Artūras Razbadauskas, ir pats dirbantis Klaipėdos universitete, neigė abejones dėl universiteto ateities. Anot jo, tikrai bus vystomi ir socialiniai, ir humanitariniai mokslai.

Nepritarti siūlė ir V. Titovas, nes planas esą priimamas skubos tvarka.

„Įteisinamas giliavandenis, kaip žiūrėsite į akis gyventojams, gyvenantiems iki Švyturio gatvės? Būtina keisti ir užsienio politiką, kad giliavandenis uostas turėtų krovinių. Trejetu galima vertinti tokį darbą”, – sakė V. Titovas, anot kurio, pasisakymui skirto laiko neužtenka išsakyti visiems kritikuojamiems dalykams.

„Reikia pritarti, nes dabar miestas yra dykra. Vakare užtenka vieno taksi. Viskas prasideda nuo svajonių. Duok Dieve, jei pavyks bent trečdalį įgyvendinti, miestas tada tikrai pasikeis. Nieko nedaryti, atidėti – pats blogiausias sprendimas. Jei reikės, taisysime, keisime. Nepritarti reiškia laukti, kol miestas visiškai ištuštės”, – teigė L. Petraitienė.

„Gal ir atrodo kaip fantazija, bet prisiminkime, kas mums buvo sakoma, kad niekas nesigaus. O tada juk tik kibirų buvo galima nusipirkti parduotuvėse, dėl kaulų mušėmės. Stovėjimas vietoje yra ėjimas atgal, uostas gali virsti tik uosteliu, į kurį tik jachtos užplauks. Diekime naujas technologijas uoste ir viskas bus gerai. Nežiūrint kai kurių abejonių ir spragų, darbas didžiulis padarytas ir reikia palaikyti”, – dėstė Vytautas Čepas.

Konservatorius Laisvūnas Kavaliauskas sakė kaip opozicionierius bandęs ieškoti kabliukų, kaip sukritikuoti, bet nerado.

„Lieka tik palinkėti, kad pavyktų įgyvendinti. Norisi, kad būtų pastatyti išskirtinės architektūros objektai ir ties pagrindinėmis gatvėmis architektūra būtų išraiškingesnė”,  – sakė jis.

L. Kavaliausko bendrapartietis Arūnas Barbšys teigė, jog plane yra daug racionalių ir vertų dėmesio pasiūlymų ir jam nepatinka, kai supriešinama uosto ir miesto plėtra.

„Bet tikrai yra klaidų, kai nesutampa programose paprogramių skaičiai, reikiamos lėšos. Atskirais klausimais dar reikia diskutuoti, ar tikrai verta investuoti. Mažokai atkreipta dėmesio ir į gyventojų gyvenimo sąlygas”, – dėstė jis.

Liberalė Vaida Žvikienė akcentavo, kad didelis visuomenės įtraukimas į procesus dar laukia ateityje, nes laukia didžiulės diskusijos.

„Kviečiu pritarti ir būti optimistais. Maži ir neambicingi tikslai yra blogai. Linkiu proveržio mūsų visų galvose”, – sakė V. Žvikienė.

Tuo metu meras Vytautas Grubliauskas išreiškė įsitikinimą, kad galime planui ir nepritarti, bet tada esą garsiai šaukiant greitai grimstume.

„120 tūkstančių gyventojų, kurie liktų, jei nieko nedarytume – daugiau nei gąsdinantis skaičius. Šis planas – tai kompromiso meno iliustracija. Tai ne strategija miestui, uostui, lezui ar universitetui. Visi sugebėjome susitarti. Grėsmė universitetui – tai daugiau nei demagogija. Universitetas ministerijoje pristatinėjo šį planą kaip vieną iš perspektyvių vektorių. Neturint vizijos, esame pasmerkti stagnacijai. „Laivitės” teritorija yra pirma kregždė. Man nesvarbu, kas ten bus kokiame pastate, o svarbu, koks jis bus. Nekirpkime sparnų vizijoms, svajonėms”, – teigė meras.

Už veiksmų planą balsavo 24 politikai, prieš buvo 3, vienas susilaikė.