Baigėsi lenininė – komunistinė talka, atsiprašau, visuotinė švarinimosi akcija „Darom“. Visi gražiai nusifotografavo, savo veidelius į feisbukus, instagramus beigi tviterius įsikėlė.

Klaipėdos policija antai nesigėdydama prasinešė, kad darbavosi darbo metu, t. y. penktadienį, matyt, prieš tai griežtai įspėjusi nusikaltėlius būti tyliai ir šiukštu tuo metu, kai pareigūnai kuops šiukšles iš pakrūmių, nevogti, nerabavoti ir kitaip nenusikalsti.

Nesvetimas, oi nesvetimas mūsų miestelio policijai senas geras sovietinis posakis „soldat spit – služba idiot“ (labai laisvas vertimas nesuprantantiems rusiškai: „šiukšles darbo metu renki, pareiginį atlyginimą gauni” – aut. pst.)

Ačiū Dievui, kad, regis, kitų valstybinių įstaigų ir įstaigėlių darbuotojai visgi pakluso visaliaudiniam reikalavimui kuoptis šeštadienį.

Žodžiu, mažumėlę apsikuopėm. Tad dabar jau kaip ir galim iš naujo šiukšlinti į kairę ir į dešinę.

Štai jums vaizdelis, darytas šio sekmadienio vidurdienį Baltijos prospekte. Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba.

Paklauskite šalia šio šiukšlyno gyvenančių klaipėdiečių, ar jie patys nesugeba pataikyti į šiukšlių konteinerius ir visą šį brudą meta šalia jų? Ir ar jie patys čia paliko senas padangas, linoleumą ir visa kita?

„Jūs ką, kuo mus laikote?!“  – neabejokite, kad būtent taip šoktų į akis čia gyvenantieji. – Mes ne tokie, mes – tvarkingi, čia kiti, svetimi, blogiečiai primėtė.“

Būtent taip rypavo ir susitikime su Savivaldybės administracijos direktoriumi dalyvavę Bandužių gyvenamojo kvartalo gyventojai: jiems irgi prie namų šiukšlina kiti, svetimi, padangas suveža nenaudėliai sodininkai, o blogiečiai vaikučiai iš mokyklos laužo jų geriečių vaikučių sūpynes.

„Sutvarkykite mūsų šiukšliadėžes, uždrauskite blogiečiams vaikučiams lankytis mūsų kiemuose, darykite tvarką, nes mes – švaručiai, tvarkinguoliai, o visi kiti – blogiečiai, piktybiniai, lauk juos iš mūsų kiemo ir iš mūsų mikrorajono!“ – maždaug tokias mintis vienas paskui kitą kiek kitais žodžiais dėstė gausiai susirinkusieji.

Ei, tautiečiai klaipėdiečiai, pamąstom gal visi kartu: kada atsirado ši mada dėl visko, kas bloga, kaltinti kitus, tik šiukštu ne save pačius? Kada pradėjome matyti krislą kito akyje, savojoje nepastebėdami net rąsto?!

„Lauk iš Seimo tuos valgis!“ – juk ne kartą taip ir patys sakėte, ir sakant kitus girdėjote. O ar susimąstėte, prieš tai sakydami, kaip tie „vagys“ Seime atsirado? Gal su šakėm ir šautuvais Seimo rūmus šturmavo ir juos užėmė? Ne? Nepamenate tokio nutikimo? Bet buvo kitoks nutikimas, rinkimais vadinamas.

Ir jūs į tuos rinkimus ėjote, biuletenius braukėte ir patys savo rankomis balsavote už tuos „vagis“. Patys juos į Seimą atvedėte, patys į kėdes pasodinote. Arba nėjote ir nebalsavote – prabalsavo už jus kiti.

Tai kaip darom, taip ir gyvenam. Ir atėjusiu pavasariu džiaugiamės…