„Monitoringą ir kontrolę atliekančios institucijos turėtų geriau bendradarbiauti, kompetencija neturėtų būti taip išskaidyta. Nesu botago šalininkas, bet pažeidimas turėtų motyvuoti, o dabartinės 85-170 eurų baudos yra kokybiško specialisto vienos valandos kaina. Tai – neproporcingai mažai”, – kai kuriuos savo „namų darbus” po pirmadienį vykusios diskusijos apie uosto įtaką gretimų gyvenamųjų kvartalų gyvenimo kokybei vardijo klaipėdietis parlamentaras Simonas Gentvilas.
Jo inicijuotoje diskusijoje dalyvavo ir šiaurinės uosto dalies krovos kompanijos, ir kontroliuojančių institucijų atstovai, ir gyventojai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Daugėja skundų
„Ne kartą esame sulaukę Vitės, Melnragės bendruomenės kreipimųsi. Miesto spaudoje vyksta nuolatinė diskusija dėl šalutinio uosto poveikio. Jaučiamas diskomfortas gyvenant šalia, nors ribinės vertės ir neviršijamos”, – aiškindamas, kodėl surengė tokią diskusiją, sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Kartu jis pabrėžė, kad lyginant su kitais uostais Klaipėdoje situacijoje esą yra gera.
Pristatyti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro vykdomo miesto aplinkos monitoringo vieno mėnesio stebėsenos rezultatai rodė, kad 28 vietose atliktų oro taršos matavimų metu nebuvo užfiksuota taršos normų viršijimų. Visgi matoma, kad lakiųjų organinių (LOJ) „pikai” gali būti susiję su uosto veikla. Tiesa, tokie „pikai” fiksuoti ir šalia Rimkų. Kartu akcentuota, kad tai dar yra tik vieno mėnesio tyrimai ir, norint daryti išvadas, jų reikėtų gerokai daugiau.
Tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė, tiek ir laikinai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (KRAAD) vadovaujantis Alfredas Šepštas akcentavo, kad abi šios įstaigos neturi laboratorijų, kurios leistų operatyviai atlikti patikrinimus.
KRAAD dėl to turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūra, o NVSC perka tokią paslaugą. Be to, kvapų kontrolė turi būti vykdoma kelių institucijų atstovų, tad ir dėl to užtrunka procedūros.
A. Šlepetienė informavo, kad pernai buvo gauti 5 skundai dėl traukinių keliamo triukšmo ir vibracijos, kuriuos pasirašė nuo 1 iki 250 žmonių. Visi jie pagrįsti, buvo sudarytos sąlygos matavimams, kurie parodė, jog normas viršijo ir triukšmas, ir vibracija.
Pernai buvo gauti ir 5 skundai dėl kvapų. Tiriant juos jau ateita iki „ketvirto etapo” – pasisamdžius laboratoriją jau atliekami tyrimai įmonėse – tai jau padaryta Krovinių terminale (KT), artimiausiu metu bus matuojama „Klaipėdos naftoje” (KN).
Tačiau tai išgirdusi asociacijos „Klaipėdos piliečiai” vadovė Renata Senovaitienė stebėjosi, kodėl atliekant patikrinimus įmonės apie tai informuojamos iš anksto.
„Lietuvos geležinkeliai” įrodė teismuose, kad atliekant tokius matavimus privalo dalyvauti įmonės atstovai. Traukinių atveju tai nieko nekeičia – kaip jie važiavo, taip ir važiuos. Apie patikrinimus, vykdomus reaguojant į pranešimus dėl galimos oro taršos, įmonės nėra informuojamos, dėl kvapų matavimų mums reikia, kad vyktų krova”, – aiškino A. Šlepetienė.
A. Šepštas savo ruožtu informavo, jog pernai labai padaugėjo skundų dėl KT, KN ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) veiklos. Dėl pastarosios 2015 m. buvo gauta 4 skundai, 2016 m. – vienas, o pernai jau 26. Šiemet iki gegužės jau fiksuoti 5 skundai. KT ir KN atveju nuo vieno ir 5 skundų 2015-2016 m. pernai skaičius išaugo iki 16. Šiemet jau gauti trys tokie skundai.
2016 m. „Klasco” gavo dvi baudas dėl paviršinių nuotekų, kuriose bendro azoto tarša vienu atveju buvo viršyta iki 27 kartų. Pernai buvo fiksuotas analogiškas pažeidimas, tik tarša azotu buvo šiek tiek mažesnė.
KN buvo bausta už didesnę nei leistiną katilinės, mazuto rezervuaro bei dyzelino kolektoriaus taršą. KT 1,13 karto viršijo bendrą leistiną teršalų kiekį.
Tačiau baudos už šiuos pažeidimus siekia tik 85-170 eurų.
A. Šepštas taip pat informavo, kad pernai liepos 10- 26 dienomis prie Švyturio g. 10 pagal gautus skundus buvo matuojama tarša kietosiomis dalelėmis, tačiau matavimų metu didžiausias užfiksuotas rodiklis siekė tik 60 proc. leistino kiekio. Buvo matuojama ir benzeno koncentracija, tačiau ji buvo žemesnės už prietaiso aptikimo ribą.
Asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė savo ruožtu akcentavo, kad taip neužfiksuojami momentiniai taršos viršijimai, kurie esą labai kenkia sveikatai.
Naftininkų pozicija
KN technikos direktorius Genadijus Andrejevas dar sykį pristatė bendrovės planus visą krovos ūkį prijungti prie naujo deglo arba prie anglies filtro. Nuo talpyklų būtų nusiurbiami garai ir su kompresorių pagalba keliautų į filtrą arba deglą. Tokiai jau patvirtintai investicijai bus skirta 4,4 mln. eurų, ją numatoma įgyvendinti iki 2020 metų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
” LOJ daugiausiai susidaro kraunant benziną ir jo komponentus. Tikrai daugiau nei šildant tamsiuosius naftos produktus. O mitą apie garuojančius produktus bandėme sklaidyti ir kviesdamiesi tiek bendruomenes, tiek įvairių institucijų atstovas – tai tiesiog garas iš paprasto vandens, reikalingas produktams pakaitinti, ne produktai ten garuoja”, – sakė KN Naftos verslo direktorius Darius Šilenskis.
Tiek KN atstovai, tiek ir KT vadovas Albertas Gimbutas akcentavo, kad matavimai rodo, jog LOJ tarša už įmonių yra iki penkių kartų mažesnė nei leistina norma, tačiau kvapus žmonės tada vis tiek gali jausti.
„Į garų surinkimo rinkinį garai eina ir iš geležinkelio estakados, ir iš tanklaivių. Dalis produktų – pentanai – kraunami visiškai uždaru būdu. Laikome ranką ant pulso, ar nėra geresnių rekuperatorių. Energetiškai tai yra brangu – pusę mūsų elektros energijos sunaudojama būtent rekuperacijai”, – dėstė A. Gimbutas.
Jis sklaidė L. Kuzminčiūtės nuogąstavimus dėl taršos vanadžiu ir nikeliu. Pasak jo, šie metalai iš naftos produktų išsiskiria tik juos deginant, o to nedaro nei KT, nei KN.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Mes priimame tik tanklaivius, kurie gali prisijungti prie rekuperacijos sistemos”, – sakė A. Gimbutas.
D. Šilenkis savo ruožtu teigė, kad tanklaivių garai yra sudeginami, o tai esą yra 100 proc. garantija, kad kvapų nelieka.
„Klasco” tikina suvaldžiusi taršą
Diskusijoje pasisakęs „Klasco” krovos terminalo viršininkas tikino, kad per dvejus paskutinius metus buvo daug nuveikta kovojant su triukšmingumu, ypač nakties metu, ir dulkėtumu.
„Dėl triukšmo apie 50 procentų apribojome naktį labai triukšmingų produktų krovos darbus, įsigijome naujus kranus, nebenumetame krovinio į triumą, pastatytos uždaro tipo iškrovimo stotys – tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų. Naktį iš viso nebekrauname vagonų, kuriuos vibratoriai turi daužyti”, – pasakojo įmonės atstovas.
Kartu jis pripažino, kad dulkėtumas yra aktualiausia problema.
„Pernai birželį buvo gautas naujas krovinys, kurio nepažinojome. Kelias dienas situacija buvo nesuvaldyta. Važiavom į kitus uostus – Roterdamą, Amsterdamą, kur jis kraunamas, ir nupirkome iš pradžių dvi, o paskui dar 4 vandens patrankas. Paskutinės nusipirktosios gali dirbti iki -15 laipsnių. Jūrų perkėlos terminale bandome naujovę – celiuliozės mišinio purškimą. Pasirašėme naują sutartį dėl teritorijos valymo, bet pirksime ir patys valymo mašinas”, – sakė specialistas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak jo, šiuo metu „Klasco” krauna dviejų rūšių rūdą – viena dengta moliu, kita – kreida. Abi jos esą nuolat drėkinamos.
Kalba apie teismus
Diskusijoje pasisakiusi Švyturio gatvės gyventoja, Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) atstovė Alina Andronova pripažino, kad situacija dėl triukšmo yra pagerėjusi, „dulkėtumas šiek tiek mažesnis, žolė šiek tiek mažiau juoda”, bet tų šešių vandens patrankų esą nepakanka.
„Vaikams Vitės mokykloje būna dusulio priepuoliai, jie skundžiasi galvos skausmais. Tyrimai parodė, kad ant gyventojų langų dulkės buvo iš „Klasco” vagonų. Su naftos kvapais dirbama intensyviau. Tad diskusiją tikriausiai teks tęsti teismuose”, – sakė A. Andronova.
Ji teigė, jog pasigendama aktyvesnio Uosto direkcijos vaidmens.
„Prašysime, kad klaipėdiečiai Seimo nariai keistų Uosto įstatymą ir direkcija taptų atsakinga už taršos kontrolę. Turėtų būti vienas telefonas, kurio numeriu būtų galima skambinti dėl uosto įmonių veiklos ir specialistai operatyviai suteiktų informaciją ar reaguotų. Taršos matavimai taip pat galėtų būti rodomi „online” režimu internete”, – dėstė moteris, nusistebėjusi, kodėl ankstesniais metais aplinkos monitoringas buvo vykdomas „Klasco” teritorijoje, kuri nėra šalia gyvenamųjų namų ar darželių.
Visgi Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė tikino nematantis reikalo keisti dabartinę uosto įmonės kontrolės sistemą. Ypač, kai direkcija numatoma pertvarkyti į akcinę bendrovę.
Jis taip pat priminė „Lietuvos geležinkelių” suplanuotą vadinamojo anglyno kelyno rekonstruakciją, po kurios dauguma krovinių iškart vyks į „Klasco” teritoriją ir Geležinkelio gatvės gyventojams situacija esą pagerės.
„Monitoringą ir kontrolę atliekančios institucijos turėtų geriau bendradarbiauti, kompetencija neturėtų būti taip išskaidyta. Nesu botago šalininkas, bet pažeidimas turėtų motyvuoti, o dabartinės 85-170 eurų baudos yra kokybiško specialisto vienos valandos kaina. Tai – neproporcingai mažai. Gera atrodo ir idėja Uosto direkcijai įdiegti vieno langelio principą, kad ne iš suinteresuotos įmonės, o iš direkcijos gyventojai sužinotų apie realią situaciją”, – reziumuodamas diskusiją sakė jos iniciatorius S. Gentvilas.
SM ir Klaipėdos savivaldybė nesilaiko įstatymų, kaip įmonės, gali užsiimti ūkine veikla, kai jų veikla metų metais teršia aplinką , kelią triukšmą, net nesigailint net vaikų.Kodel smulkus verslas ir paprastas žmogus už kiekvieną pirstelejimą, atsako savo turtu ir baudomis, net uždarant veiklą.