Valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta” (KN) vadovas Mindaugas Jusius teigia, kad įmonė yra pasiruošusi dar labiau išplėsti kraunamos produkcijos spektrą, tačiau ties jos krantinėmis būtina pasiekti didesnį gilį, kad tanklaiviai neplauktų prisipildyti trūkstamo krovinio į kitų Baltijos šalių uostus.

Dabar kas antras „Klaipėdos naftos” aptarnautas laivas išplaukia papildomai užsikrauti Ventspilyje, Estijoje ar Suomijoje. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dėl naftos produktų vyksta arši konkurencija su kaimyniniais uostais ir Odesa. Pagal jų krovos apimtis esame didžiausias Baltijos šalyse, to senokai nebuvo. Skaidrumas, nepriklausomumas nuo dideliu žaidėjų – dėl to renkasi mus. Taip pat – papildomos paslaugos. Dabar krauname 18 skirtingų produktų, kai neseniai dar tik 3. Ir tai dar nepabaiga”, – praėjusią savaitę Klaipėdoje besilankiusiai Seimo valdybai kalbėjo M. Jusius.

Kartu jis pabrėžė, jog dabar kas antras KN aptarnautas laivas išplaukia papildomai užsikrauti Ventspilyje, Estijoje ar Suomijoje.

„Reikia didesnio gylio prie kratinių, planuojama jį pasiekti apie 2021 metus”, – sakė įmonės generalinis direktorius.

Anot jo, apie pusė šalies degalinių apsirūpina kuru per KN importo terminalą ir taip sudaro konkurenciją „Orlen Lietuva”.

„Geriau būtų tą teritoriją panaudoti eksportui, bet suprantame šios funkcijos svarbą”, – sakė M. Jusius.

Jis Seimo vadovams pristatė ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) verslo situaciją.

„Dirbame Indonezijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje. Dujos iš mūsų terminalo jau keliauja į Taliną, kur užpildomas keltas, kursuojantis tarp iki Helsinkio. Iš viso dujos iškeliauja jau į septynias šalis. Jungtis su Lenkija negalėtų užtikrinti pilno saugumo, bet padėtų eksportui. Jau trys dideli tarptautiniai žaidėjai pareiškė norą tiekti dujas į Centrinę Europą, Ukrainą. Lenkijos jungtis tai padėtų padaryti. O po „Nord Stream2″ eksploatacijos pradžios priklausomybė Europoje nuo rusiškų dujų dar labiau padidės”, – dėstė M. Jusius.

Jis užsiminė ir apie galimą SGD terminalo laivo „Independence” ateitį.

„Svarstoma ir bendra investicija su „Hoegh LNG”. Jei terminalas po 2024 metų bus išmestas į tiesioginę konkurenciją, bus pakeistas jo veiklos modelis,  „Gazprom” jį galėtų labai greitai sužlugdyti finansiškai.  Jau nuo kitų metų galima sumažinti kaštus vartotojams, jei jų mokesčius būtų galima išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. O valstybės garantija užtikrintų pigesnes paskolas”, – sakė M. Jusius, akcentavęs, jog jau artimiausiu metu KN specialistams teks dažnai lankytis Seime su įvairiais įstatymų pataisų projektais.