Pasamdyti konsultantai jau sudėliojo veiksmų planą, kurį reikėtų įgyvendinti, kad Smiltynei ne tik būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o ji iš tiesų taptų realiu traukos objektu.
Tiesa, vienas „Atviros Klaipėdos” kalbintas aukštas pareigas užimantis specialistas abejoja, ar reikia siekti tokio formalaus įvertinimo, nes jis kasmet kainuotų nemenkus pinigus, kuriuos būtų galima investuoti į tą pačią teritorijos infrastruktūrą ir didinti Smiltynės patrauklumą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Siūlo uždrausti automobilių eismą
Smiltynės turizmo ir rekreacijos schemą Savivaldybei ruošia UAB „Sweco Lietuva”. Ji atsieis 8 893 eurus.
Bendrovės Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui pirmadienį pristatė vystymo veiksmų planą, su kuriuo dar turėtų būti supažindinta ir visuomenė.
Pasak jo, yra ir formalūs reikalavimai, kuriuos būtina atitikti kurortinei teritorijai. Reikia, kad būtų atliekami aplinkos tyrimai, veiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys (jį siūloma įrengti gelbėjimo stotyje), būtų infrastruktūra neįgaliesiems ir kt. Tačiau minėtajame plane siūloma atlikti ir kitus darbus, kad teritorija iš tiesų būtų patrauklus kurortas.
Plano rengėjai siūlo rekonstruoti Smiltynės g. atkarpą nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus, bet kartu pateikia siūlymą ir čia uždrausti motorinio transporto eismą, kad liktų tik bemotoris, viešasis ir aptarnaujantis. Numatomas ir dviračių, pėsčiųjų takų sutvarkymas bei tiesimas tose vietose, kur jų nėra, privažiavimo kelių prie namų rekonstrukcija, nes jie dabar yra labai blogos būklės.
Pabrėžiama, kad šiuo metu Smiltynėje yra 18 eksploatuojamų vandens gręžinių, o dėl to, kad nėra nuotekų tinklų, gyventojai naudojasi išgriebimo duobėmis. Detaliajame plane jau yra numatyta vieta vietiniams valymo įrenginiams. Vien gyventojams jų pajėgumas turėtų siekti 16 kub. m per parą.
Plane dėstoma, kad reikia įrengti apšvietimą prie takų, kelyje nuo Senosios perkėlos iki jachtklubo.
Plano rengėjai siūlo rekonstruoti Smiltynės g. atkarpą nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus, bet kartu pateikia siūlymą ir čia uždrausti motorinio transporto eismą, kad liktų tik bemotoris, viešasis ir aptarnaujantis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Apsisprendus uždrausti eismą Smiltynės gatve, „Sweco Lietuva” siūlo rekonstruoti automobilių aikšteles prie Senosios perkėlos ir pietinio paplūdimio, o Jūrų muziejaus aikštelę esą būtų galima pertvarkyti į vaikų žaidimo aikštelę, įrengti suoliukus, poilsio zoną ir t.t.
Siekiant Smiltynėje teikti daugiau paslaugų, siūloma rekonstruoti gelbėjimo stotį, įrengti paplūdimiuose sporto aikštelės, pasinaudojant viešo ir privataus sektoriaus partnerystės modeliu (PPP) siūloma atstatyti kavinę-restoraną „Strandhalle”, senąją smuklę.
„Galimybės urbanizuoti Smiltynę yra gana ribotos. Išeitis – krantinių rekonstrukcija, kad būtų galima prie jų pastatyti plūduriuojančius statinius, kuriuose galėtų veikti kavinės, viešbučiai. Dabar viešbučių lovų skaičius Smiltynėje siekia vos 120. Rekonstravus visus statinius, gal padvigubėtų, bet vis tiek toli gražu iki poreikio. Neringoje laive parduotuvė veikia, tai kodėl Smiltynėje negali būti?” – sakė „Sweco Lietuva” atstovas.
Kokios reakcijos?
Pristatant veiksmų planą dalyvavusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, kad riboti eismą yra pats paprasčiausias sprendimas, bet problema, anot jos, taip neišsispręs.
„Apie 40 muziejaus darbo dienų mašinos jau stovi ir kelyje į Naująją perkėlą. Prie Senosios perkėlos sezono metu nuolat būna sausakimša aikštelė, kelias į muziejų irgi apstatytas. Tai yra sezono problema. Nuo spalio tikrai nereikėtų riboti. Ir dėl aikštelės prie muziejaus transformavimo reikia labai atsakingai pagalvoti. Kuo toliau, tuo daugiau atvažiuoja neįgaliųjų. Į delfinų terapijos centrą tik tokie žmonės ir tevažiuoja”, – sakė ji.
„Į Smiltynę keliamasi dėl gryno oro lūkesčių, o ne dėl automobilių. Kartais labai visko baiminamės. Lenkijoje, Aukštuosiuose Tatruose, turistai devynis kilometrus lipa prie ežero Morskie Oko ir vėliau leidžiasi žemyn. Arba važiuoja su arklių karietomis už didelius pinigus ir nieko baisaus”, – savo ruožtu teigė vicemeras Artūras Šulcas.
Siekiant Smiltynėje teikti daugiau paslaugų, siūloma rekonstruoti gelbėjimo stotį, įrengti paplūdimiuose sporto aikštelės, pasinaudojant viešo ir privataus sektoriaus partnerystės modeliu (PPP) siūloma atstatyti kavinę-restoraną „Strandhalle” (nuotr.), senąją smuklę. bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.
O. Žalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad krantines galėtų rekonstruoti tik Uosto direkcija. O Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teiravosi, ar planuotojai domėjosi, kokia būtų Uosto direkcijos pozicija dėl plaukiojančių pontonų, nes tai jau yra uosto akvatorija, kurioje jau ir buriuotojai nėra labai pageidaujami. Tačiau į šį klausimą, kaip ir į kitus posėdžio metu, jau nebuvo atsakyta, nes „Sweco Lietuva” atstovui žodis nebebuvo suteiktas.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika išskyrė du, anot jo, pirmaeilius darbus – dviračių takus ir tualetus.
„Turistai čia dažniausiai būna dviratininkai, ypač iš Vokietijos, o nemažai dar yra tiesiog smėlio atkarpų. Dviratininkai kelyje į muziejų gali važiuoti tik bendram transporto sraute. Reikia platinti kelią ir atskirti dviratininkų srautą nuo pėsčiųjų. O tokie tualetai, kokie yra prie Senosios perkėlos, tikriausiai, tik Stalino laikais buvo. Gėda baisi. Tai pats pirmaeilis darbas, kurį reikia padaryti”, – sakė A. Mureika.
Abi šias problemas akcentavo ir minėtojo komiteto narys Valdemaras Anužis.
„Dviračių takai turi būti griežtai atskirti nuo pėsčiųjų dėl saugumo. O jei nėra kanalizacijos – tai viskam viso gero”, – sakė V. Anužis.
Tuo metu kitas komiteto narys Laisvūnas Kavaliauskas priminė, kad prieškariu nuo Hageno kalno iki Meškos galvos kursavo traukinukas, kurio trasa dar yra išlikusi ir ja būtų galima nutiesti dviračių taką, kuris jungtų ir likusius II pasaulinio karo militaristinius objektus.
Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser teigė besidžiaugianti „tokiu ryžtu ir dėmesiu Smiltynei”.
„Būtina mažinti transportą, taršą. Nebūtina asfaltuoti takų miškuose. Neringoje miškininkai jau daro naują keliuką – atrodo, smėlis, bet yra kietas kaip betonas. Tik ar reikia, pavyzdžiui, 6 metrų aukščio apšvietimo stulpų pėsčiųjų takui, kaip siūloma dabar? Viskas čia turi būti projektuojama kitaip, subtiliai”, – sakė ji.
Smiltynės gyventojas Remigijus Dailidė irgi pasidžiaugė planais ir siekiais, nes, anot jo, po Tarybų Sąjungos griuvimo „niekas iš Savivaldybės čia nėra užėjęs”.
„Tik pašluoja ir nupjauna žolę. Kanalizacija yra didelė bėda, tikrai gresia ekologinė katastrofa. Miestui priklauso tik gatvė, einanti palei marias, tad realiai gyventojai net teisės neturi privažiuoti iki savo namų. Džiaugiamės, kad pajudės situacija. Tik mane gąsdina graži utopinė idėja dėl eismo uždarymo. Daugelis gyventojų bando savo netikrus kiemus užsitverti sezono metu, nes ir juose būna pilna mašinų. Vienintelis kelias – iš viso neįsileisti į Smiltynę automobilių, bet juk neatskirsi srautų”, – sakė jis.
Padės ir Seimas?
Kurortinės teritorijos statuso suteikimo Smiltynei idėjos autorius, dabar jau parlamentaras Simonas Gentvilas savo ruožtu teigė, kad siekti šio tikslo turėtų palengvinti du aspektai. Jis dar kartą teiks Seimo jau atmestas Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo pataisas, pagal kurias iš šios juostos būtų išimtos urbanizuotos vietos.
„Ši kartą po jomis žada pasirašyti ir premjeras, ir Seimo pirmininkas”, – sakė jis.
Žinia, tai yra viena iš vadinamųjų dalykinių sąlygų, kurias Klaipėdos valdžia kelia už pritarimą maksimaliai uosto plėtrai.
„Taip pat yra 29 Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar 2012 metais priimtas Kuršių nerijos tvarkymo planas yra teisėtas. Abi šios iniciatyvos turėtų palengvinti šių planų įgyvendinimą. Tačiau svarbu pagalvoti ir apie marketinginius dalykus, viešinimą”, – sakė S. Gentvilas.
Savo ruožtu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Matulova teigė, kad kol nebus išspręstos „konfliktuojančios priemonės”, kelti konkrečių sprendinių į strateginį Savivaldybės veiklos planą nėra tikslo.
Tuo metu vienas iš aukštas pareigas užimančių specialistų, „Atvirai Klaipėdai” komentuodamas tokius miesto valdžios siekius, akcentavo, kad reiktų tiksliai žinoti, kiek toks kurortinės teritorijos statusas kainuotų ir kokia nauda iš jo būtų miestiečiams.
„Norint gauti tokį statusą privalo būti pirminės sveikatos priežiūros įstaiga. Akivaizdu, kad nei tie patys keli Smiltynės gyventojai, nei kiti klaipėdiečiai prie jos „neprisirašys”. Reiškia, tokia įstaiga turėtų būti išlaikoma iš biudžeto. Ir kur ji turėtų veikti? Gelbėjimo stotyje be kanalizacijos? Lygiai tas pat su policijos poskyriu. O juk visą infrastruktūrą galima kurti bei Smiltynės patrauklumą didinti ir be tokio statuso. Kas iš tos lentelės su užrašu „Kurortas”? – sakė specialistas.
nematau jokių idėjų apart UŽDRAUSTI. motyvai juokingi „nes kitur taip daro”, o šulcas dar ir lenkijoj buvo. esate beviltiški – ponai savivaldybės darbuotojai. nuo kada apverktinos būklės infrastruktūros remontas yra „patrauklumo didinimas”? aišku. badysite pirštais į vilnių ir grūmosite piktai, bet….daugiau nieko taip ir nesugebate iškovoti miestui. šlovė kpss ir centro komitetui!